ES užsimojo mažinti verslo reguliavimą: ekspertė giria siekius, tačiau yra keli „bet“
Europos Sąjunga (ES) vis dažniau kalba apie konkurencingumą, inovacijas ir mažesnę reguliacinę naštą verslui. Tačiau, pasak technologijų politikos analitikės Eglės Markevičiūtės, praktikoje Europos skaitmeninis verslas vis dar gyvena tarp dviejų priešingų realybių: viena vertus, Briuselis deklaruoja norą supaprastinti taisykles, kita vertus, naujų iniciatyvų srautas nemažėja, o reguliacinis neapibrėžtumas daugeliui įmonių tik auga.
„Noras mažinti biurokratiją yra deklaruojamas, bet šiandien dar negalime pasakyti, kad verslui Europoje realiai darosi lengviau. Ypač skaitmeninėje srityje. Viena ranka rodomas galimas supaprastinimas, o kita toliau kuriamos naujos taisyklės, kurios neretai dubliuoja viena kitą arba prieštarauja ankstesnėms“, – sako „CCC Europe“ skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė.
Apie tai, kodėl pažadai mažinti reguliacinę naštą ne visada virsta apčiuopiama nauda ES verslui, E. Markevičiūtė plačiau kalbės balandžio 30 d. metinėje Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“. Jos vertinimu, šiandien bendrijos reguliacinė aplinka vis dar labiau primena džiungles nei aiškią ir nuspėjamą sistemą.
Diagnozė aiški, bet gydymas vėluoja
Ekspertė pažymi, kad vienu svarbiausių postūmių dabartinėms diskusijoms apie ES konkurencingumą tapo buvusio Europos Centrinio Banko prezidento Mario Draghi konkurencingumo ataskaita. Europos Komisijos (EK) prašymu parengtame situacijos vertinime ES reguliavimo aplinka apibūdinta itin kritiškai.
Anot E. Markevičiūtės, šis vertinimas nėra laužtas iš piršto. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2019 m. ES priėmė apie 13 tūkst. naujų teisės aktų, o tuo metu JAV – maždaug 3 tūkst. Nors šių skaičių tiesiogiai lyginti negalima, skirtumas, ekspertės teigimu, vis tiek parodo mastą ir tendenciją.
„Problema – ne vien taisyklių kiekis. Didelė bėda ir ta, kad net bendrojoje rinkoje verslas vis dar susiduria su fragmentacija. Įmonė, norinti augti Europoje, dažnai turi ne vien prisitaikyti prie europinių reikalavimų, bet ir kalbėtis su kiekviena šalimi atskirai, nes interpretacijos išsiskiria“, – sako ji.
Todėl M. Draghi ataskaitoje siūlomi ne kosmetiniai pataisymai, o sisteminiai pokyčiai: daugiau tiesiogiai visoje ES galiojančių reglamentų, reguliavimo pauzė tam tikrose srityse ir kiekvieno naujo teisės akto vertinimas per konkurencingumo prizmę – ar tai padės Europai konkuruoti su JAV ir Kinija.
Pasak E. Markevičiūtės, dalį šių signalų EK išgirdo. Jau pristatyta ne viena vadinamoji „Omnibus“ iniciatyva, kuria siekiama peržiūrėti ir supaprastinti dalį galiojančių taisyklių. Tarp jų – tvarumo, investicijų ir žemės ūkio srityse. Skaitmeniniam verslui bene svarbiausias turėtų būti skaitmeninis omnibusas, apimantis dirbtinio intelekto ir duomenų sritis.
Vis dėlto, kaip sako technologijų politikos analitikė, vien supratimo, kad problema egzistuoja, neužtenka – reikia realių veiksmų, o jų kol kas vis dar per mažai.
„Reguliavimo pauzės, apie kurią buvo kalbama ataskaitoje, mes taip ir nepamatėme. Vien 2026 m. Europos Komisijos darbo programoje numatytos dešimtys naujų strategijų, esamų teisės aktų vertinimų ir daugiau kaip šimtas naujų iniciatyvų. Tai savotiškas paradoksas: visi tarsi ir kalba apie mažesnę biurokratiją, bet reguliavimo mašina nesustoja“, – teigia ji.
Kas stabdo skaitmeninį verslą ES labiausiai?
