isuomeninio transliuotojo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas (LRT tinklas):

Komerciniu pagrindu veikiantys skaitmeninės antžeminės televizijos tinklai:

Vietinės ir regioninės skaitmeninės antžeminės televizijos stotys:

Interaktyvus žemėlapis

2021 m. gegužės-birželio mėn. buvo pakeisti dažniai 16-oje AB Lietuvos radijo ir televizijos centro pirmojo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo (LRTC1) stočių Vilniaus, Klaipėdos ir Biržų regionuose bei 2-ose regioninių transliuotojų televizijos programų siuntimo stotyse (Kaune ir Mažeikiuose). LRTC1 tinklu, kuriame pakeisti dažniai, perduodamos „LNK“, „TV6“, „BTV“, „TV3“, „Info TV“, „2TV“, „TV1“, „TV8“, „Lietuvos rytas.tv“, „Current Time“, „Delfi TV“ televizijos programos.

Skaitmeninės antžeminės televizijos stotys, kuriose buvo pakeisti dažniai:

* centrinis televizijos kanalo užimamos dažnių juostos dažnis

Gyventojai, priimantys nurodytų skaitmeninės antžeminės televizijos stočių signalus, žemiau lentelėje nurodytą dieną turėjo pakeisti priedėlio ar televizoriaus nustatymus taip, kad LRTC1 tinklo ir regioninių transliuotojų televizijos programos būtų priimamos naujais (pakeičiančiais) dažniais.

* centrinis televizijos kanalo užimamos dažnių juostos dažnis

Atkreiptinas dėmesys, kad visuomeninio transliuotojo (VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle, kuriuo perduodamos „LRT TELEVIZIJA HD“, „LRT TELEVIZIJA“, „LRT PLIUS HD“, „LRT PLIUS“ televizijos programos, dažniai nebuvo keičiami. Taip pat jokių veiksmų nereikėjo imtis gyventojams, besinaudojantiems išmaniosios, kabelinės ar palydovinės televizijos paslaugomis. Visos iki pakeitimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais ir regioninių transliuotojų televizijos programų siuntimo stotimis transliuotos televizijos programos ir toliau transliuojamos, tik dalis jų kai kuriose vietovėse – kitais dažniais.

Kodėl keičiami dažniai

Dažnių keitimo tikslas – atlaisvinti 694–790 MHz dažnių juostą (dar vadinamą 700 MHz juostą) nuo antžeminės televizijos transliavimo sistemų tam, kad ją būtų galima naudoti 5G mobiliojo ryšio sistemoms.

Dažniai keičiami įgyvendinant 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/899 dėl 470–790 MHz dažnių juostos naudojimo Sąjungoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1492 patvirtintą Skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo ir plėtros Lietuvoje modelio aprašą. Visi dažnių keitimai numatyti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtintame Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros plane.

Kaip priedėlius ar televizorius nustatyti naujiems dažniams

Skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų vartotojai po dažnių pakeitimų pastebėję, kad televizoriai neberodo iki tol žiūrėtų televizijos programų, turėtų:

• Atlikti automatinę arba rankinę programų (kanalų) paiešką. Rekomenduojama prieš atliekant programų paiešką iš programų sąrašo ištrinti neberodomų televizijos programų įrašus.
• Jei atlikus programų (kanalų) paiešką priedėlio ar televizoriaus naujiems dažniams suderinti nepavyksta, rekomenduojama, vadovaujantis įrenginio vartoto gidu (instrukcija) atkurti priedėlio ar televizoriaus (jei priedėlis yra integruotas) gamyklinius parametrus.
• Patikrinti, ar įjungtas antenos stiprintuvo maitinimas (jeigu naudojama antena su stiprintuvu). Žinotina, kad, jei antenos stiprintuvui maitinimas tiekiamas iš priedėlio ar televizoriaus, dažniausiai atkūrus priedėlio ar televizoriaus gamyklinius parametrus, antenos stiprintuvo maitinimo tiekimas automatiškai išsijungia, ir jį gali prireikti vėl įjungti rankiniu būdu pasinaudojant atitinkama priedėlio ar televizoriaus meniu funkcija.
• Iš naujo atlikti automatinę programų (kanalų) paiešką.

