Dirbtinio intelekto aktas
2026 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo DI akto reikalavimai, susiję su skaidrumo pareigomis DI sistemų tiekėjams (kūrėjams) ir diegėjams (naudotojams). Skaidrumo pareigos yra šios:
-
DI sistemų tiekėjai privalo sukurti DI sistemas taip, kad žmonės būtų informuojami, kai jie tiesiogiai sąveikauja su DI, pavyzdžiui, pokalbių robotai (chatbots), DI agentai;
-
DI sistemų, kurios generuoja turinį, tiekėjai turi užtikrinti, jog sugeneruotas turinys yra pažymimas kompiuterio skaitomu formatu, kad vartotojas galėtų patikimai patikrinti turinio kilmę;
-
DI sistemų diegėjai turi informuoti vartotojus, kad jiems taiko emocijų atpažinimo ir biometrinio kategorizavimo sistemas;
-
DI sistemų diegėjai privalo paženklinti sintetinės sankaitos (angl. deepfake) turinį arba be žmogaus peržiūros DI sugeneruotą tekstą viešojo intereso klausimais.
Šio teisinio reguliavimo pagrindinis siekis yra sumažinti apsimetinėjimo, apgaulės, dezinformacijos, manipuliavimo ir sukčiavimo riziką.
DI sistemos tiekėjas – tai subjektas, kuris sukuria DI sistemą arba užsako jos sukūrimą ir pateikia ją rinkai ar pradeda ją naudoti savo vardu arba su savo prekės ženklu.
Pavyzdžiui, įmonė pati sukuria arba užsako sukurti DI pagrįstą klientų aptarnavimo sistemą ir siūlo ją kitoms įmonėms kaip savo produktą. Tokiu atveju ji yra DI sistemos tiekėja. Tiekėja gali būti ir įmonė, kuri pati techniškai sistemos nesukūrė, tačiau užsakė ją sukurti ir pateikia rinkai savo vardu ar su savo prekės ženklu.
DI sistemos diegėjas – tai subjektas, kuris savo atsakomybe naudoja DI sistemą savo veikloje. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja kito tiekėjo DI pagrįstą klientų aptarnavimo sistemą ir naudoja ją savo klientams aptarnauti. Tokiu atveju įmonė paprastai yra DI sistemos diegėja.
Fizinis asmuo, naudojantis DI sistemą tik asmeniniais, neprofesiniais tikslais, DI akto prasme nelaikomas diegėju.
Kodėl svarbu juos atskirti? DI akto 50 straipsnyje tiekėjams ir diegėjams nustatytos skirtingos skaidrumo pareigos.
Tiekėjai turi:
-
projektuodami ir kurdami tiesiogiai su žmonėmis sąveikaujančias DI sistemas užtikrinti, kad žmonės būtų informuojami, jog sąveikauja su DI;
-
užtikrinti DI sistemų generuojamo sintetinio teksto, garso, vaizdo ar vaizdo įrašų techninį žymėjimą, kad būtų galima nustatyti, jog turinys sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Diegėjai turi:
-
informuoti žmones, kurių atžvilgiu naudojamos emocijų atpažinimo ar biometrinio kategorizavimo sistemos;
-
tam tikrais atvejais ženklinti deepfake ir DI sukurtą ar pakeistą tekstinį turinį, t. y. žmonėms atskleisti, kad jis buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Taip. Jeigu organizacija naudoja emocijų atpažinimo arba biometrinio kategorizavimo DI sistemą, žmonės, kurių atžvilgiu tokia sistema naudojama, turi būti apie tai informuoti. Pavyzdžiui, jeigu DI sistema analizuoja žmogaus biometrinius duomenis siekdama nustatyti jo emocijas arba pagal biometrinius duomenis priskirti jį tam tikrai kategorijai, žmogus turi žinoti, kad jo atžvilgiu tokia sistema naudojama.
Tačiau svarbu tai, kad pareiga informuoti nereiškia, kad tokią DI sistemą visais atvejais leidžiama naudoti. DI aktas tam tikrus emocijų atpažinimo ir biometrinio kategorizavimo sistemų naudojimo būdus draudžia. Pavyzdžiui, emocijų atpažinimo DI sistemas iš esmės draudžiama naudoti darbo vietose ir švietimo įstaigose, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas skirtas medicinos ar saugos tikslams. DI aktas taip pat draudžia biometrinį kategorizavimą pagal jautrius požymius.
Todėl organizacija pirmiausia turi įvertinti, ar konkrečią DI sistemą ir jos numatomą naudojimo būdą apskritai leidžiama naudoti. Jeigu naudojimas leidžiamas, turi būti įvertintos ir kitos taikomos DI akto bei asmens duomenų apsaugos pareigos.
Ne visada. DI sistemų, skirtų tiesiogiai sąveikauti su žmonėmis, tiekėjai turi užtikrinti, kad žmogus būtų informuojamas, jog sąveikauja su DI sistema. Pavyzdžiui, naudojantis DI pokalbių robotu ar virtualiu asistentu žmogui turi būti aišku, kad jis bendrauja su DI, o ne su kitu žmogumi.
Tačiau atskirai informuoti apie DI naudojimą nereikia, jeigu, atsižvelgiant į naudojimo aplinkybes ir kontekstą, pagrįstai informuotam, pastabiam ir nuovokiam žmogui yra akivaizdu, kad jis sąveikauja su DI sistema. Pavyzdžiui, atskiro informavimo gali nereikėti, kai specializuota DI sistema naudojama profesionalų, kurie dėl savo profesinių žinių, sistemos paskirties ir jos naudojimo aplinkybių aiškiai supranta, kad sąveikauja su DI sistema. Tokiu atveju DI naudojimas gali būti laikomas akivaizdžiu iš paties naudojimo konteksto.
Kitaip būtų, jeigu ta pati ar panaši sistema būtų skirta plačiajai visuomenei ir žmogus iš jos pateikimo ar sąveikos pobūdžio negalėtų aiškiai suprasti, ar bendrauja su žmogumi, ar su DI. Tokiu atveju turi būti pateikta aiški informacija apie sąveiką su DI. Pareiga užtikrinti tokį skaidrumą pirmiausia tenka DI sistemos tiekėjui ir turi būti įgyvendinama jau sistemos projektavimo ir kūrimo etape.
DI akte žymėjimas ir ženklinimas reiškia dvi skirtingas pareigas, kurios tenka skirtingiems subjektams.
Žymėjimas – DI sistemos tiekėjo pareiga. DI sistemų, generuojančių sintetinį tekstą, garsą, vaizdą ar vaizdo įrašus, tiekėjai turi užtikrinti, kad sistemos išvestys būtų pažymėtos kompiuterio skaitomu formatu ir būtų galima nustatyti, kad jos buvo sukurtos arba pakeistos naudojant DI. Tai pirmiausia techninė priemonė, skirta DI sukurto ar pakeisto turinio kilmei nustatyti. Pavyzdžiui, DI sistema sugeneruoja nuotrauką ir į jos failą ar patį turinį techninėmis priemonėmis įterpiama informacija, leidžianti automatizuotomis priemonėmis nustatyti, kad vaizdas sukurtas naudojant DI.
Ženklinimas – DI sistemos diegėjo pareiga. Tam tikrais DI akte nustatytais atvejais DI sukurtą ar pakeistą turinį skelbiantis diegėjas turi žmonėms aiškiai atskleisti, kad turinys buvo sukurtas arba pakeistas naudojant DI. Tai gali būti žmogui matoma ar girdima informacija apie DI naudojimą. Pavyzdžiui, įmonė socialiniame tinkle paskelbia naudojant DI sukurtą tikrovišką vaizdo įrašą, kuris laikomas deepfake. Tokiu atveju ji turi žmonėms atskleisti, kad vaizdo įrašas buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Taigi paprastai skirtumą galima įsiminti taip: žymėjimas padeda DI sukurtą turinį atpažinti techninėmis priemonėmis, o ženklinimas – žmogui suprasti, kad jo matomas ar girdimas turinys sukurtas arba pakeistas naudojant DI.
