Sukčių skambučiai ir SMS: ką daryti?
Jeigu praradote pinigus, atskleidėte prisijungimo duomenis, Smart-ID ar mobiliojo parašo kodus, banko kortelės duomenis arba pastebėjote neteisėtą pavedimą:
- nedelsdami susisiekite su savo banku;
- užblokuokite banko kortelę ar prieigą prie sąskaitos, jeigu to reikia;
- pakeiskite slaptažodžius ir kitus prisijungimo duomenis;
- praneškite policijai per ePolicija.lt.
Jei nusikaltimas vyksta šiuo metu arba kyla tiesioginė grėsmė, skambinkite skubios pagalbos numeriu 112.
Gavote įtartiną SMS ar skambutį
Jeigu gavote SMS su įtartina nuoroda arba skambutį, kuriuo bandoma išvilioti duomenis, nespauskite nuorodų, neatidarykite priedų, neveskite prisijungimo kodų ir nediktuokite asmens, banko kortelės ar kitų jautrių duomenų.
Apie bandymus sukčiauti – gavus apgaulingus skambučius ar SMS žinutes su nuorodomis į apsimestines interneto svetaines – galite pranešti naudojantis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetaine: https://www.nksc.lt/pranesti.html.
Jeigu jūsų telefono numeris galėjo būti panaudotas sukčiavimui
Jeigu žmonės jums perskambina ir sako, kad matė jūsų numerį, nors jūs jiems neskambinote, jūsų telefono numeris galėjo būti suklastotas ir panaudotas sukčiavimui. Tokiu atveju informuokite savo ryšio paslaugų teikėją (operatorių). Tokia informacija padeda operatoriams analizuoti skambučių srautus ir vertinti apgaulingų skambučių patekimą į jų tinklus.
Kaip atpažinti sukčiavimą?
- Skuba ir spaudimas. Sukčiai ragina veikti nedelsiant – gąsdina užblokuotomis sąskaitomis, tariamais saugumo pažeidimais arba vilioja „paskutine galimybe“ gauti prizą.
- Įtartinos nuorodos. SMS ar el. laiškuose pateikiamos nuorodos su klaidomis ar pakeistais domenais (pvz., vmi-lt.com vietoj vmi.lt).
- Jautrios informacijos reikalavimas. Prašoma pateikti Smart-ID ar mobiliojo parašo kodus, PIN kodus, slaptažodžius, banko kortelės duomenis ar asmens duomenis.
- Neįprasti numeriai. Skambinama iš užsienio, paslėptų ar neįprastų numerių, nors prisistatomos Lietuvos institucijos.
- Apsimetinėjama institucija ar įmone. Sukčiai prisistato bankų, policijos, VMI, „Sodros“, pašto ar kurjerių (pvz., DPD), mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų atstovais.
- Kalbos klaidos ir neįprastas tonas. Pranešimuose dažnai pasitaiko gramatinių klaidų, netaisyklingų formuluočių ar neįprasto oficialių įstaigų bendravimo stiliaus. Pokalbiai telefonu dažnai prasideda „laužyta“ lietuvių kalba, stengiamasi greitai pereiti prie tolimesnės komunikacijos rusų kalba.
- Netikri „saugumo patikrinimai“. Prašoma „patvirtinti tapatybę“, „atšaukti operaciją“ ar „apsaugoti paskyrą“, suvedant duomenis svetainėje ar diktuojant kodus telefonu.
Kaip apsisaugoti?
- Nespauskite įtartinų nuorodų. Gavę SMS ar laišką, geriau patys suveskite oficialų svetainės adresą naršyklėje.
- Saugokite prisijungimo duomenis. Bankai, valstybės institucijos ar teisėsauga niekada neprašo slaptažodžių, PIN ar patvirtinimo kodų telefonu ar SMS.
- Neskubėkite ir išlikite kritiški. Sukčiai pasinaudoja emocijomis – prieš imdamiesi veiksmų, sustokite ir įvertinkite situaciją.
- Nutraukite įtartiną pokalbį. Kilus bent menkiausiam įtarimui – padėkite ragelį.
- Patikrinkite informaciją. Susisiekite su įstaiga oficialiai skelbiamais kontaktais (pvz., jų interneto svetainėje nurodytu telefonu).
- Nepasitikėkite „lengvais laimėjimais“. Jei nedalyvavote loterijoje ar konkurse – tikriausiai nelaimėjote.
- Atkreipkite dėmesį į adresus ir siuntėjus. Net ir nedideli skirtumai (raidė, simbolis) gali reikšti apgaulę.
- Neatverkite įtartinų priedų. Sukčiai gali siųsti failus, kuriuose slepiasi kenkėjiška programinė įranga.
Sukčiai dažnai skambina ne iš tikrojo savo numerio. Jie suklastoja ekrane matomą telefono numerį, todėl gali atrodyti, kad skambinama iš Lietuvos numerio, institucijos ar net kito gyventojo numerio.
Todėl paprastas numerio blokavimas ne visada padeda: užblokavus suklastotą numerį, gali būti sutrikdytos teisėto numerio savininko paslaugos, o sukčiai toliau naudotų kitus numerius.
Ką daro RRT ir operatoriai?
RRT yra nustačiusi priemones, kurias ryšio operatoriai turi taikyti siekdami mažinti sukčių skambučių ir SMS patekimą vartotojams. Operatoriai privalo blokuoti tam tikrus skambučius su suklastotais arba naudoti nesuteiktais numeriais, taip pat taikyti priemones apsimestinėms SMS atpažinti, žymėti ar blokuoti.
RRT duomenimis, per 2025 m. Lietuvos operatoriai užblokavo daugiau nei 13,1 mln. skambučių su suklastotais numeriais ir 5,73 mln. SMS. Per 2026 m. I ketvirtį jau užblokuota apie 13,8 mln. skambučių ir 2,12 mln. SMS žinučių.
Daugiau statistinių duomenų: https://rrt.lt/duomenys/ataskaitos-ir-statistika#scam-prevencija
Dažniausiai užduodami klausimai
Daugiau atsakymų apie sukčiavimo prevenciją skelbiama RRT interneto svetainėje: https://rrt.lt/daugiau/pagalba-ir-d-u-k/sukciavimo-prevencijos-elektronineje-erdveje-klausimai