Paštas
Užsakius prekę iš pardavėjo už prekės tinkamą pristatymą yra atsakingas pardavėjas (šiuo atveju siuntėjas).
Todėl dėl galimai netinkamo užsakymo įvykdymo (įsigytų prekių pristatymo paslaugų vėlavimo ir/ar kitų pristatymo paslauga nusiskundimų) turi būti kreipiamasi į siuntėją. Siuntėjas savo ruožtu teisės aktų numatyta tvarka turi teisę kreiptis į bendrovę, siuntusią siuntą, dėl galimai netinkamo siuntos pristatymo paslaugų įvykdymo/neįvykdymo ar kt.
Pagal teisės aktus pašto paslaugos teikėjas atsako, t. y. atlygina žalą, už prarastas (dingusias) arba sugadintas pašto siuntas.
Žalos, kuri gali būti atlyginta siuntėjui, dydis priklauso nuo pašto siuntos rūšies:
-
už dingusią ar sugadintą registruotąją pašto siuntą siuntėjui gali būti atlygintos dvigubos siuntimo išlaidoms (pvz., jei už siuntimą sumokėti 2 eurai, siuntėjai gali tikėtis atgauti 4 eurus);
-
už dingusią įvertintąją pašto siuntą – atlyginamos siuntimo išlaidos ir pačios siuntos vertė (ši vertė turi būti pagrįsta dokumentais), tačiau išmokama suma negali būti didesnė už tą, kuria buvo įvertinta pati siunta užsakant šią paslaugą;
-
jeigu dingsta ar yra apgadinama dalis daiktų, kurie buvo siųsti įvertintojoje siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – atlyginama suma, kurią sudaro siuntimo išlaidoms plius minėtame apraše nurodyto dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertė.
Šios žalos atlyginimo taisyklės yra taikomos, jeigu pašto paslaugos teikėjas savo taisyklėse ar sutartyje su siuntėju nėra aprašęs siuntėjui naudingesnių sąlygų, pvz., didesnio žalos dydžio ar kt.
Jei kilo ginčas su paslaugų teikėju, pirmiausia turite jam pateikti rašytinę pretenziją, kurioje aiškiai nurodykite savo nusiskundimą ir ko tiksliai iš paslaugų teikėjo reikalaujate (pvz., atlyginti žalą dėl siuntos dingimo ar sugadinimo ir pan.).
Paslaugų teikėjas privalo Jums atsakyti per 14 dienų. Jeigu per šį laiką atsakymo negausite arba sprendimas Jūsų netenkins – tuomet kreipkitės į RRT dėl ginčo nagrinėjimo. Tam reikės:
-
Jūsų pasirašyto prašymo (jame aprašykite situaciją ir Jūsų reikalavimus);
-
paslaugų teikėjo atsakymo kopijos, arba – jei negavote atsakymo – Jūsų pretenzijos, kurią teikėte paslaugų teikėjui, kopijos;
-
dokumentų, kurie patvirtintų, kad užsakėte pašto paslaugą (pvz., kvito kopijos ar pan.);
-
kitų įrodymų, kurie patvirtintų Jūsų teiginius (pvz., dokumentų, iš kurių būtų aišku, kokia yra dingusio (sugadinto) daikto vertė ir pan.)
Pašto įstatyme yra įtvirtinta, kad siuntėjas pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
- Pašto siuntos siuntėjas yra atsakingas už pašto siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui, nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes).
- Siunčiant pašto siuntą į užsienį, svarbu žinoti, kad kiekviena šalis nustato, kokius daiktus į jas yra draudžiama siųsti, todėl siuntėjui rekomenduojama dėl detalios informacijos kreiptis į pašto paslaugos teikėją, kuriam bus atiduota siųsti pašto siunta.
- Draudžiamų siusti daiktų sąrašas paprastai yra skelbiamas pašto paslaugos teikėjų interneto svetainėse.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tuo atveju, jeigu buvo prarasti draudžiami pašto siuntose siųsti daiktai (prekės,) pašto paslaugos teikėjas žalos neatlygina.