Svarbu pabrėžti, kad nors naudojant DI sukurtas ar pakeistas turinys ir yra pažymėtas kompiuterio skaitomu formatu, tai nepanaikina diegėjams taikomos pareigos ženklinti turinį matoma piktograma, kai tai yra privaloma.
DI akte numatytos skaidrumo pareigos taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, valdžios institucijoms, agentūroms ar kitoms įstaigoms, naudojančioms DI sistemas, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos asmeniniais neprofesiniais veiklos tikslais. Taigi, jei DI sugeneruotas turinys atitinka tam tikras DI akte nurodytas sąlygas ir yra naudojamas vykdant ekonominę, verslo, prekybos, profesinę, tarnybinę veiklą ir panašią veiklą, pagal DI akto 50 straipsnio 4 dalį, toks turinys turi būti paženklintas kaip dirbtinai sugeneruotas arba pakeistas atlikus manipuliacijas. Ši pareiga taikoma ir fiziniams asmenims, naudojantiems DI sistemas prekybos, ekonominėje, profesinėje veikloje, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose komercinę veiklą vykdantiems nuomonės formuotojams.
DI akto 50 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga ženklinti:
-
sugeneruotą dirbtinai arba manipuliuojant judamo ar nejudamo vaizdo arba garso turinį, jei šis turinys priskirtinas sintetinės sankaitos (deepfake) kategorijai.
-
žmogaus išsamiai neperžiūrėtą DI sukurtą ar pakeistą tekstą, jei tekstas yra skelbiamas viešai ir tekstu siekiama informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais.
Turinio sukūrimas (generavimas) reiškia DI sistemos atliekamą sintetinės medžiagos (vaizdinės ar garsinės) sukūrimą (pvz., remiantis žmogaus nurodymais). Turinio manipuliavimas (pakeitimas) reiškia, kad DI sistema pakeičia jau esamą turinį (sintetinį arba ne). Kad būtų taikoma atskleidimo pareiga, turinys turi būti sukurtas arba manipuliuojamas naudojant DI, kai tai viršija standartinį (įprastą) prieš viešinimą atliekamą vizualinį ar garsinį redagavimą nekeičiant turinio esmės, be to, turinys turi būti priskirtinas deepfake kategorijai.
Pagal DI akto 3 straipsnio 60 punktą deepfake – tai generuojamas arba atlikus manipuliacijas gaunamas į realius asmenis, objektus, vietas, subjektus ar įvykius labai panašus judamo ar nejudamo vaizdo arba garso turinys, kurį asmuo gali klaidingai palaikyti autentišku ar tikru.
Svarbu suprasti, kad deepfake nėra tik konkretaus realaus žmogaus veido ar balso kopija. Nereikalaujama, kad DI sugeneruotas žmogus būtų konkretaus egzistuojančio asmens kopija. Pakanka, kad vaizduojamas asmuo, objektas, vieta, subjektas ar įvykis būtų panašus į tai, kas egzistuoja, galėtų tikėtinai egzistuoti arba galėjo tikėtinai egzistuoti realybėje, ir turinys dėl savo tikroviškumo galėtų būti klaidingai palaikytas autentišku ar tikru.
Pavyzdžiui, DI gali sugeneruoti tikroviškai atrodantį žmogų, kuris iš tikrųjų neegzistuoja. Vien tai, kad tokio žmogaus realybėje nėra, savaime nereiškia, kad turinys nėra deepfake. Svarbu, ar žmogus, matydamas tokį vaizdą, gali pagrįstai manyti, kad jame pavaizduotas tikras žmogus.
Tas pats principas taikomas ne tik žmonėms. Deepfake gali būti, pavyzdžiui, DI sukurtas tikroviškas neegzistuojančios vietos vaizdas arba vaizdo įrašas, kuriame vaizduojamas iš tikrųjų neįvykęs įvykis, jeigu žmogus gali juos klaidingai palaikyti tikrais.
Kita vertus, jeigu žmogui iš karto aišku, kad DI sukurtas turinys nėra realistiškas – pavyzdžiui, vaizduojamas akivaizdžiai fantastinis, animacinis ar stipriai stilizuotas personažas ar neįmanoma situacija – toks turinys paprastai nebus laikomas deepfake.
Taigi vertinant reikėtų kelti pagrindinį klausimą: ar DI sukurtas arba pakeistas vaizdo ar garso turinys gali žmogui sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai, ką jis mato ar girdi, yra autentiška arba tikra?
Ne. Vien tai, kad kuriant ar redaguojant vaizdą, garso ar vaizdo įrašą buvo naudojamas DI, savaime nereiškia, kad turinys yra deepfake.
Vertinant, ar turinys laikytinas deepfake, svarbu, kaip reikšmingai DI sukūrė ar pakeitė turinį ir ar dėl tokio sukūrimo ar pakeitimo žmogus gali jį klaidingai palaikyti autentišku ar tikru.
Pavyzdžiui, DI gali būti naudojamas atliekant įprastus techninius ar pagalbinius redagavimo veiksmus – koreguojant spalvas ar apšvietimą, šalinant vaizdo ar garso triukšmą, gerinant vaizdo kokybę ar atliekant kitus nedidelius pakeitimus. Jeigu tokie pakeitimai nekeičia turinio taip, kad žmogus būtų klaidinamas dėl vaizduojamo asmens, objekto, vietos ar įvykio autentiškumo ar tikrumo, toks turinys paprastai nebus laikomas deepfake. Europos Komisijos DI akto 50 straipsnio skaidrumo gairėse standartinis redagavimas taip pat išskiriamas kaip reikšminga išimtis vertinant DI sukurto ir pakeisto turinio skaidrumo pareigas.
Tas pats principas taikomas reklamai. Pavyzdžiui, jeigu DI naudojamas tik reklaminės nuotraukos fonui pakoreguoti, apšvietimui pagerinti ar kitam nereikšmingam elementui pakeisti ir dėl to vartotojui nesusidaro klaidingas įspūdis apie tai, kas vaizduojama, toks DI panaudojimas savaime nepaverčia reklamos deepfake.
Kitaip gali būti, kai naudojant DI tikroviškai sukuriamas arba reikšmingai pakeičiamas asmuo, objektas, vieta ar įvykis. Pavyzdžiui, jeigu reklamoje DI sukuria tikrovišką vaizdą, kuriame žmogus atrodo naudojantis produktą, nors toks vaizdas realybėje niekada nebuvo užfiksuotas, reikėtų vertinti, ar žiūrovas gali jį klaidingai palaikyti autentišku ar tikru. Jei taip, toks turinys gali patekti į deepfake sąvoką.
Plačiau apie Europos Komisijos pateikiamus pavyzdžius ir 50 straipsnio taikymą: Europos Komisijos DI akto 50 straipsnio skaidrumo gairės.
Taip, jeigu reklamoje ar ant pakuotės DI sugeneruotas produkto vaizdas gali paveikti žmogaus suvokimą ir suklaidinti dėl tikrosios produkto išvaizdos, savybių ar naudojimo (pvz., naudojant DI produktas pavaizduotas patrauklesnis arba geresnės kokybės nei realybėje). Tačiau jei reklamoje tikras produktas yra atvaizduojamas DI sukurtos aplinkos fone, jei reklama neklaidins vartotojo dėl tikrosios produkto išvaizdos, savybių ar naudojimo, tai nėra laikoma deepfake. Taip pat esamų produktų komponavimas ir išdėstymas arba vaizdų mastelio keitimas, kai tai atliekama produktų reklamoje ar ant pakuočių, turės nedidelį poveikį asmens suvokimui apie reklamos ir produkto autentiškumą bei tikrumą, todėl toks turinys nėra priskiriamas deepfake kategorijai ir neprivalo būti ženklinamas.
