Dirbtinio intelekto aktas (DI aktas) – pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, nustatantis taisykles dirbtinio intelekto sistemų kūrimui, pateikimui rinkai ir naudojimui.
Jo tikslas – užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų saugus, patikimas ir gerbtų žmonių pagrindines teises, kartu sudarant sąlygas inovacijoms ir technologijų plėtrai.
Kam jis taikomas?
DI aktas taikomas įvairiems dirbtinio intelekto ekosistemos dalyviams, priklausomai nuo jų vaidmens.
Jis gali būti taikomas, jei jūs:
-
kuriate arba vystote DI sistemą;
-
pateikiate DI sistemą Europos Sąjungos rinkai;
-
importuojate arba platinate DI sistemas;
-
naudojate DI sistemą savo veikloje.
Skirtingiems subjektams taikomos skirtingos pareigos. Daugiau informacijos apie konkrečius reikalavimus rasite skiltyse „DI veiklos vykdytojams“.
Kokie reikalavimai taikomi?
DI aktas grindžiamas rizika grįstu požiūriu – kuo didesnė rizika žmonių saugai ar pagrindinėms teisėms, tuo griežtesni reikalavimai taikomi DI sistemai.
Kokios DI sistemos laikomos didelės rizikos?
Didelės rizikos DI sistemomis laikomos sistemos, kurių naudojimas gali turėti reikšmingą poveikį žmonių teisėms, saugai ar gyvenimo galimybėms.
Jos dažniausiai naudojamos šiose srityse:
Išsamų didelės rizikos DI sistemų sąrašą nustato DI akto I ir III priedai.
Pagal Lietuvos Respublikos dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo įstatymo projektą, DI akto įgyvendinime dalyvautų kelios Lietuvos institucijos. Kiekviena jų būtų atsakinga už savo veiklos sritį – nuo atitikties vertinimo iki rinkos priežiūros ir pagrindinių teisių apsaugos.
Pastaba. Šioje schemoje pateikiamas Lietuvos Respublikos ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo įstatymo projekte numatytas institucijų kompetencijų modelis. Jis įsigaliotų tik priėmus įstatymą.
Rinkos priežiūros institucijos:
-
vykdys rinkos priežiūrą – tikrins, ar rinkai pateiktos, pradėtos naudoti arba naudojamos didelės rizikos DI sistemos atitinka DI akto reikalavimus;
-
nagrinės galimus pažeidimus ir atliks tyrimus;
-
teiks konsultacijas ir metodinę pagalbą veiklos vykdytojams dėl DI akto reikalavimų laikymosi po DI sistemų pateikimo rinkai arba jų naudojimo pradžios;
-
bendradarbiaus su kitomis Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijomis, keisis informacija ir koordinuos priežiūros veiksmus;
-
prižiūrės bandymus realiomis sąlygomis, kaip tai numatyta DI akte;
-
taikys poveikio priemones, jei nustatomi DI akto pažeidimai.
RRT vaidmuo
Pagal įstatymo projektą RRT ne tik vykdytų rinkos priežiūros funkcijas savo kompetencijos srityje, bet ir atliktų bendro kontaktinio punkto funkcijas. RRT koordinuotų rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, teiktų metodinę pagalbą bei perduotų informaciją Europos Komisijai.
Be to, RRT prižiūrėtų DI akto 50 straipsnyje nustatytų skaidrumo reikalavimų laikymąsi.
Tai reiškia, kad RRT prižiūrėtų, ar tais atvejais, kai DI aktas nustato pareigą informuoti asmenis apie sąveiką su dirbtiniu intelektu arba apie DI sukurtą ar pakeistą turinį, šių reikalavimų būtų laikomasi.
- DI aktas: LT EN
- DI sistemų apibrėžimas: LT EN
- Gairės dėl draudžiamos su DI susijusios praktikos: LT EN
- Reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties
- Praktikos kodeksas dėl DI generuoto turinio
- Gairės dėl skaidrumo įpareigojimų įgyvendinimo tam tikroms DI sistemoms pagal DI akto 50 straipsnį
DI technologijos sparčiai vystosi ir šiandien daro poveikį daugybei gyvenimo sričių: sveikatos apsaugai, švietimui, transportui, viešajam administravimui, vartotojų elgsenai ir pan.