Paprastoji pašto siunta neregistruojama, jai nesuteikiamas identifikavimo numeris ir jos duomenys neįrašomi į pašto siuntų paieškos sistemas, todėl nėra galimybės tokias pašto siuntas sekti pašto siuntų paieškos sistemoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad paprastoji (neregistruotoji) pašto siunta gavėjui pristatoma nereikalaujant jo parašo. Siuntėjo pasirinkimas siųsti pašto siuntą apibrėžia pašto paslaugos teikėjo atsakomybę ir pašto paslaugos naudotojo teisę į žalos atlyginimą šios pašto siuntos dingimo, išplėšimo ar sugadinimo atveju. Pašto įstatymas nenumato žalos atlyginimo, kai dingsta neregistruotoji pašto siunta.
Klausimas yra susijęs su e. komercija: pirkėjas sudaro nuotolinę sutartį ir susitaria dėl daikto įsigijimo iš pardavėjo, kuris organizuoja daikto nukeliavimą iki pirkėjo. Vertinant pašto srities reguliavimo kontekste šiame procese dalyvauja trys asmenys: siuntėjas, gavėjas ir pašto paslaugos teikėjas. Šiuo atveju siuntėjas yra Kinijos įmonė, kuri susitaria su pašto paslaugos teikėju dėl pašto siuntos pristatymo gavėjui. Jei pašto siunta dingsta, sugadinama ar joje trūksta daiktų, reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti būtent pašto siuntos siuntėjas. Paprastai gavėjas turi teisę į žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jei siuntėjas patvirtina, kad žalos atlyginimo atsisako.
Iš situacijos aprašymo nėra aišku, kokia pašto paslauga buvo užsakyta ir kokia pašto siuntos rūšis buvo pasirinkta. Pažymime, kad siuntėjas žalos atlyginimo, lygaus siunčiamo daikto pašto siuntoje vertei, tikėtis galėtų tik tada, jei siunčiama pašto siunta būtų įvertintoji, paprastai papildomai sumokant didesnę paslaugos kainą.
Pašto siuntos rūšį renkasi siuntėjas, išsiųsdamas pašto siuntą. Atsižvelgdamas į tai, kad žala dėl pašto siuntų praradimo, sugadinimo ar išplėšimo atlyginama tik siunčiant registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, siuntėjas turėtų įvertinti pašto siuntos turinio svarbą ir galimą žalos atlyginimą ir atsižvelgdamas į tai pasirinkti, kokia konkrečia pašto siunta siųsti daiktus.
Šiuo atveju patartume pirkėjui, kuris laikytinas gavėju pašto srityje vartojamų sąvokų prasme, susisiekti su Kinijos įmone, kad ji pagal jos nacionalinius teisės aktus kreiptųsi į pašto paslaugos teikėją dėl dingusios pašto siuntos ir žalos atlyginimo.
Informuojame, kad pašto paslaugų teikimą, šių paslaugų teikėjų ir naudotojų teises bei pareigas nustato Lietuvos Respublikos pašto įstatymas.
Pašto įstatymas įpareigoja pašto paslaugos teikėjus pasirašytinai įteikti tik registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, o paprastųjų (neregistruotųjų) pašto siuntų įteikimas gali būti ir kitoks. Tokios siuntos gali būti pristatomos gavėjams, pavyzdžiui, įdedant jas į laiškų dėžutes. Be to, svarbu žinoti, kad dėl konkretaus pašto siuntos pristatymo būdo (pvz., siuntos pristatymo į gavėjo namus) ir kitų sąlygų (pvz., pristatymo laiko) dažniausiai su pašto paslaugos teikėju susitaria siuntėjas, bet ne gavėjas. Todėl, kai gavėjas mano, kad pašto siunta pristatyta netinkamai – apie tai pirmiausia turi pranešti siuntėjui, iš kurio laukė siuntos. Siuntėjas tokiu atveju turėtų pateikti pretenziją pašto paslaugos teikėjui.
Taip pat paaiškiname, kad jeigu pašto siuntos nepavyksta įteikti gavėjui (pvz., jis nerandamas namuose arba siunta netelpa į laiškų dėžutę), Pašto įstatymas leidžia informuoti gavėją keliais būdais: per E. pristatymo sistemą (jeigu ja naudojasi gavėjas), paliekant pranešimą laiškų dėžutėje, siunčiant el. laišką, SMS žinutę ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Kokiu būdu bus informuotas gavėjas, dažnai priklauso nuo to, kokius kontaktinius duomenis apie jį turi pašto paslaugos teikėjas – juos paprastai pateikia siuntėjas. Todėl, norėdami greitai gauti informaciją apie siuntą, gavėjai turėtų pasirūpinti, kad siuntėjas turėtų jų teisingus kontaktus.