DI akto 50 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga ženklinti DI sukurtą ar pakeistą tekstą taikoma tik tokiu atveju, jei tekstas yra paskelbiamas viešai ir tekstu siekiama informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais. Tai reiškia, kad tekstas turėtų būti skirtas žinių, nuomonių ar faktų perteikimui. Juo visuomenė turi būti informuojama viešojo intereso temomis, vertomis viešų diskusijų ar nagrinėjimo, pvz., politika, demokratiniai procesai, viešasis administravimas ir paslaugos, teisingumo vykdymas ir teisėsauga, pagrindinių teisių apsauga, visuomenės saugumas, visuomenės sveikata, aplinkos apsauga ir panašios ekonominės, finansinės, politinės, mokslinės ar kultūrinės temos, kurios gali būti svarbios viešoms diskusijoms. Ženklinimo reikalavimas netaikomas, jei tekstas yra peržiūrimas žmogaus, yra patikrinami faktai.
Teksto paskelbimas viešai reiškia, kad jis gali būti prieinamas neapibrėžtam, gana dideliam skaičiui potencialių skaitytojų. Socialiniuose tinkluose skelbiamas tekstas yra viešas, išskyrus atvejus, jei prieigą prie jo turi nedidelis uždaras žmonių ratas (pvz., mažos privačios pokalbių grupės) ar jis skelbiamas organizacijos vidiniais komunikacijos kanalais ir pan.
DI generuojamas ar pakeičiamas tekstas, kuris yra įmonės reklamos ar produktų aprašymų dalis, jei jame nėra teiginių, susijusių su visuomenei svarbiomis temomis, pvz., sveikata, vartotojų saugumu, tvarumu ir pan., neprivalo būti ženklinamas.
Žmogaus atliekama peržiūra reiškia sąmoningą teksto turinio patikrinimą, kurį atlieka vienas ar keli fiziniai asmenys, turintys atitinkamų žinių, susijusių su nagrinėjamu klausimu. Faktų tikrinimas turinio tikslumui užtikrinti yra minimalus reikalavimas, kad tekstas nebūtų ženklinamas. Redakcinė kontrolė reiškia turinio kontrolę, kurią atlieka atsakingas redakcinis subjektas (pvz., vyriausiasis redaktorius), turintis įgaliojimus patvirtinti, keisti arba atmesti tekstą.
Vien formalus ar procedūrinis teksto patikrinimas (pvz., rašybos, skyrybos klaidų taisymas), automatizuotas peržiūros procesas ar formalus redakcinis patvirtinimas be esminio žmogaus recenzento ar redakcinio subjekto įsitraukimo (be faktų patikrinimo) pagal DI aktą nereiškia, kad tekstas yra peržiūrėtas žmogaus arba jam buvo taikomas redakcinės kontrolės procesas, taigi toks viešai skelbiamas tekstas (jei jis, kaip minėta, yra susijęs su visuomeninės reikšmės temomis) turi būti paženklintas kaip sukurtas ar pakeistas DI.
Jei vaizdo, garso turinys ar tekstas atitinka nustatytas sąlygas, kurioms esant galioja atskleidimo pareiga, turi būti ženklinamas tiek skaitmeniniu, tiek spausdintiniu ar kitokiu formatu pateiktas turinys.
Kokios išimtys yra taikomos?
Jei teisės aktais leidžiama naudoti deepfake ar sugeneruotą tekstą nusikalstamoms veikoms aptikti, užkirsti joms kelią, jas tirti ar asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tokio turinio ženklinimo pareiga netaikoma (pvz., DI sukurtas vaizdo įrašas, imituojantis niekada neįvykusius įvykius ar DI sukurtas tekstinis policijos pranešimas socialiniuose tinkluose).
Taip pat numatytas tam tikras supaprastintas ženklinimas deepfake turinio, kuris yra akivaizdžiai meninių, kūrybinių, satyrinių, grožinės literatūros ar analogiškų kūrinių ar programų dalis. Tokiam turiniui skaidrumo pareiga apsiriboja ženklinimu, kuris netrukdytų rodyti kūrinio ar juo mėgautis. Tokios situacijos vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į kūrinio pobūdį, tačiau pareiga paženklinti deepfake turinį vis tiek išlieka.
Ženklinimas turi būti aiškus ir asmeniui suprantamas iš karto. Piktograma turėtų būti tinkamo dydžio, aiškiai matoma ir atskiriama ne vėliau kaip pirmą kartą asmeniui susidūrus su turiniu, patalpinta ten, kur nėra jokių tarpinių perdengiančių elementų, ji turėtų būti tiesiogiai įterpta į deepfake ar tekstą ir matoma, kai turinys yra bendrinamas arba atsisiunčiamas. Esant pareigai turinį ženklinti, RRT rekomenduoja naudoti vieningas ES piktogramas anglų kalba, kurias galima atsisiųsti nemokamai: EU Icons for labelling AI-generated content | Shaping Europe’s digital future
Iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. sukurto turinio atgaline data ženklinti nereikia. Nepaisant to, diegėjai skatinami, jei įmanoma, tai padaryti ir taip prisidėti prie DI akto 50 straipsniu siekiamų tikslų.
Taip, taikomi. DI sistemoms, tiesiogiai sąveikaujančioms su fiziniais asmenimis, atskleidimo pareigos laikymasis turi būti užtikrintas nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. nepaisant to, kad sistema buvo įdiegta anksčiau.
Ši veikla yra patikėta RRT.
Skaidrumo reikalavimų galiojimo pradžioje RRT orientuojasi į prevenciją, visuomenės ir verslo atstovų informavimą ir konsultavimą.
DI akte numatyta galima bauda už skaidrumo pareigų nevykdymą yra 15 000 000 eurų arba iki 3 % bendros pasaulinės įmonės metinės apyvartos. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tai yra maksimali galima bauda, esant išskirtinėms aplinkybėms ir itin šiurkščiam skaidrumo įpareigojimų nesilaikymui.
Pagal DI aktą mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams taikomos specialios taisyklės dėl baudų dydžio, o Lietuvoje konkrečius baudų už DI akto pažeidimus dydžius įtvirtins įstatymas, kurio projektas šiuo metu yra svarstomas Seime. Numatomas baudų dydžių diferencijavimas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, veiklos vykdytojo pajamas, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip galima sankcija už mažareikšmį pažeidimą, numatytas ir įspėjimas.
Sutarčių sudarymas
Turite klausimų?
Pagrindiniai klausimai
Radijo ryšiai
Atsakymas
Radijo bangos
Trečia kategorija
Pašto ginčai
Vidiniai ginčai
Elektroniniai ryšių DUK
Paslaugų gavėjo mirties faktas automatiškai nenutraukia paslaugų teikimo sutarties, joje numatytų įsipareigojimų vykdymo ar dėl jų neįvykdymo kylančių pasekmių, įskaitant susijusių su prievole sumokėti už pagal sutartį suteiktas nuolaidas, sutartiniams santykiams nutrūkus anksčiau laiko. Atitinkama prievolė tenka paveldėtojams pagal LR civilinį kodeksą (Toliau CK) 5.1 ir 5.2 straipsnių nuostatas.
CV 6.723 straipsnis numato, kad klientui mirus, paslaugų sutartis nenutrūksta, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaugų teikimas po kliento mirties tampa neįmanomas ar beprasmiškas.
Sutartis šiuo pagrindu pasibaigia nuo to momento, kai paslaugų teikėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie kliento mirtį. Paslaugų teikėjas visais atvejais privalo imtis jam prieinamų adekvačių priemonių, kad apsaugotų kliento interesus.
Šiuo atveju tarp vartotojo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo susiklosto mišrūs (pirkimas – pardavimas ir elektroninių ryšių paslaugų teikimas) sutartiniai teisiniai santykiai.
Ne retai sutartyse būna numatyta, jog vartotojams įpareigojimas naudotis paslaugomis sutartyje numatytą minimalų „x“ mėn. laikotarpį. Jei sutartis nutraukiama prieš numatytą sutartyje laikotarpį, tokiu atveju nutrūksta ir įrangos įsigijimo išsimokėtinai sutartis, todėl atitinkamai likusias įmokas už įrangą reikia sumokėti iš karto ir galutinai su teikėju atsiskaityti.
Sutartyje šalys turi teisę susitarti, kad suteiktos nuolaidos gali būti grąžintos tuo atveju, jei paslaugomis naudojamasi trumpiau, nei sutarta. Taigi, toks elektroninių ryšių paslaugų teikėjo reikalavimas sugrąžinti suteiktas nuolaidas, grindžiamas sutartinėmis nuostatomis, savo esme laikytinas sutarties nutraukimo mokesčiu, kurių teisės aktai reikalauti iš esmės nedraudžia.