E. Markevičiūtės vertinimu, vienas didžiausių Europos skaitmeninio verslo skaudulių šiandien yra duomenų reguliavimas. Nors ES dažnai pabrėžia, kad nori skatinti duomenų ekonomiką ir dirbtinio intelekto vystymą, praktikoje verslas vargsta bandydamas suprasti, ką tiksliai gali daryti teisėtai.
Pasak ekspertės, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento asmens duomenų apibrėžimas yra toks platus, kad mažesnėms Europos įmonėms tai neretai tampa ne inovacijų apsauga, o kliūtimi veikti.
„Turime paradoksalią situaciją: didelės tarptautinės bendrovės, kad ir iš JAV, turi pinigų, teisininkų ir ekspertų, todėl gali ginčytis, ieškoti išimčių, formuoti praktiką. Tuo metu mažesnės Europos įmonės dažnai tiesiog neturi resursų arba bijo. Jos neinvestuoja į plėtrą, o svarsto, ar ko nors nepažeidė“, – sako E. Markevičiūtė.
Anot jos, neapibrėžtumas prasideda net nuo, atrodytų, paprastų klausimų. Pavyzdžiui, verslui ar gyventojui norint įsirengti vaizdo stebėjimo kamerą, aiškumo neretai pristinga. Būna, kad tenka kapstytis po ilgas rekomendacijas ar net ieškoti specializuotų teisinių konsultacijų.
Dar viena rūpestį kelianti reguliavimo kryptis, pasak pašnekovės, yra naujos iniciatyvos, kurios pristatomos kaip vartotojų apsaugos stiprinimas, tačiau gali turėti ir kitų pasekmių. Viena jų – Skaitmeninio teisingumo aktas.
„Skamba patraukliai, nes kiekvienas nori saugesnės skaitmeninės aplinkos. Bet klausimas, ar tikrai kiekvienai problemai reikia naujo akto, jei jau turime tokius instrumentus kaip Skaitmeninių paslaugų aktas. Jei naujos taisyklės bus priimtos maksimalistine forma, tai gali paveikti personalizuotą reklamą, o tai atsilieptų ne tik didžiosioms platformoms, bet ir smulkiajam bei vidutiniam verslui“, – teigia E. Markevičiūtė.
Ji atkreipia dėmesį, kad daliai Lietuvos verslų personalizuota reklama yra tiesioginis pardavimo kanalas, todėl bet kokie griežti ribojimai pirmiausia būtų juntami ne Briuselyje, o kasdienėje įmonių veikloje.
Ne mažiau aktualios ir diskusijos dėl vaikų apsaugos internete bei vadinamojo „chat control“. E. Markevičiūtės vertinimu, šiose srityse siekis apsaugoti vartotoją yra suprantamas, tačiau priemonės neturėtų sukurti daugiau žalos nei naudos.
„Jeigu kovojant su grėsmėmis nueinama iki masinio automatinio skenavimo logikos, kyla klausimas, kur lieka privatumas, šifruota komunikacija ir kiek klaidų tokia sistema sukurtų realybėje. Čia labai svarbus balansas, o ne vien politinis noras parodyti, kad kažkas daroma“, – sako „CCC Europe“ skaitmeninės ir inovacijų politikos vadovė.
Atsargiai ji vertina ir Skaitmeninių tinklų akto kryptį. Nors oficialiai jis pristatomas kaip priemonė stiprinti Europos telekomunikacijų sektorių ir investicijas į infrastruktūrą, vartotojams tai nebūtinai reikš tik geresnį ryšį.
„Kai sakoma, kad ne vien kaina svarbi, reikia suprasti, kad tai gali reikšti ir didesnes kainas vartotojams. Kai kuriais atvejais gali būti bandoma ieškoti papildomo apmokestinimo modelių turinio platformoms, o tai galiausiai vis tiek atsiremia į galutinį naudotoją“, – pažymi E. Markevičiūtė.
Pozityvių signalų vis dėlto yra
Ekspertė įsitikinusi, kad situacijos nereikėtų piešti vien juodomis spalvomis. Jos vertinimu, svarbiausias teigiamas pokytis šiandien yra pats faktas, kad EK viduje jau aiškiai suvokta: dalis taisyklių kenkia ne kam nors abstrakčiai, o pačios Europos verslams ir bendrijos interesams.
E. Markevičiūtė pozityviai vertina ir skaitmeninio omnibuso principą, mėginimus aiškiau apibrėžti duomenų naudojimo ribas, taip pat kai kurias iniciatyvas, kurios turėtų stiprinti ES skaitmeninį ir kibernetinį atsparumą.