Kaip atstatyti gamyklinius parametrus

Kadangi skirtinguose televizoriuose ar priedėliuose parametrų nustatymas yra realizuotas savitai, priklausomai nuo įrenginio gamintojo ir modelio, tad ir gamykliniai parametrai kiekvienu atveju atstatomi skirtingai.
Dažniausiai televizoriaus (ar priedėlio) nuotolinio valdymo pulteliu reikia išsikviesti meniu spaudžiant klavišą, pažymėtą MENU arba SETUP. Pasirodžiusiame meniu reikia surasti sritį „Nustatymai“. Ją pasirinkus paprastai būna punktas „Atstatyti gamyklinius parametrus“. Reikia spausti „OK“ (arba „Enter“) ir dar kartą patvirtinti pasirinkimą (tuo pačiu „OK“). Gali būti paprašoma įvesti slaptažodį, kuris dažniausiai, prieš vartotojui jį pakeičiant, gamykloje būna nustatytas 0000.

Kur kreiptis

Konsultacijas televizijos dažnių keitimo klausimais teikia AB Lietuvos radijo ir televizijos centras tel.   (85) 200 15 15.
Apie pastebėtus trukdžius po televizijos dažnių keitimo galima kreiptis RRT nemokama linija tel.   8 800 20030 (paskambinę pasirinkite meniu punktą 2).

Dažnių keitimo žemėlapis

Žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją Lietuvoje pirmieji turėjo galimybę vilniečiai. 2002 m. sausio mėn. pradėtos eksperimentinės skaitmeninės antžeminės televizijos programų transliacijos 53 televizijos kanalu, o nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė licencijas nuolatinei transliacijai. 2005 metais skaitmeninės antžeminės televizijos plėtra Lietuvoje įgavo dar didesnį pagreitį. 2005 m. rugpjūčio 31 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) ir AB „TEO LT“ (dabar – AB „Telia Lietuva“) išduoti leidimai naudoti radijo dažnius šiuo metu veikiančiuose keturiuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Pirmieji šių tinklų siųstuvai pradėjo veikti Vilniuje 2006 m. liepos 1 d., kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – iki 2007 m. pabaigos.

2011 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) išduotas leidimas naudoti radijo dažnius naujame nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle. Vadovaujantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu, per šį tinklą gali būti transliuojamos tik LRT parengtos radijo ir televizijos programos ir šį tinklą draudžiama naudoti kitai ūkinei komercinei veiklai ar retransliuoti kitas radijo ir televizijos programas. LRT parengtų programų signalų perdavimo paslaugas šiuo tinklu teikia LRTC. Leidimai naudoti šio tinklo skaitmeninės antžeminės televizijos radijo ryšio stotis įsigaliojo 2016 m. gegužės 16 d.

2012 m. spalio 3 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir AB „TEO LT“ (dabar – AB „Telia Lietuva“) buvo išduoti leidimai, suteikiantys teisę naudoti radijo dažnius dar dviejuose naujuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Dėl mažos transliacijų perdavimo skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais paslaugų paklausos AB „Telia Lietuva“ tinklas nebuvo įsteigtas, o LRTC tinklas įsteigtas iš dalies.

2012 m. spalio 29 d. 3:00 val. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu analoginė antžeminė televizija buvo išjungta. Didelės raiškos arba raiškiosios televizijos (HD) programas AB „TEO LT“ (dabar – AB „Telia Lietuva“) Lietuvoje retransliavo 2009–2015 m. Vilniuje ir 2010–2015 m. Kaune. UAB „Pūkas“ tapo pirmasis Lietuvoje televizijos programų transliuotojas, raiškiuoju formatu eteriu reguliariai nuo 2013 m. gegužės 9 d. transliuojantis nekoduotą lietuvišką televizijos programą („Pūkas-TV“). LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu nuo 2016 m. gegužės mėn. raiškiuoju formatu visoje Lietuvoje transliuojamos LRT „Televizija HD“ ir nuo 2017 m. rugsėjo mėn. LRT „Kultūra HD“ televizijos programos.

