Pasaulinė ryšio konferencija MWC2026
Vos užbaigus paskutiniąją konferencijos dieną, pirmininkė Jūratė Šovienė dalinasi įžvalgomis:
Duomenys, duomenys, duomenys....
Duomenų kiekis, duomenų kokybė, duomenys realiu laiku – tai virš 100 tūkst. dalyvių pritraukusios Pasaulinės ryšio konferencijos (MWC2026) raktiniai žodžiai. Telekomunikacijų sektorius pereina į naują etapą, kuriame duomenys ir DI sprendimai tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu. O ryšio infrastruktūra apima žemę, dangų ir kosmosą.
Suvokimas, kad ryšys reikalingas tik geresniam internetui bei geresnei filmų kokybei, yra gerokai senstelėjęs. Ryšio infrastruktūra jau nebe tik skaitmeninės ekonomikos pagrindas. Tai visos ekonomikos pagrindas.
Technologijos veikia be išimties visus sektorius. Net tradicinės industrijos tampa priklausomos nuo technologijų. Bankinės paslaugos, švietimas, sveikatos apsauga, būtinųjų paslaugų teikimas ar žmonių gelbėjimo operacijos. Ką jau kalbėti apie savivaldžius automobilius, traukinių eismą, pramonės robotiką.
Viskam gyvybiškai reikia gero ryšio: greito ir atsparaus. Jokio vėlinimo, jokių trukdžių. Sparčiai besivystantis direct-to-device palydovinis ryšys, kai telefonai jungiasi tiesiai prie palydovų, jau nebe naujiena. Ateities ryšio tinklai – hibridiniai – jungiantys žemės tinklus (fiksuotus ir mobiliuosius) su dronais (veikiančiais kaip laikinos bazinės stotys) bei stratosferos platformomis (pvz., balionais, saulės baterijomis valdomais lėktuvais) ir palydovais, kad būtų užtikrintas globalus ryšys.
Tinklo atsparumas (ne tik kritinių situacijų metu) – esminė infrastruktūros savybė. Dėl to vienas svarbesnių akcentų: negali pasikliauti vienu tinklu – būtina turėti išvystytas kelias ryšio technologijas.
Pasaulyje, kuriame vis dar 2,6 mlrd. neturi ryšio, vyksta intensyvios lenktynės „sujungti nesujungtus“ tarp telekomų operatorių, kosmoso kompanijų, technologijų gigantų.
O ką Europa? Sektoriaus koncentracija neišvengiama. Nekursi ekosistemos – neturėsi ateities. Jeigu nesiplėsi, tavo biznis mirs.
Dėl to verslas reikalauja:
1. Tikros bendros skaitmeninės rinkos Europoje ir greitesnių sprendimų Briuselyje (kita vertus, suvokia, kad koncentruotis į dalykus, kurių negali pakeisti (pvz., Briuselio politikos), pražūtinga);
2. Peržiūrėti susijungimų gaires, nes Europoje yra per daug mažų žaidėjų (ES skaičiuojamos kelios dešimtys operatorių, kai tuo tarpu JAV, Kinijoje ar Indijoje – vos keletas), kurių finansinės galimybės investuoti į ryšio infrastruktūrą ir teikti visą paslaugų spektrą – duomenų paslaugas, kibernetinį saugumą, skaitmenines platformas – itin ribotos (tam galėtų pasitarnauti ir, pvz., nustatyti įpareigojimai investuoti į rinką susijungimų atveju);
3. Aiškių taisyklių dėl kosmoso. Europos operatorių teigimu, šiuo metu ten, danguje, – „laukiniai vakarai“;
4. Akcentuoja bendradarbiavimo, partnerysčių tarp valstybių bei verslų būtinybę.
Jau ne vienerius metus ES verda diskusijos, ką daryti, kad verslas ir gyventojai galėtų naudotis vieningos rinkos teikiamais pranašumais technologijose. Europos operatoriai kritikuoja ES dėl lėtumo, dėl fragmentuotos rinkos, dėl to, kad negeba pasinaudoti sėkmingais pavyzdžiais JAV.Nepaisant pastangų, ES rinka išlieka ribojama nacionalinių valstybių sienomis: kiekvienoje ES šalyje veikia nacionalinės taisyklės, ginančios vartotojų interesus (pvz., iš telekomų kai kuriose ES narėse reikalaujama turėti popierinę sutartį su vartotoju, bet ar to kas nors reikalauja, pvz., iš „Google“?), skiriasi spektro valdymas, skirtingi plėtros reikalavimai.
Tikimasi, kad nauja reguliavimo iniciatyva dėl Skaitmeninių tinklų akto (DNA) išjudins situaciją, tačiau nors ir sveikina naują reguliavimo pasiūlymą, nemaža dalis šalių narių mato daug problemų.
Pavyzdžiui, Baltijos valstybių atveju, jeigu spektro valdymas pereitų į Briuselio rankas, nėra aišku, kaip būtų atsižvelgiama į nacionalinius interesus dėl padengimo, kurie skiriasi nuo valstybių, kurios nėra ES pakraščiuose, nesiriboja su priešiškai nusiteikusiais kaimynais.
Bet kuriuo atveju, net jeigu ir velnias slypi detalėse, rūpinimasis diena X turi būti neatsiejamas nuo rūpinimosi Lietuvos pažanga – inovatyvia ryšio infrastruktūra. Tai ne tik teikia viltį bei įkvepia, bet gali tapti mūsų valstybės unikalia galimybe ir išskirtinumu.