Tačiau pažymėtina, kad sutarties nutraukimo mokesčiai paprastai turėtų būti skirti paslaugų teikėjo nuostoliams atlyginti, neturėtų būti pernelyg dideli lyginant su nuostoliais ir neturėtų sąlygoti nesąžiningumo paslaugų gavėjo atžvilgiu. Kilus klausimams dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo, jo dydis gali būti mažinamas RRT nagrinėjant ginčą tarp galutinio paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo. Ginčo nagrinėjimo metu RRT galėtų įvertinti, ar sutarties nutraukimo mokestis buvo apskaičiuotos tinkamai.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės leidžia susitarti šalims dėl sutarties termino ar minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpio, tačiau taip pat įpareigoja paslaugų teikėją sutartyje aiškiai nurodyti visus užmokesčius, mokėtinus nutraukiant paslaugų teikimo sutartį. Paprastai elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodytas terminas ar minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis siejamas su nuolaidų taikymu.
Dažniausiai kalbinio ryšio paslaugų teikėjų mokėjimo planuose yra nustatomas tam tikras minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis, už kurį suteikiamas tam tikras prakalbamų minučių skaičius, trumpųjų žinučių (SMS) skaičius, duomenų kiekis arba neriboti pokalbiai ir SMS į visus Lietuvos tinklus.
Mokėjimo plane arba sutartyje taip pat yra pateikiama informacija, kas nėra įtraukiama į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį.
Pateikiamas pavyzdys:
Į mėnesinį mokėjimo plano mokestį neįtraukiama:
- MMS žinutės;
- vaizdo skambučiai;
- skambučiai trumpaisiais numeriais;
- tarptautiniai skambučiai;
- papildomos paslaugos.
Abonentas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokių paslaugų nepadengia minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis ir kad už jas reikės sumokėti atskirai. Jeigu yra nurodoma, jog skambučiai trumpaisiais numeriais nėra įtraukti į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį, tai reiškia, kad skambučiai trumpaisiais numeriais bus apmokestinti papildomai. Tokiu atveju abonentas gaus sąskaitą, kurioje prie minimalaus prakalbamo mėnesinio mokesčio bus pridėta skambučių trumpaisiais numeriais kaina.
Kad galima būtų įvertinti, ar turite teisę nutraukti sutartį be sutarties nutraukimo mokesčių, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių paslaugų teikėjas nerodo televizijos programų.
- Jei televizijos programos nerodomos dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ar kitų kompetentingų institucijų priimtų sprendimų.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimti sprendimai dėl televizijos programų platinimo ir (ar) transliavimo ribojimų yra privalomojo pobūdžio, todėl šių sprendimų pagrindu atliekami televizijos programų paketo pakeitimai nėra laikomi paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimu, dėl kurio paslaugų gavėjas galėtų tikėtis nutraukti paslaugų teikimo sutartį be sutarties nutraukimo mokesčių.
- Jei paslaugų teikėjas keičia televizijos programų sąrašą, nes pasikeitė sutartis su transliuotoju.
Jei sutartas televizijos programų paketas yra keičiamas dėl sutartinių santykių su transliuotoju pasikeitimo, tokie pakeitimai, Tarnybos vertinimu, yra pagrįsti verslo rizika, todėl toks televizijos programų paketo pakeitimas yra laikytinas paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimu, kuris turi būti atliekamas tik laikantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 29 punkto reikalavimų ir užtikrinant paslaugų gavėjo teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko be sutarties nutraukimo mokesčių (įskaitant atvejus, kai televizijos programos netransliuojamos sutartinių dokumentų sulygtomis sąlygomis, nustojus galioti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimais patvirtintiems platinimo ir (ar) transliavimo ribojimams).
Paslaugų kredito limitas paprastai taikomas elektroninių ryšių paslaugoms, o į sąskaitas už elektroninių ryšių paslaugas gali būti įtraukti ir kiti mokesčiai (pvz., įrangos mokesčiai, draudimo paslaugų mokesčiai, pramoginio turinio paslaugų mokesčiai), todėl sąskaitos gali būti didesnės, nei nustatytas paslaugų kredito limitas.
Jei elektroninių ryšių paslaugų gavėjui buvo nustatytas paslaugų kredito limitas, tačiau paslaugų teikėjas pateikė didesnę nei paslaugų kredito limitas sąskaitą už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, tokiu atveju dėl viršytos sumos už elektroninių ryšių paslaugas galutinis paslaugų gavėjas gali raštu pateikti pretenziją paslaugų teikėjui.
Pirmiausiai, reikia įvertinti, kiek laiko yra praleidžiama kitoje ES valstybėje narėje ir naudojamasi paslaugomis, ir kiek Lietuvoje. Jeigu kitoje ES valstybėje narėje ryšio paslaugomis naudojamasi daugiau nei Lietuvoje, tokiu atveju ryšio operatorius turi teisę taikyti didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainas.
Pažymėtina, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ES reglamentuoja 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 „Dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjai turi teisę „taikyti sąžiningo naudojimo taisykles, siekdami užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui naudojantis <…> paslaugomis ar neįprastam naudojimuisi jomis, kaip antai, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra jų paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kitais nei periodinių kelionių tikslais“. Vadovaudamiesi Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi bei 8 straipsniu, paslaugas, viršijančias bet kurias sąžiningo naudojimo taisyklių ribas, paslaugų teikėjai gali apmokestinti papildomai, tačiau neviršydami Reglamente numatytų didžiausių didmeninių kainų.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau – ERPTT) yra įvirtintas vienas iš esminių paslaugų teikėjų įsipareigojimų galutinio paslaugų gavėjo atžvilgiu – kokybiškų paslaugų teikimas, o šio įsipareigojimo nesilaikymas savo ruožtu gali būti laikomas paslaugų teikimo sutarties esminiu pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad tokiu atveju, kuomet paslaugų teikimo sutartis pažeidžiama iš esmės, ERPTT įtvirtina paslaugų gavėjo teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį anksčiau laiko be jokių papildomų išlaidų (pvz., suteiktų nuolaidų grąžinimo).
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad gaunant mažesnės kokybės paslaugas nei numatyta sutartyje, rekomenduojame fiksuoti netinkamos kokybės paslaugų teikimo aplinkybes, kad kilus ginčui paslaugų gavėjas galėtų įrodymais pagrįsti, kad jam buvo teikiamos netinkamos kokybės paslaugos.
Ar sutartis buvo pažeista ir ar pažeidimas buvo esminis, kuris leistų nutraukti paslaugų teikimo sutartį be papildomų išlaidų, vertinama kiekvienu atveju individualiai. Jei paslaugų gavėjas negauna interneto paslaugos paslaugų teikėjo nurodytoje aprėpties zonoje arba reali kokybė neatitinka numatytos sutartyje dėl, jo manymu, netinkamos kokybės paslaugų, visų pirma reikėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją. Jei nepavyksta išspręsti situacijos tiesiogiai su paslaugų teikėju, paslaugų gavėjas gali kreiptis į RRT dėl ginčo nagrinėjimo.
Esant pasienio zonoje Jūsų mobiliojo ryšio aparatas gali automatiškai prisijungti prie kaimyninės šalies judriojo ryšio operatoriaus tinklo, tikėtina, skleidžiančio stipresnius signalus už Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis Jūs naudojatės, signalus. Tokiu atveju Jūsų skambučiai pagrįstai būtų apmokestinti pagal tarptinklinio ryšio tarifus. Todėl, esant arčiau pasienio zonos, rekomenduojame nusistatyti rankinį tinklo pasirinkimo būdą, kad nebūtų automatiškai jungiamasi prie užsienio operatorių ir apsisaugotumėte nuo didelių sąskaitų.
Paminėtina, kad paslaugų teikėjai privalo viešai paslaugų gavėjų aptarnavimo centruose kiekvienam paslaugų gavėjui prieinamoje vietoje ir teikėjo interneto svetainėje (jeigu tokią svetainę turi) skelbti informaciją apie naudojimąsi paslaugomis Lietuvos Respublikos pasienio ruože (taikoma tik viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams).