DI aktas yra pirmasis pasaulyje išsamus teisės aktas, skirtas sukurti aiškias taisykles šių technologijų naudojimui. Jo pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad DI sistemos būtų kuriamos ir naudojamos saugiai, etiškai, paisant žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybės bei aplinkosaugos principų. Reguliavimu taip pat siekiama stiprinti pasitikėjimą DI sistemomis bei pašalinti teisinį neapibrėžtumą, kuris galėtų stabdyti inovacijų diegimą ES viduje.
DI aktas taikomas tiek ES viduje veikiančioms, tiek už jos ribų įsikūrusioms organizacijoms, jeigu jų kuriamos ar naudojamos DI sistemos daro poveikį ES teritorijoje esantiems žmonėms.
Šis teisės aktas apima tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus veikėjus – diegėjus, tiekėjus, įgaliotuosius asmenis, importuotojus ir platintojus. Išimtys taikomos tik tam tikroms veikloms, pavyzdžiui, karinio ar nacionalinio saugumo pobūdžio projektams, taip pat mokslo tyrimams ir prototipų kūrimui, kol jie nėra komerciškai išleidžiami į rinką.
DI sistema priskiriama didelės rizikos kategorijai dviem atvejais.
Pirmiausia – jei DI sistema yra integruota į produktą, kuriam taikomas tam tikro ES sektoriaus reglamentavimas pagal DI akto I priedą (pvz., medicinos prietaisai, oro eismo valdymo sistemos).
Antra – jei DI sistema naudojama specifinėse srityse, kurios nurodytos DI akto III priede, pavyzdžiui, švietimo srityje mokinių vertinimui, įdarbinimo procese, teisėsaugos tikslais ar migracijos valdyme. Šios sritys laikomos jautriomis, nes jose gali būti paveiktos pagrindinės žmogaus teisės.
Taip pat galima pasinaudoti EK sukurtu įrankiu įsivertinti, ar konkreti DI sistema priskiriama didelės rizikos kategorijai.
Didelės rizikos DI sistemų tiekėjai ir diegėjai turi laikytis plataus reikalavimų rinkinio.
Jie privalo atlikti atitikties vertinimą, kuris gali būti vykdomas tiek vidiniu būdu, tiek trečiosios šalies (notifikuotosios įstaigos).
Sistemos turi būti skaidrios, valdomos pagal rizikos valdymo principus, jų veikimas – dokumentuojamas ir audituojamas. Taip pat būtina užtikrinti žmogaus priežiūros galimybę ir pritaikyti saugumo priemones, įskaitant kibernetinį saugumą. Kai kurios didelės rizikos DI sistemos privalo būti registruojamos viešoje ES duomenų bazėje.
Generatyvūs modeliai, tokie kaip didelės kalbos modeliai, naudojami įvairiuose kontekstuose ir gali kelti sisteminę riziką. Jų tiekėjai privalo užtikrinti saugumą, aiškiai žymėti dirbtiniu būdu sukurtą turinį, turėti priemones prieš šališkumą ir laikytis autorinių teisių.
Ypatinga atsakomybė tenka tiems modeliams, kurie dėl savo galios ar paplitimo gali kelti pavojų visuomenei. Tokie modeliai turi būti testuojami, vertinami ir atitikti aukščiausius saugumo standartus.
GPAI modelis – DI modelis, įskaitant atvejus, kai toks DI modelis yra apmokomas pasitelkiant didelį duomenų kiekį taikant didelio masto savipriežiūrą (be žmogaus įsikišimo), kuris yra itin bendro pobūdžio ir gali veiksmingai atlikti daug skirtingų užduočių.
Neatsižvelgiant į tai, kaip tas modelis yra pateikiamas rinkai, ir kuris gali būti integruotas į įvairias tolesnės grandies sistemas ar produktus, išskyrus DI modelius, kurie naudojami mokslinių tyrimų, plėtros ar prototipų kūrimo veikloje prieš tai, kai jie pateikiami į rinką. Už GPAI modelių priežiūra atsakinga EK.
DI aktas įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 2 d.
Su DI susijusios draudžiamos praktikos (pvz., dėl socialinio reitingavimo) įsigaliojo 2025 m. vasario 2 d.
Kiti reikalavimai, įskaitant nuostatas dėl generatyvių modelių, pradėjo galioti 2025 m. rugpjūčio 2 d., o visi likę reikalavimai bus taikomi nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d.
DI sistemoms, integruotoms į atitinkamo sektoriaus reglamentuotus produktus (pagal DI akto I priedą), taikomas 36 mėnesių pereinamasis laikotarpis – iki 2027 m. rugpjūčio 2 d.