„Pati kryptis, kad reikia supaprastinti, jau yra žingsnis į priekį. Klausimas tik, ar Europa sugebės nepaskandinti šių idėjų tarp institucinių interesų, politinių kovų ir tarpusavyje konkuruojančių vizijų“, – svarsto E. Markevičiūtė.
Jos teigimu, šiandien viena didžiausių Europos problemų yra ne idėjų stygius, o tai, kad jos labai greitai perdirbamos pagal skirtingų grupių interesus. Todėl tas pats žodis „konkurencingumas“ Briuselyje gali reikšti visiškai skirtingus dalykus: vieniems – mažesnę reguliacinę naštą, kitiems – uždaresnę rinką, tretiems – dar daugiau strateginio valdymo.
Lietuvai nebeužtenka būti paklusnia vykdytoja
E. Markevičiūtė įsitikinusi, kad Lietuva šiose diskusijose galėtų būti aktyvesnė ir drąsesnė. Jos vertinimu, mūsų šalis Europoje turi nemažą reputacinį kapitalą kaip skaitmenizuota, technologiškai pažangi ir inovatyvi valstybė.
Anot jos, būsimas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai galėtų tapti gera proga šią reputaciją paversti realia įtaka.
„Mes tikrai galime būti lygiaverčiai partneriai, o ne tik klusnūs vykdytojai. Bet lygiaverčiu partneriu tampama tada, kai turi ką pasiūlyti – aiškią poziciją, argumentus, skaičius, rinkos nuomonę“, – sako ji.
Pasak analitikės, neužtenka ir vien Vyriausybės ar ministerijų iniciatyvos. Pats Lietuvos verslas taip pat turi daugiau investuoti į viešuosius reikalus, teisėkūros stebėseną ir argumentuotą dalyvavimą diskusijose.
E. Markevičiūtė atkreipia dėmesį, kad ūkininkai yra viena geriausiai savo interesus ginančių grupių, todėl aktyvesnio įsitraukimo į ES teisėkūrą iš jų galėtų pasimokyti ir skaitmeninis verslas.
„Praėjo laikai, kai galėjome tiesiog laukti, kas ateis iš Briuselio. Jei verslas nenori nemalonių siurprizų, jis turi anksčiau įsitraukti į diskusijas, teikti argumentus, kalbėtis su ministerijomis, diplomatais, savo asociacijomis. Kai teisės aktas jau priimtas, dažniausiai būna per vėlu“, – teigia E. Markevičiūtė.
Jos manymu, ne mažiau svarbus ir sklandesnis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ministerijų. Skaitmeninės politikos klausimai šiandien išsibarstę tarp skirtingų institucijų – nuo Teisingumo ir Vidaus reikalų iki Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Jei šios nesusikalbės tarpusavyje, Lietuvai bus sunku nuosekliai ginti savo interesus europiniu lygiu.
„Geriausi kompromisai dažniausiai gimsta tada, kai visi būna bent šiek tiek nepatenkinti. Bet tam pirmiausia reikia realaus dialogo, o ne formalumo“, – sako E. Markevičiūtė.
Jos teigimu, būtent nuo tokio dialogo ir priklausys, ar Europa iš tiesų mažins naštą verslui, ar ir toliau daugiausia tik kalbės apie būtinybę tai padaryti.
Pasak E. Markevičiūtės, jei geopolitinė ir ekonominė situacija išliks įtempta, spaudimas greičiau supaprastinti reguliavimą tik didės. Vis dėlto apčiuopiami politinių sprendimų rezultatai Europoje paprastai paaiškėja ne anksčiau kaip po penkerių metų, todėl, analitikės teigimu, pokyčių rezultatų dar teks palaukti.
Daugiau ekspertės įžvalgų apie ES reguliacinę aplinką ir biurokratijos mažinimo iššūkius bei galimybes bus galima išgirsti RRT konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“, kuri vyks balandžio 30 d.
REGISTRACIJA į konferenciją ČIA
Renginyje taip pat bus kalbama apie ryšių infrastruktūrą kaip šiuolaikinės ekonomikos pagrindą, aptariami geležinkelių transporto ir pašto paslaugų klausimai. Konferencijoje dalyvaus Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai, pasaulinių technologijų bendrovių, tokių kaip „Google“, „Amazon“, „Vinted“, „Nord Security“, atstovai bei akademinės bendruomenės nariai.