Jei paslaugos buvo suteiktos (yra užfiksuotas paslaugų suteikimo faktas), paslaugų gavėjas privalo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.
Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas leidžia sutartį sudaryti telefonu, jis privalo leisti ir nutraukti sutartį telefonu.
Pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, paslaugų teikėjas turi užtikrinti abonentui galimybę nutraukti sutartį arba atsisakyti pagal sutartį teikiamų paslaugų, jei teisė atsisakyti paslaugų yra numatyta sutartyje, visais būdais, kuriuos viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas taiko sutarties sudarymui.
Jei sutartis yra terminuota arba joje nustatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, vadovaujamasi sutartyje aptartais terminais (joje paprastai nustatomas iki 30 dienų įspėjimo terminas). Jei sutartis yra neterminuota, vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, ji turi būti nutraukiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.
Paslaugų teikėjas gali (bet neprivalo) nustatyti ir trumpesnius terminus arba nutraukti sutartį anksčiau.
Pagal teisės aktus ryšio operatoriai gali keisti sutarčių sąlygas (taip pat ir paslaugų kainas), tačiau tokia teisė turi būti numatyta pačioje sutartyje. Dažniausiai ryšio operatoriai tai aptaria bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose (taisyklėse), kurios yra skelbiamos ryšio operatorių interneto svetainėse. Šios sąlygos (taisyklės) yra kaip sutartis, todėl su jomis patartina susipažinti prieš pasirašant sutartį.
Taip pat teisės aktai numato ryšio operatoriams, kurie keičia sutarties sąlygas, tam tikrus reikalavimus:
-
iš anksto, bet ne vėliu kaip prieš 1 mėnesį, informuoti vartotojus apie būsimus pakeitimus;
-
informaciją pateikti tuo būdu, kuris nurodytas sutartyje;
-
informaciją pateikti taip vadinamoje patvarioje laikmenoje, kas reiškia, kad vartotojui turi būti užtikrinta galimybė tokią informaciją lengvai pasiekti ir išsisaugoti, pvz., perskaityti ir išsisaugoti el. laišką ar pranešimą, kuris atsiųstas SMS žinute;
-
informuoti vartotojus apie teisę nutraukti sutartis anksčiau laiko be jokių papildomų išlaidų, ar kitaip tariant – be pareigos sumokėti sutarčių nutraukimo mokesčių, pvz., grąžinti taikytas nuolaidas.
Svarbu žinoti, kad teise anksčiau laiko nutraukti sutartį ir nemokėti jokių sutarties nutraukimo mokesčių vartotojas gali pasinaudoti per 3 mėnesius nuo tada, kai gavo pranešimą apie sutarties sąlygų pakeitimus.
Visgi, jei kartu su paslaugomis išsimokėtinai buvo įsigytas telefono aparatas, modemas ar kita įranga, ryšio operatorius sutarties nutraukimo atveju turi teisę pareikalauti vartotojo atsiskaityti už įrangą. Tokiu atveju gali būti paprašyta viskas likusias mėnesines įmokas sumokėti iš karto.
SVARBU! Teisė nutraukti sutartį be papildomų išlaidų netaikoma šiais atvejais (nebent šalys susitartų tarpusavyje kitaip):
-
siūlomi pakeitimai yra paslaugų gavėjo naudai;
-
pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio paslaugų gavėjui;
-
pakeitimai atliekami vykdant Europos Sąjungos (ES) ar nacionalinėje teisėje tiesiogiai nustatytus reikalavimus (įskaitant ES ar nacionalinių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus).
Skaitmeninio turinio paslaugos nėra tos, kurias prižiūri Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Tokios paslaugos, kaip įvairios prenumeratos, žaidimai ar kitas turinys internete (pvz., filmų žiūrėjimas per „Netflix“, „Go3“ ir pan.) nėra laikomos ryšio paslaugomis, kaip pavyzdžiui, interneto teikimas ar skambučiai ar SMS žinutės.
Tai, kad skaitmeninio turinio paslaugas galima užsakyti, pvz., internetu ar išsiunčiant SMS žinutę, reiškia tik tai, jog mokestis už šias paslaugas bus įtrauktas į bendrą sąskaitą kartu su ryšio paslaugomis. Tokiu būdu vartotojui tiesiog sudaroma galimybė patogiai atsiskaityti už visas paslaugas, kurias jis užsako ir naudojasi.
Svarbu žinoti, kad Jūsų minimų paslaugų pats ryšio operatorius paprastai neteikia, nekontroliuoja jų turinio, kainos ir nenustato kitų jų sąlygų. Dėl šių paslaugų reikėtų kreiptis tiesiogiai į konkretų jų teikėją (jį galima matyti detalioje sąskaitoje ar informaciją apie jį gauti iš ryšio operatoriaus).
Jeigu situacijos nepavyktų išspręsti – rekomenduojame dėl pagalbos kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Informaciją apie šią instituciją rasite jos interneto svetainėje šiuo adresu: www.vvtat.lt, taip pat galite su klausimais kreiptis el. paštu tarnyba@vvtat.lt arba šiuo numeriu: +370 5 262 6751.
Paslaugų teikėjas sutartyje privalo aiškiai nurodyti, kokias paslaugas jis Jums teikia, kiek jos kainuoja, kaip reikia mokėti, kiek laiko galios sutartis ir kokiomis sąlygomis ją galima keisti ar nutraukti.
Jeigu sutartis yra galiojanti, tiek Jūs, tiek paslaugų teikėjas privalote laikytis joje numatytų sąlygų. Tai reiškia, kad , pavyzdžiui, paslaugų teikėjas turi suteikti paslaugas, o Jūs turite už jas atsiskaityti.
Jeigu laiku nesumokate už paslaugas, paslaugų teikėjas turi teisę apriboti jų teikimą. Kai skola sumokama – paslaugos turi būti atnaujintos. Tačiau, jeigu skola laikoma rimtu sutarties pažeidimu (tai dažnai būna aiškiai nurodyta sutartyje), paslaugų teikėjas gali ne tik apriboti paslaugas, bet ir visai nutraukti sutartį, apie tai įspėdamas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.
Taigi, jeigu Jūs nesumokėjote už paslaugas, susidarė skola, ir tai laikoma rimtu sutarties pažeidimu, paslaugų teikėjas galėjo nutraukti sutartį, jei apie tai tinkamai Jus informavo.
Pasibaigus sutartyje numatytam terminui (taip vadinam minimaliam naudojimosi paslaugos laikotarpiui) sutartis paprastai automatiškai nenutrūkta. Tam, kad sutartis nutrūktų – reikalingi arba paslaugų teikėjo, arba paties vartotojo aktyvūs veiksmai, pvz., prašymas nutraukti sutartį.
Sutartyje numatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis reiškia terminą, kuriuo vartotojas įsipareigoja naudotis paslaugomis, o už tai gauna tam tikrą naudą, pvz., nuolaidas mėnesiniams paslaugų mokesčiams.
Taigi, kol vartotojas paslaugų teikėjui nepraneša apie savo norą nutraukti sutartį – paslaugų teikėjas turi pareigą ne tik teikti paslaugas, bet ir turi teisę gauti už jas užmokesčius.
Paslaugų teikėjas privalo sutartyje aiškiai nurodyti, kaip vartotojas gali ją nutraukti. Nors dažnai paslaugų teikėjai sutarties nutraukimui reikalauja rašytinio prašymo (su parašu), svarbu žinoti, kad pagal teisės aktus vartotojas turi turėti galimybę nutraukti sutartį tokiu pačiu būdu, kaip ją sudarė. Pavyzdžiui, jeigu sutartis buvo sudaryta telefonu – ją galima nutraukti taip pat telefonu.
Sutartys dėl ryšio paslaugų (pvz., interneto) dažniausiai sudaromos taip, kad vartotojas tiesiog sutinka su paslaugų teikėjo pasiūlytomis sąlygomis. Paslaugų teikėjas pats nusprendžia, kokias paslaugas siūlyti, už kokią kainą ir kokiomis sąlygomis. Tokią galimybę jam suteikia teisės aktai. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjas gali siūlyti paslaugų paketą, kuriame kartu su internetu, yra ir papildomos paslaugos, tokios, kaip apsauga internete ar internetinė televizija ir pan.