Antžeminė skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi tuo, kad vaizdas ir garsas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu signalu (dvejetainių kodų seka). Skaitmeninis signalas glaudinamas tam tikru formatu, t. y. šalinant žmogaus akimi nepastebimas vaizdo detales. Toks signalas yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei analoginis, todėl ryšio kanalu jis perduodamas beveik be klaidų ir televizoriaus ekrane rodomas daug kokybiškesnis (aiškesnis) vaizdas (priklausomai nuo naudojamo glaudinimo laipsnio). Būtent antžeminė skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalai priimami tam pritaikytais televizoriais (su integruotu DVB-T imtuvu) arba specialiu televizoriaus priedėliu. Priedėlis – tai nedidelis prietaisas, jungiamas prie televizoriaus. Skaitmeninis TV priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbą, naudotis elektroniniu programų gidu, leidžiančiu sužinoti transliuojamų laidų tvarkaraštį artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti garso koregavimo, žadintuvo, savaiminio išsijungimo, kalendoriaus, sustabdyto kadro, žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. Dauguma modelių programas leidžia įsirašyti į USB atmintinę ir peržiūrėti jas patogiu metu.

Skaitmeniniu signalu galima perduoti daug papildomos informacijos, kurios negalima siųsti analoginiu signalu. Antžeminės skaitmeninės televizijos programas nesunku koduoti, todėl atsiranda galimybė komerciniu pagrindu teikti geros kokybės turinį. Skaitmeninės TV imtuvą galima nustatyti taip, kad kai kurios programos būtų matomos tik įvedus slaptažodį, todėl galima kontroliuoti, kaip vaikai leidžia laiką prie televizoriaus.

Antžeminės skaitmeninės TV programas galima žiūrėti ir kompiuterio ekrane. Tam yra skirtos plokštės arba USB moduliai, prie kurių prijungiama priėmimo antena. Plokštės arba USB moduliai skaitmeninės TV signalą paverčia duomenų srautu ir perduoda kompiuterio procesoriui, kuris specialios programinės įrangos pagalba duomenis paverčia vaizdu ir atvaizduoja ekrane.

DVB (angl. Digital Video Broadcasting) – tarptautinis skaitmeninės televizijos standartas. Vaizdui glaudinti gali būti naudojamas MPEG-2, MPEG-4/AVC (H.264), MPEG-5 HEVC (H.265) standartai. Skiriami keturi DVB tipai: DVB-T (Terrestrial – antžeminis), DVB-S (Satellite – palydovinis), DVB-C (Cable – kabelinis) bei DVB-H (Handheld – antžeminis mobiliesiems įtaisams). Skiriasi tik fizinis šių tipų skaitmeninės televizijos signalų perdavimo lygmuo, kuris yra nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienos radijo signalų sklidimo terpės ypatybes, o perduodamas skaitmeninis srautas koduojamas tais pačiais principais.
Antžeminė skaitmeninė televizija užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra sniego efekto) ir atsparumą atspindžiams. Analoginėje televizijoje buvo galima stebėti atspindžių efektą, t.y. ekrane matyti ne tik pagrindinį, bet ir šešėlinį vaizdą, kuris keitėsi (stiprėjo arba silpnėjo) stumdant ar sukant anteną. Antžeminėje skaitmeninėje televizijoje dėl specialaus signalo formavimo būdo šio nemalonaus efekto išvengiama.

Kokybiški antžeminės skaitmeninės televizijos signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Lietuvoje, Vilniuje, 2004 m. rudenį buvo sėkmingai atliktas eksperimentas, kurio metu DVB-T imtuvai buvo sumontuoti keliuose miesto troleibusuose. Tokiu būdu, keleiviai kelionės metu galėjo žiūrėti transliuojamas TV programas. To praktiškai neįmanoma padaryti analoginės televizijos atveju.

Pasaulyje skaitmeninė televizija jau baigia pakeisti analoginę pirmtakę. Skaitmeninės televizijos transliavimo DVB-T (DVB-T2) standarto stotys šiuo metu jau įdiegtos ir sėkmingai veikia visose Europos šalyse. JAV vysto kito standarto (ATSC) skaitmeninę televiziją, o Japonija naudoja savo sukurtą ISDB-T standartą.