Pažymėtina, kad EK paskelbė Omnibus, kuriuo siūloma nukelti didelės rizikos DI sistemų priežiūros įsigaliojimą: DI sistemoms pagal DI III priedą – iki 2027 m. gruodžio 2 d., o DI sistemoms pagal DI akto I priedą – iki 2028 m. rugpjūčio 2 d.
DI sistemų, įskaitant bendrosios paskirties DI sistemas, kuriomis sugeneruojamas sintetinis judamo ar nejudamo vaizdo arba garso ar tekstinis turinys, tiekėjai užtikrina, kad DI sistemos išvediniai būtų pažymėti kompiuterio skaitomu formatu ir kad būtų galima atpažinti, jog jie yra sugeneruoti dirbtinai arba manipuliuojant.
Sintetinės sankaitos (angl. deepfake) atveju generatyvaus DI tiekėjai ir diegėjai turi aiškiai informuoti vartotojus apie tai, kad turinys (vaizdo, garso ar tekstinis) buvo sukurtas arba pakeistas DI pagalba. Toks ženklinimas turi būti matomas plika akimi. Ši pareiga netaikoma, jei turinys buvo redaguotas žmogaus ir jam taikomas redakcinės atsakomybės principas (pvz., naujienų portaluose).
DI aktas reikalauja, kad viešosios įstaigos, diegiančios didelės rizikos sistemas, taip pat tam tikri komerciniai subjektai, teikiantys viešąsias paslaugas, atliktų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą.
Tai leidžia nustatyti rizikas dar prieš įdiegiant atitinkamą DI sistemą. Be to, reikalaujama saugoti duomenų kokybę, užtikrinti veiklos atsekamumą ir skatinti žmogaus kontrolę. Tai padeda išvengti šališkumo, diskriminacijos ir kitų žmogaus teises pažeidžiančių padarinių.
Kiekviena valstybė narė paskiria savo priežiūros institucijas pagal sektorių.
Lietuvoje šiuo metu rinkos priežiūros institucija paskirta RRT, o notifikuojančiąja – Inovacijų agentūra.
Taip pat veikia Europos DI valdyba (angl. AI Board), kuri užtikrina koordinaciją, o DI biuras (angl. AI Office) teikia metodinę pagalbą ir prižiūri generatyvių modelių kūrėjus.
Sprendimus remia ir dvi konsultacinės grupės – mokslinė taryba bei patariamasis forumas, kurių tikslas – užtikrinti subalansuotą politiką ir technologijų plėtrą.
DI aktas numato griežtas sankcijas. Už draudžiamų praktikų taikymą gali būti taikoma bauda iki 35 mln. Eur arba 7 proc. pasaulinės metinės apyvartos.
Leidžiami bandymai realiomis sąlygomis, kurie gali trukti iki 6 mėnesių (su galimu pratęsimu dar 6 mėnesiams), jei užtikrinamas naudotojų informuotumas, duomenų apsauga ir atšaukiamas galimas neigiamas poveikis. Be to, skatinamas bendradarbiavimas su inovacijų centrais, akademija ir pramonės partneriais.
DI sistemos savaime nesukuria diskriminacijos, tačiau jei jos mokomos su šališkais duomenimis ar taikomos be tinkamos priežiūros, gali atkartoti ir sustiprinti esamas nelygybes visuomenėje.
Todėl DI aktas numato griežtus reikalavimus visoms didelės rizikos DI sistemoms, kurios veikia jautriose srityse, tokiose kaip įdarbinimas, švietimas, sveikatos apsauga ar teisėsauga. Šios DI sistemos turi būti technologiškai patikimos, veikti be diskriminacinių rezultatų ir būti tinkamai stebimos viso jų gyvavimo ciklo metu.
Siekiant sumažinti šališkumą, DI sistemos turi būti mokomos su reprezentatyviais duomenimis, atspindinčiais visuomenės įvairovę, o jų veikimas – dokumentuojamas ir audituojamas. Tai užtikrina, kad bet kokie neproporcingi poveikiai, darantys žalą tam tikroms grupėms (pvz., pagal rasę, lytį, amžių), būtų atpažįstami ir koreguojami. Toks reguliavimas prisideda prie žmogaus teisių apsaugos, skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo DI produktais.
Apie
Europos Komisija paskelbė viešąją konsultaciją dėl Didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemų klasifikavimo gairių projekto.
Šios konsultacijos tikslas – surinkti suinteresuotųjų subjektų nuomones dėl gairių aiškumo ir jose pateiktų pavyzdžių naudingumo.
Kontaktinė informacija