Kartais paslaugų teikėjai į sutartį įtrauktas papildomas paslaugas kurį laiką teikia nemokamai (ar už mažesnę nei įprastai kainą). Jei per tą laiką vartotojas papildomų paslaugų neatsisako, vėliau už jas pradedamas skaičiuoti mokestis. Tokia praktika nėra draudžiama, tačiau ji turi būti aiškiai nurodyta sutartyje.
Svarbu žinoti, kad paslaugų teikėjas privalo informuoti vartotoją apie visas siūlomas paslaugas, jų kainas, atsisakymo tvarką ir kitas svarbias sąlygas. Vartotojas prieš pasirašydamas sutartį turi viską atidžiai perskaityti ir nuspręsti, ar tokios sąlygos jam tinka.
Be to, paslaugų teikėjas privalo informuoti vartotoją, kai baigiasi nemokamas ar pigesnės kainos taikymo laikotarpis papildomoms paslaugoms. Taip vartotojas galės nuspręsti, ar šių paslaugų jam reikės ir toliau.
Norėdamas perkelti numerį pas kitą ryšio operatorių, Jūs turite pateikti prašymą naujajam operatoriui. Perkėlimas turi būti įvykdytas per vieną darbo dieną nuo prašyme nurodytos datos (arba nuo prašymo pateikimo dienos, jei data nenurodyta).
Svarbu žinoti, kad nors numerio perkėlimas neturi būti ribojamas, senasis operatorius vis tiek gali taikyti sutartyje numatytus mokesčius, jei sutartis nutraukiama anksčiau laiko, pvz., jei susitarėte, kad paslaugomis naudositės 24 mėnesius, bet sutartį nutraukėte anksčiau sutarto laiko.
Jeigu operatorius nespėja numerio perkelti laiku ar nesilaiko nustatytų taisyklių, vartotojui priklauso kompensacija, kurios apskaičiavimo tvarka turėtų būti aprašyta sutartyje.
Paslaugų teikėjai gali neturėti techninių galimybių paslaugas teikti būtent vartotojo pageidaujamu adresu. Kadangi teisės aktai nereguliuoja, kokius techninius sprendimus teikdami paslaugas turi pasirinkti paslaugų teikėjai, RRT negali jų įpareigoti teikti paslaugas, kai tam nėra techninių galimybių.
Paprastai paslaugų teikėjai įsipareigoja teikti paslaugas konkrečiu sutartyje nurodytu adresu. Todėl, jei vartotojas pakeičia gyvenamąją vietą, kurioje paslaugų teikėjas neturi techninių galimybių teikti paslaugas, ir dėl to nutraukia sutartį – nebūtų laikoma, kad sutartis nutraukta dėl paslaugų teikėjo kaltės.
Nutraukiant sutartį dėl gyvenamosios vietos pakeitimo vartotojui svarbu atkreipti dėmesį, ar sutartyje buvo numatytas nuolaidų taikymas tam tikrą laiką. Jeigu dėl nuolaidų taikymo buvo susitarta, o paslaugų teikimo sutartis nutraukiama nesibaigus joje numatytam terminui (taip vadinamam minimaliam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui) – paslaugų teikėjas galėtų pareikalauti grąžinti suteiktas nuolaidas.
Paslaugų teikėjai turi teisę nustatyti taip vadinamąsias sąžiningo naudojimosi taisykles, kurios taikomos visiems vartotojams – net ir tiems, kurie naudojasi „neribotais“ planais. Šiose taisyklėse paslaugų teikėjai aprašo naudojimosi paslaugomis (skambučiais, SMS žinutėmis, internetu) sąlygas, taip pat ir susijusias su galimu išnaudoti paslaugų kiekiu. Šių sąlygų nesilaikant, pavyzdžiui, skambučių trukmei viršijus paslaugų teikėjo nurodytą kiekį per parą ar išsiunčiant itin daug SMS žinučių – toks naudojimas gali būti laikomas netinkamu ir netgi esminiu sutarties pažeidimu. Tokiu atveju paslaugų teikėjas turi teisę apriboti ar net nutraukti paslaugų teikimą.
Tuo atveju, jeigu vartotojas turi galiojančią sutartį dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo (pvz., interneto), ir vėliau papildomai prie šios sutarties įsigyja kokią nors įrangą (pvz., telefoną) ar papildomų paslaugų, pradinis sutarties terminas (ar kitaip tariant – minimalus naudojimosi elektroninių ryšių paslauga, pvz., internetu, laikotarpis) automatiškai nepratęsiamas, nebent vartotojas aiškiai su tuo sutiko ir tai patvirtino, pavyzdžiui, pasirašydamas sutartyje ar jos priede.
Taigi, jeigu Jūs, įsigydamas papildomai telefoną, aiškiai su teikėja nesusitarėte, kad sutinkate pratęsti minimalų naudojimosi interneto paslauga terminą ir šis terminas, numatytas pradinėje sutartyje, baigėsi, teikėja neturi teisės reikalauti iš Jūsų grąžinti taikytas nuolaidas. Tai galioja ir interneto paslaugai, ir telefonui.
Tuo atveju, kai keliaujate po Europos Sąjungą (toliau – ES) ir naudojatės mobiliojo ryšio paslaugomis (skambinate, siunčiate SMS ar naudojatės internetu), šių paslaugų teikimą reglamentuoja ES teisės aktai. Jie leidžia paslaugų teikėjams taikyti sąžiningo naudojimo taisykles, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo – pavyzdžiui, kai vartotojas ilgam išvyksta į kitą šalį, bet ir toliau naudojasi savo ryšio operatoriaus paslaugomis, kaip vietinėmis (tarsi būtų savo šalyje).
Pagal ES teisės aktus, jeigu per 4 mėnesių laikotarpį paslaugomis dažniau naudositės kitoje ES šalyje, nei Lietuvoje, ir kartu daugiau laiko praleisite užsienyje, nei Lietuvoje, ryšio operatorius gali:
1) įspėti Jus apie sąžiningo naudojimo taisyklių pažeidimą ir papildomo mokesčio taikymo galimybę;
2) ir, jei per dvi savaites situacija nepasikeis, pradėti taikyti papildomą mokestį, pavyzdžiui, už mobiliuosius duomenis.
Svarbu žinoti, kad papildomi mokesčiai netaikomi iškart – pirmiausia vartotojas gauna įspėjimą ir turi laiko pakeisti savo naudojimosi paslaugomis įpročius, o papildomų mokesčių taikymas nutraukiamas, kai tik vartotojas grįžta į savo šalį (pvz., Lietuvą) arba paslaugomis vėl aktyviau naudojasi čia.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.723 straipsnis numato, kad klientui mirus, paslaugų sutartis nenutrūksta, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaugų teikimas po kliento mirties tampa neįmanomas ar beprasmiškas. Sutartis šiuo pagrindu pasibaigia nuo to momento, kai paslaugų teikėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie kliento mirtį. Paslaugų teikėjas visais atvejais privalo imtis jam prieinamų adekvačių priemonių, kad apsaugotų kliento interesus. Paslaugų gavėjo mirties faktas automatiškai nenutraukia paslaugų teikimo sutarties, joje numatytų įsipareigojimų vykdymo ar dėl jų neįvykdymo kylančių pasekmių, įskaitant susijusių su prievole sumokėti už pagal sutartį suteiktas nuolaidas, sutartiniams santykiams nutrūkus anksčiau laiko. Atitinkama prievolė tenka paveldėtojams pagal CK 5.1 ir 5.2 straipsnių nuostatas.
