Dažniausiai užduodami klausimai

Taip, labai tikėtina. Tokios žinutės dažnai naudojamos duomenis išvilioti (kitaip vadinama „phishing“ ataka). Sukčiai siunčia SMS su nuoroda į netikrą interneto svetainę ir ją paspaudus prašo suvesti banko prisijungimo duomenis, mokėjimo kortelės informaciją, Smart-ID ar Mobile-ID kodus ar sumokėti nedidelį mokestį.

Nespauskite jokių SMS esančių nuorodų. Informaciją apie siuntą, sąskaitą ar paslaugą tikrinkite tik oficialioje paslaugos teikėjo interneto svetainėje ar programėlėje. Jeigu abejojate, susisiekite su paslaugos teikėju jo oficialiu telefono numeriu.

Nedelsdami nutraukite pokalbį. Bankai, policija, VMI, RRT ar kitos institucijos niekada telefonu neprašo padiktuoti slaptažodžių, PIN kodų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų ir patvirtinti mokėjimų ar prisijungimų.

Jeigu skambutis kelia įtarimą, nebetęskite pokalbio ir patys paskambinkite institucijai ar įmonei jos oficialiai skelbiamu numeriu. Nesinaudokite numeriu, kurį Jums padiktavo skambinantis asmuo.

Tai gali būti sukčiavimo bandymas. Sukčiai dažnai apsimeta ryšio operatoriais ir gąsdina, kad Jūsų telefono numeris netrukus bus užblokuotas, bus sustabdytas ryšio paslaugų teikimas, baigiasi sutartis arba esą pažeidžiate ryšio paslaugų naudojimo taisykles. Taip siekiama sukelti skubos jausmą ir priversti jus atlikti veiksmus neapgalvojus.

Dažnu atveju pokalbis pradedamas lietuviškai, tačiau vėliau teigiama, kad pasirinkote bendravimą rusų kalba arba, kad būsite sujungti su rusakalbiu specialistu, ir tolesnis pokalbis vyksta rusų kalba. Taip pat gali būti prašoma nenutraukti pokalbio, likti ryšyje, tęsti bendravimą per „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ar kitą programėlę.

Jeigu skambutį inicijavote ne Jūs, nediktuokite savo asmens kodo, banko duomenų, slaptažodžių, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų. Jeigu skambinantis asmuo prašo pasakyti visą asmens kodą, patvirtinti tapatybę per nuorodą arba įvesti PIN kodą, tai yra aiškus pavojaus ženklas.

Nutraukite pokalbį ir nieko netvirtinkite telefonu. Jeigu pokalbio metu telefone pasirodo „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ langas su prašymu įvesti PIN kodą, jokiu būdu jo neveskite. Taip sukčiai gali bandyti prisijungti prie Jūsų banko sąskaitos, patvirtinti mokėjimą arba sudaryti sandorį Jūsų vardu.

Savo sutarties, numerio ar paslaugų būseną tikrinkite tik oficialioje operatoriaus savitarnoje arba programėlėje. Kilus abejonių, patys paskambinkite operatoriaus klientų aptarnavimo numeriu, nurodytu oficialioje svetainėje ar Jūsų turimoje sutartyje.

Jeigu nelaukiate skambučio iš užsienio, geriau neatsiliepti. Vien atsiliepimas paprastai dar nereiškia, kad prarasite pinigus, tačiau sukčiai gali bandyti Jus įtraukti į pokalbį, išgauti asmens duomenis arba įtikinti atlikti veiksmus.

Neatskambinkite į nežinomą užsienio numerį. Sukčiai kartais specialiai paskambina labai trumpai, tikėdamiesi, kad žmogus perskambins. Perskambinus gali būti taikomas padidintas skambučio tarifas arba galite būti įtraukti į sukčiavimo pokalbį.

Dažnai tai yra investicinis sukčiavimas. Sukčiai siūlo greitai uždirbti iš kriptovaliutų, akcijų, investavimo platformų ar kitų „išskirtinių“ galimybių. Jie gali kalbėti užsienio kalba, dažniausiai rusiškai, spausti priimti sprendimą iš karto ir raginti pervesti pinigus į neaiškias platformas.

Pagrindinė taisyklė paprasta: jeigu pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai apgavystė. Neperveskite pinigų, nediekite jų siūlomų programėlių ir nesuteikite nuotolinės prieigos prie savo įrenginio.

Uždarykite puslapį ir daugiau jo neatidarinėkite. Jeigu nevedėte prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės informacijos ar PIN kodų, rizika paprastai yra mažesnė.

Vis dėlto patikrinkite, ar įrenginyje nebuvo atsisiųsta neaiški programa ar failas. Jeigu ką nors įdiegėte, pašalinkite programą ir, jei reikia, kreipkitės į įrenginių priežiūros specialistą.

Apie įtartiną nuorodą būtinai praneškite per Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainę adresu https://www.nksc.lt/pranesti.html, kad įtartina nuorodą būtų blokuota.

Veikite nedelsdami.

Pirmiausia susisiekite su savo banku ir paprašykite užblokuoti mokėjimo kortelę, sąskaitą ar kitus mokėjimo instrumentus, jeigu jie buvo panaudoti. Jeigu patvirtinote operaciją per „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“, apie tai nedelsdami informuokite banką. Tada pakeiskite slaptažodžius, ypač banko, el. pašto, socialinių tinklų ir kitų svarbių paskyrų.