Lietuvos Respublikos pašto įstatymas nustato, kaip turi būti teikiamos pašto paslaugos, kokias teises ir pareigas turi pašto paslaugų teikėjai ir šių paslaugų naudotojai, taip pat atvejus, kada pašto paslaugų teikėjas turi atlyginti žalą.
Pagal šį įstatymą, pašto paslaugų teikėjas turi atlyginti žalą, jeigu dėl jo kaltės siunta dingsta, yra sugadinama arba be reikalo grąžinama siuntėjui. Tačiau už tai, kad siunta vėluoja, žala neatlyginama – nebent tai aiškiai numatyta sutartyje, kurią siuntėjas sudaro su pašto paslaugos teikėju, arba paties pašto paslaugų teikėjo taisyklėse. Su šiomis taisyklėmis galima susipažinti konkretaus pašto paslaugos teikėjo interneto svetainėje.
Paaiškiname, kad aprašyta situacija yra susijusi su pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Tokius ginčus sprendžia ne Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), todėl dėl situacijos nagrinėjimo reikėtų kreiptis į VVTAT.
Tuo atveju, jeigu įtariate galimą sukčiavimą, papildomai galite kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Siuntos gavėjas dėl nepristatytos ar sugadintos prekės, kuri buvo siuntoje, turėtų kreiptis į pardavėją (siuntėją), iš kurio pirkote prekę.
Dažniausiai, pašto paslaugą užsako ir už ją tiesiogiai sumoka siuntėjas (tas, kas išsiunčia siuntą). Todėl jis turi sutartį su pašto paslaugų teikėju ir būtent šios sutarties pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš pašto paslaugos teikėjo, jei siunta dingsta ar yra sugadinama.
Užsakant pašto paslaugą paprastai sutartis sudaroma tarp siuntėjo ir pašto paslaugos teikėjo. Taip yra todėl, kad būtent siuntėjas dažniausiai ir užsako šią paslaugą tiesiogiai iš pašto paslaugos teikėjo bei jam sumoka.
Būtent siuntėjas su pašto paslaugos teikėju susitaria, kaip siunta bus pristatyta – ar ji bus atnešta į gavėjo namus, įdėta į paštomatą ar perduota kitu būdu.
Įstatymai leidžia siuntėjui ir pašto paslaugos teikėjui susitarti dėl siuntos pristatymo būdo. Todėl, jeigu kyla klausimų ar nusiskundimų dėl siuntos pristatymo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl kokio konkretaus pristatymo būdo buvo sutarta tarp siuntėjo ir pašto paslaugos teikėjo.
Jeigu siuntos gavėjas mano, kad siunta buvo pristatyta netinkamai, jis turėtų kreiptis į siuntėją, nes būtent siuntėjas atsako už tai, kad siunta (pvz., prekė) gavėją pasiektų taip, kaip buvo numatyta.
Pagal teisės aktus siuntėjas yra atsakingas už tinkamą siuntos supakavimą. Pakuojant siuntą, reikėtų vadovautis to pašto paslaugų teikėjo, kurį pasirinkote siuntos siuntimui, pateiktomis pakavimo taisyklėmis. Šias taisykles galima rasti pašto paslaugų teikėjų interneto svetainėse.
Paprastai pašto paslaugų teikėjai siūlo naudoti tvirtas, stačiakampes (ar kvadratines) pakuotes ir jų vidų užpildyti papildoma pakavimo medžiaga, pvz., putplasčiu. Taip pat dažnai patariama nesirinkti pakavimui tiesiog gamyklinės pakuotės. Pakuojant siuntą taip pat reiktų pasirūpinti, kad siunčiamas daiktas nesiliestų su pakuotės sienelėmis ir būtų papildomai apsaugotas, pvz., suvyniotas į burbulinę plėvelę. O jei siunčiate trapų ar dūžtantį daiktą, dažnu atveju būtina papildomai paženklinti siuntą lipdukais „Trapu“, „Dužu“ ar pan.