Lietuva Europos Sąjungoje buvo 21-oji valstybė, išjungusi analoginę antžeminę televiziją. Tais pačiais 2012 m. Europos Sąjungoje analoginė antžeminė televizija buvo išjungta Portugalijoje, Čekijoje, Italijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Slovakijoje, 2013 m. – Lenkijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje, o 2015 m. Graikijoje ir Rumunijoje. Suomijoje ir Švedijoje analoginės TV transliacijos nutrauktos jau 2007 metais, Vokietijoje – 2008, Danijoje – 2009, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje – 2010 metais.

Naudojant MPEG-2 glaudinimo būdą vienu DVB-T kanalu galima perduoti iki 6 standartinės kokybės TV programų, o naudojant MPEG-4 ( taip pat žinomas ir kaip H.264) – apie 10 analogiškos vizualinės kokybės programų. H.265 glaudinimo standartas yra dvigubai efektyvesnis už H.264, todėl jo paplitimas sietinas su perėjimu prie raiškiosios televizijos. Transliuojamos televizijos programos gali būti koduojamos. Norint priimti koduotas programas, DVB-T imtuve (priedėlyje) turi būti specialus modulis, leidžiantis, panaudojus kortelę-raktą, atkoduoti programą. Būtent tokias atkodavimo korteles savo abonentams išduoda kompanijos, teikiančios mokamas skaitmeninės televizijos paslaugas už tam tikrą mėnesinį mokestį.

Leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus) skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose*
*Skaitmeninės anžeminės televizijos tinklų numeracija atitinka  Skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros plano 1 priede nurodytų skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų eiliškumą.

Galiojantys leidimai naudoti skaitmeninės antžeminės televizijos radijo ryšio stotis ir radijo dažnius (kanalus) konkrečiose radijo ryšio stotyse

Visuose Lietuvos rajonų centruose ir didesniuose miesteliuose veikia kabelinės televizijos tinklai. RRT duomenimis, 2023 m. III ketv. jų teikiamomis paslaugomis naudojosi 240 tūkst. abonentų.

Kabelinės televizijos tinklas – tai didžiąja dalimi laidinė infrastruktūra, kurios pagrindinė paskirtis – viešas radijo ir televizijos programų pristatymas žiūrovui. Šiuolaikiniai kabelinės televizijos tinklai retransliuoja keliasdešimt televizijos ir radijo programų, taip pat teikia duomenų perdavimo, kitas elektroninių ryšių paslaugas. Didesniuose Lietuvos miestuose radijo ir televizijos signalų paskirstymui naudojami optiniai kabeliai. Signalų perdavimui naudojama 48–862  MHz radijo dažnių juosta. Kabelinės televizijos programos transliuojamos taip pat ir  skaitmeniniu formatu. Skaitmeniniam televizijos signalų perdavimui naudojamas DVB-C standartas.

Kabelinės TV techninių parametrų priežiūra

Siekdama užtikrinti, kad kabelinės televizijos tinklais teikiamų paslaugų gavėjai gautų kokybiškas paslaugas, RRT atlieka planinius kabelinių televizijų tinklų techninių parametrų patikrinimus. Šių patikrinimų metu įvertinama, ar kabelinės televizijos tinklų pagrindiniai techniniai parametrai, lemiantys radiofonijos ir televizijos signalų perdavimo kokybę, atitinka Radiofonijos ir televizijos signalų laidinių paskirstymo tinklų techninių parametrų reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) privalomuosius reikalavimus.

2023 metais atliktų kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimo rezultatai

2023 m. buvo atlikta 17 kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimai. Visi patikrinti kabelinės televizijos tinklai atitiko Aprašo privalomuosius reikalavimus.

2022 metais atliktų kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimo rezultatai

2022 m. buvo atlikta 17 kabelinės televizijos tinklų techninių parametrų patikrinimai. Visi patikrinti kabelinės televizijos tinklai atitiko Aprašo privalomuosius reikalavimus.

2023 metų II ketvirtyje planuojamų patikrinti kabelinės televizijos tinklų sąrašas

Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) bei jų apylinkėse veikia mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) tinklai, kurie pagal savo struktūrą ir teikiamas paslaugas gali būti laikomi bevieliais kabelinės televizijos tinklais.

Televizijos signalų perdavimui naudojama 2216-2296 MHz radijo dažnių juosta.  Visuose miestuose transliavimas vykdomas vien tik skaitmeniniu būdu.