Apie įvykį praneškite policijai per portalą epolicija.lt. Jeigu nusikaltimas vyksta šiuo metu arba kyla reali grėsmė, skambinkite numeriu 112.

Sukčiai dažniausiai apsimeta asmenimis ar organizacijomis, kuriomis žmonės linkę pasitikėti. Jie gali prisistatyti banko darbuotojais, policijos pareigūnais, VMI, „Sodros“, kurjerių, ryšio operatorių, investavimo platformų atstovais ar net artimaisiais.

Dažniausi sukčiavimo scenarijai yra šie: neva užblokuota banko sąskaita, vykdomas įtartinas pavedimas, sulaikyta siunta, reikia sumokėti mokestį, baigiasi ryšio sutartis, gresia bauda, artimasis pateko į nelaimę arba atsirado „ypatinga“ investavimo galimybė.

Svarbiausia taisyklė: oficialios institucijos (policija, VMI) ir patikimos įmonės niekada neprašo telefonu ar SMS žinute pateikti banko prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar „Smart-ID“ bei „Mobile-ID“ kodų ar patvirtinti mokėjimų.

Sukčiai dažniausiai veikia per žmogaus emocijas. Jie siekia, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti ir pasitarti su kitais.

Dažniausios taktikos yra skubinimas, gąsdinimas, autoriteto naudojimas, pažadas per trumpą laiką uždirbti daugiau, prašymas niekam nesakyti ir raginimas visą laiką likti pokalbyje. Jei pkalbio metu girdite frazes „sprendimą reikia priimti dabar“, „sąskaita bus užblokuota“,  „vyksta slaptas tyrimas“, „niekam nesakykite“ arba „nepadėkite ragelio“, tai jau yra aiškus pavojaus ženklas.

Tokius atveju nutraukite pokalbį. Geriau perskambinti oficialiu numeriu, negu tęsti pokalbį su galimu sukčiumi.

Sukčiai dažniausiai veikia per žmogaus emocijas. Jie siekia, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti ir pasitarti su kitais.

Dažniausios taktikos yra skubinimas, gąsdinimas, autoriteto naudojimas, pažadas per trumpą laiką uždirbti daugiau, prašymas niekam nesakyti ir raginimas visą laiką likti pokalbyje. Jei pkalbio metu girdite frazes „sprendimą reikia priimti dabar“, „sąskaita bus užblokuota“,  „vyksta slaptas tyrimas“, „niekam nesakykite“ arba „nepadėkite ragelio“, tai jau yra aiškus pavojaus ženklas.

Tokius atveju nutraukite pokalbį. Geriau perskambinti oficialiu numeriu, negu tęsti pokalbį su galimu sukčiumi.

Ne visus. RRT bei ryšio operatoriai dirba kartu ir taiko technines priemones, kurios padeda atpažinti ir riboti dalį sukčiavimo srauto, tačiau sukčiai nuolat keičia numerius, naudoja užsienio tinklus, internetines programėles ir numerio klastojimo būdus.

Todėl techninės priemonės yra svarbios, bet jos nepašalina visos rizikos. Vartotojo atsargumas išlieka būtinas: neatskleisti duomenų, netvirtinti veiksmų per „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“, nespausti įtartinų nuorodų ir nepasiduoti spaudimui.

Taip. Daugelyje telefonų galima įjungti įtartinų arba nežinomų skambučių filtravimą. Šie nustatymai gali skirtis pagal telefono modelį, gamintoją ir operacinės sistemos versiją.

Jei naudojate „Android“ telefoną (pvz., „Samsung“, „Xiaomi“, „Pixel“), Telefonas (Phone) programėlėje spustelėkite tris taškelius (viršuje dešinėje) ir eikite į Nustatymai (Settings). Ten susiraskite skiltį Skambintojo ID ir šlamštas (Caller ID & Spam) arba panašaus pavadinimo funkciją. Įjungus šią funkciją, telefonas Jus gali įspėti apie įtartinus skambučius, pvz., matysite, kas skambina, net jei numerio nėra kontaktuose, arba dalį jų automatiškai filtruoti ir Jūsų telefonas net nesuskambės.

Jei naudojate „iPhone“ (iOS), telefono Settings (Nustatymuose) pasirinkite Phone (Telefonas) ir susiradus Silence Unknown Callers (Tildyti nežinomus skambintojus) įjunkite šią funkciją. Įjungus šią funkciją, skambučiai iš numerių, kurių nėra Jūsų kontaktuose, gali būti nutildomi ir rodomi kaip praleisti skambučiai.

Svarbu žinoti: tokios funkcijos gali nutildyti ir teisėtus skambučius, pavyzdžiui, iš kurjerio, gydymo įstaigos, valstybės institucijos ar naujo kliento. Todėl jas verta naudoti įvertinus, ar dažnai sulaukiate svarbių skambučių iš nepažįstamų numerių.

Šios priemonės sumažina įtartinų skambučių skaičių, bet neapsaugo visiškai.

Apie įtartinas nuorodas, SMS žinutes ar skambučius, galite pranešti per Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainę: https://www.nksc.lt/pranesti.html.

Jeigu praradote pinigus, atskleidėte prisijungimo duomenis arba buvo atliktas neteisėtas pavedimas, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją per ePolicija.lt. Jeigu nusikaltimas vyksta šiuo metu arba kyla grėsmė, skambinkite 112.