Šiuo atveju tarp vartotojo ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo susiklosto mišrūs (pirkimas – pardavimas ir elektroninių ryšių paslaugų teikimas) sutartiniai teisiniai santykiai. Ne retai sutartyse būna numatyta, jog vartotojams įpareigojimas naudotis paslaugomis sutartyje numatytą minimalų „x“ mėn. laikotarpį. Jei sutartis nutraukiama prieš numatytą sutartyje laikotarpį, tokiu atveju nutrūksta ir įrangos įsigijimo išsimokėtinai sutartis, todėl atitinkamai likusias įmokas už įrangą reikia sumokėti iš karto ir galutinai su teikėju atsiskaityti.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės leidžia susitarti šalims dėl sutarties termino ar minimalaus naudojimosi paslaugomis laikotarpio, tačiau taip pat įpareigoja paslaugų teikėją sutartyje aiškiai nurodyti visus užmokesčius, mokėtinus nutraukiant paslaugų teikimo sutartį. Paprastai elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodytas terminas ar minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis siejamas su nuolaidų taikymu. Sutartyje šalys turi teisę susitarti, kad suteiktos nuolaidos gali būti grąžintos tuo atveju, jei paslaugomis naudojamasi trumpiau, nei sutarta.
Taigi, toks elektroninių ryšių paslaugų teikėjo reikalavimas sugrąžinti suteiktas nuolaidas, grindžiamas sutartinėmis nuostatomis, savo esme laikytinas netesybomis, kurių teisės aktai reikalauti iš esmės nedraudžia. Tačiau pažymėtina, kad netesybos paprastai turėtų būti skirtos paslaugų teikėjo nuostoliams atlyginti, neturėtų būti pernelyg didelės lyginant su nuostoliais ir neturėtų sąlygoti nesąžiningumo paslaugų gavėjo atžvilgiu. Kilus klausimams dėl netesybų skaičiavimo, netesybų dydžio, netesybų mažinimo, netesybų dydis gali būti mažinamas RRT nagrinėjant ginčą tarp galutinio paslaugų gavėjo ir paslaugų teikėjo. Ginčo nagrinėjimo metu RRT galėtų įvertinti, ar netesybos buvo apskaičiuotos tinkamai.
Daugiau apie ginčų nagrinėjimą žiūrėkite skiltyje „Kaip pateikti prašymą dėl ginčo“.
Dažniausiai kalbinio ryšio paslaugų teikėjų mokėjimo planuose yra nustatomas tam tikras minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis, už kurį suteikiamas tam tikras prakalbamų minučių skaičius, trumpųjų žinučių (SMS) skaičius, duomenų kiekis arba neriboti pokalbiai ir SMS į visus Lietuvos tinklus. Mokėjimo plane arba sutartyje taip pat yra pateikiama informacija, kas nėra įtraukiama į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį. Pateikiamas pavyzdys: Į mėnesinį mokėjimo plano mokestį neįtraukiama: • MMS žinutės; • vaizdo skambučiai; • skambučiai trumpaisiais numeriais; • tarptautiniai skambučiai; • papildomos paslaugos. Abonentas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokių paslaugų nepadengia minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis ir kad už jas reikės sumokėti atskirai. Jeigu yra nurodoma, jog skambučiai trumpaisiais numeriais nėra įtraukti į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį, tai reiškia, kad skambučiai trumpaisiais numeriais bus apmokestinti papildomai. Tokiu atveju abonentas gaus sąskaitą, kurioje prie minimalaus prakalbamo mėnesinio mokesčio bus pridėta skambučių trumpaisiais numeriais kaina.
Kad galima būtų įvertinti, ar turite teisę nutraukti sutartį be netesybų, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių paslaugų teikėjas nerodo televizijos programų.
Paslaugų kredito limitas paprastai taikomas elektroninių ryšių paslaugoms, o į sąskaitas už elektroninių ryšių paslaugas gali būti įtraukti ir kiti mokesčiai (pvz., įrangos mokesčiai, draudimo paslaugų mokesčiai, pramoginio turinio paslaugų mokesčiai), todėl sąskaitos gali būti didesnės, nei nustatytas paslaugų kredito limitas. Jei elektroninių ryšių paslaugų gavėjui buvo nustatytas paslaugų kredito limitas, tačiau paslaugų teikėjas pateikė didesnę nei paslaugų kredito limitas sąskaitą už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, tokiu atveju dėl viršytos sumos už elektroninių ryšių paslaugas galutinis paslaugų gavėjas gali raštu pateikti pretenziją paslaugų teikėjui.
Pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek laiko yra praleidžiama kitoje ES valstybėje narėje ir naudojamasi paslaugomis, ir kiek Lietuvoje. Jeigu kitoje ES valstybėje narėje ryšio paslaugomis naudojamasi daugiau nei Lietuvoje, tokiu atveju ryšio operatorius turi teisę taikyti didmeninės reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų kainas. Pažymėtina, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ES reglamentuoja 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/612 „Dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjai turi teisę „taikyti sąžiningo naudojimo taisykles, siekdami užkirsti kelią tarptinklinio ryšio vartotojų piktnaudžiavimui naudojantis <…> paslaugomis ar neįprastam naudojimuisi jomis, kaip antai, tarptinklinio ryšio vartotojų naudojimuisi tokiomis paslaugomis kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra jų paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kitais nei periodinių kelionių tikslais“.
Vadovaudamiesi Reglamento 5 straipsnio 2 dalimi bei 8 straipsniu, paslaugas, viršijančias bet kurias sąžiningo naudojimo taisyklių ribas, paslaugų teikėjai gali apmokestinti papildomai, tačiau neviršydami Reglamente numatytų didžiausių didmeninių kainų.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės reglamentuoja atvejus, kada abonentas gali nutraukti paslaugų teikimo sutartį be papildomų išlaidų. Vienas iš jų – paslaugų teikėjo padarytas savo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, pvz., sutartiniuose dokumentuose numatytos, viešai deklaruojamos kokybės paslaugų neužtikrinimas galėtų būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Ar sutartis buvo pažeista ir ar pažeidimas buvo esminis, kuris leistų nutraukti paslaugų teikimo sutartį be papildomų išlaidų, vertinama kiekvienu atveju individualiai. Mobiliojo ryšio paslaugas, įskaitant internetą, paslaugų teikėjas teikia savo tinklo aprėpties zonoje.
Paslaugų teikėjas privalo sudaryti galimybę vartotojams su šia zona išsamiai susipažinti. Jei paslaugų gavėjas negauna interneto paslaugos paslaugų teikėjo nurodytoje aprėpties zonoje arba reali kokybė neatitinka numatytos sutartyje dėl, jo manymu, netinkamos kokybės paslaugų, visų pirma reikėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją. Jei nepavyksta išspręsti situacijos tiesiogiai su paslaugų teikėju, galite kreiptis į RRT dėl tyrimo, ar ryšio kokybė atitinka Elektroninių ryšių teikimo taisyklių ir paslaugų teikimo sutarties reikalavimus ir ar paslaugų teikėjo deklaruojama ryšio tinklo aprėptis atitinka realiai užtikrinamą. Jeigu tyrimo išvados parodytų, kad ryšio kokybės reikalavimų normos pažeistos, galutinis paslaugų gavėjas galėtų nutraukti sutartį anksčiau laiko be papildomų išlaidų.
Esant pasienio zonoje Jūsų mobiliojo ryšio aparatas gali automatiškai prisijungti prie kaimyninės šalies judriojo ryšio operatoriaus tinklo, tikėtina, skleidžiančio stipresnius signalus už Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis Jūs naudojatės, signalus. Tokiu atveju Jūsų skambučiai pagrįstai būtų apmokestinti pagal tarptinklinio ryšio tarifus. Todėl, esant arčiau pasienio zonos, rekomenduojame nusistatyti rankinį tinklo pasirinkimo būdą, kad nebūtų automatiškai jungiamasi prie užsienio operatorių ir apsisaugotumėte nuo didelių sąskaitų.
Svarbu žinoti, kad paslaugų teikėjai privalo viešai paslaugų gavėjų aptarnavimo centruose kiekvienam paslaugų gavėjui prieinamoje vietoje ir teikėjo interneto svetainėje (jeigu tokią svetainę turi) skelbti informaciją apie naudojimąsi paslaugomis Lietuvos Respublikos pasienio ruože (taikoma tik viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams). Jei paslaugos buvo suteiktos (yra užfiksuotas paslaugų suteikimo faktas), paslaugų gavėjas privalo už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka.
Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse numatyta, kad sutartyje paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti sutarties galiojimo terminą, sutarties pakeitimo ar papildymo ir nutraukimo sąlygas ir tvarką. Taigi, norėdamas nutraukti su paslaugų teikėju sudarytą paslaugų teikimo sutartį, paslaugų gavėjas turite teisę padaryti tai vienašališkai, pranešdamas apie tai paslaugų teikėjui paslaugų teikimo sutartyje nustatyta tvarka. Paprastai sutartyse yra nustatyta, jog prašymas nutraukti sutartį turi būti pateiktas raštu.
Atkreipiame dėmesį, kad skenuotas pasirašytas prašymas, kuris pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat turėtų būti prilyginamas kaip prašymo pateikimas raštu, tačiau nepasirašytas elektroninis laiškas, informuojantis apie ketinimą nutraukti sutartį, nebūtų prilyginimas prašymo pateikimui raštu, nebent su paslaugų teikėju sudarytoje būtų numatyta kitaip. Jei paslaugų teikimo sutartyje būtų įtvirtinta galimybė nutraukti sutartį pranešus apie tai paslaugų teikėjui telefonu, tokiu atveju informavimas telefonu galėtų būti tinkamas. Taigi, prieš nutraukiant paslaugų teikimo sutartį, visais atvejais rekomenduotina pirmiausia atidžiai susipažinti su sutarties nutraukimo sąlygomis ir tvarka ir ja vadovautis.
Jei sutartis yra terminuota arba joje nustatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis, vadovaujamasi sutartyje aptartais terminais (joje paprastai nustatomas iki 30 dienų įspėjimo terminas). Jei sutartis yra neterminuota, vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, ji turi būti nutraukiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Paslaugų teikėjas gali (bet neprivalo) nustatyti ir trumpesnius terminus arba nutraukti sutartį anksčiau.
Elektroninių ryšių veiklą reguliuojantys teisės aktai nereglamentuoja, kokie turėtų būti elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pasiūlymai, įskaitant paslaugų kainas, esamiems ir būsimiems paslaugų gavėjams. Paslaugų teikimo sąlygų pasiūlymai ir mokėjimo planai formuojami atsižvelgiant į tuo metu rinkoje galiojančius pasiūlymus, technologinius sprendimus ir taikytą kainodarą. Pasikeitus rinkos sąlygoms ar taikytai kainodarai, gali susidaryti situacija, kai paslaugų teikėjas nebeturi galimybės siūlyti tokių paslaugų ir taikyti tokių kainų, kurios buvo siūlytos ar taikytos anksčiau.
Pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles, paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai keisti iš anksto su paslaugų gavėju aptartas paslaugų teikimo sąlygas (įskaitant paslaugų kainą), jeigu tokia teisė numatyta paslaugų teikimo sutartyje. Paprastai atitinkama paslaugų teikėjo teisė būna įtvirtinta bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose, kurios yra sudėtinė paslaugų teikimo sutarties dalis, ir su kuriomis paslaugų gavėjas turėtų susipažinti prieš sudarydamas paslaugų teikimo sutartį ir prieš įsipareigodamas pagal ją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vykdydamas paslaugų teikimo sąlygų (kainų ir kt.) pakeitimus paslaugų teikėjas turi laikytis šių reikalavimų, įtvirtintų elektroninių ryšių teisėje: Paslaugų teikėjas apie paslaugų teikimo sąlygų pakeitimus, įskaitant sutartyje nurodytų paslaugų kainų padidinimą, turi informuoti paslaugų gavėjus ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Apie numatomus pakeitimus paslaugų gavėjams informacija turi būti pateikiama raštu arba jam prilyginama forma, jei sudaryta rašytinė sutartis. Rašytinė informacija apie pakeitimus turi būti aiški ir suprantama ir pateikiama atskiru pranešimu patvarioje laikmenoje. Informacijos pateikimas sąskaitoje už suteiktas elektroninių ryšių paslaugas nėra laikomas informavimu atskiru pranešimu. Jeigu su paslaugų gavėju yra sudaryta terminuota sutartis (ar numatytas minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis), paslaugų gavėjas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai informuojamas apie teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko be papildomų išlaidų (netesybų). Jei aukščiau minėtų reikalavimų yra laikomasi, paslaugų teikėjas turi teisę keisti paslaugų teikimo sąlygas, įskaitant kainas, ir elektroninių ryšių veiklą reguliuojančių teisės aktų nepažeidžia. Tačiau tuo atveju, jeigu minėtų reikalavimų nėra laikomasi, paslaugų gavėjui neturėtų būti taikomos naujosios paslaugų teikimo sąlygos, iki kol paslaugų gavėjo pažeidimai nėra pašalinami ir paslaugų gavėjas nėra informuojamas apie tinkamai pakeitimus.
Pažymėtina, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui, todėl jei paslaugų gavėjui netinka tam tikro paslaugų teikėjo atlikti konkretūs sutarties sąlygų (mokėjimo plano struktūros, paslaugų kainos ar kt.) pakeitimai, rekomenduotina įvertinti kitus atitinkamo paslaugų teikėjo viešai skelbiamus paslaugų pasiūlymus ir kitų paslaugų teikėjų mokėjimo planus ir pasirinkti tokias paslaugų teikimo sąlygas, kurios labiausiai atitinka Jūsų poreikius. Atkreipiame dėmesį, kad teise nutraukti terminuotą sutartį ar sutartį, kurioje numatytas minimalus naudojimosi paslauga laikotarpis, be jokių papildomų išlaidų (netesybų ar pan.) paslaugų gavėjas gali pasinaudoti per 1 mėnesį nuo pranešimo apie sutarties pakeitimus gavimo dienos.
SVARBU! Teisė nutraukti sutartį be papildomų išlaidų netaikoma šiais atvejais (nebent šalys susitartų tarpusavyje kitaip): siūlomi pakeitimai yra paslaugų gavėjo naudai; pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio ir nedaro neigiamo poveikio paslaugų gavėjui; pakeitimai atliekami vykdant Europos Sąjungos (ES) ar nacionalinėje teisėje tiesiogiai nustatytus reikalavimus (įskaitant ES ar nacionalinių kompetentingų institucijų priimtus sprendimus).
Klientas visada turi teisę reikalauti atskleisti jam visą aktualią informaciją apie elektroninių ryšių paslaugas. Siekiant tinkamai informuoti galutinius paslaugų gavėjus apie reguliavimo pakeitimus ir dėl to sąlygotus sutartinių santykių (įskaitant sutarčių sąlygas) pokyčius, siūlome atkreipti dėmesį į sutartyse nurodytas paslaugų teikimo sąlygas:
- kas yra sutarties dalykas: ar įeina į sutarties dalyką tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugos;
- paslaugų kainas, kas įeina į prakalbamą mokestį (siūlytina nurodyti ir įeinančių į šį mokestį paslaugų vieneto kainą) ir kokie tarifai taikomi viršijus paslaugų kiekius;
- sąžiningo naudojimo taisykles, kurios turėtų būti aiškios;
- paslaugų apmokestinimui aktualią informaciją, apvalinimo ypatumus;
- aiškią ir skaidrią informaciją apie perėjimą tarp planų (perjungimas atliekamas per vieną darbo dieną, atidėjimas (jei toks taikomas) neviršija 2 mėn.).
- naudas, jei pasirenkamas kitas nei „mokėk kaip namie“ (angl. Roam Like At Home, RLAH) (įskaitant ir atvejus kai leista toliau taikyti reguliuojamo dydžio papildomą mokestį) planas, naudų praradimas turi būti atskleistas aiškiai ir suprantamai.
- vienašalio sutarties pakeitimo galimybė. Jei keičiama elektroninių ryšių paslaugų teikimo apimtis, kainos, būtina vadovautis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis. Dėl teisės vienašališkai keisti sutarties sąlygas turi būti susitarta sutartyje. Tačiau esant galimybei keisti paslaugų apimtį, paslaugų gavėjas apie paslaugų apimties (sutarties sąlygų keitimą) turi būti informuotas prieš vieną mėnesį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apimties keitimas yra sąlygų keitimas, suteikiantis teisę galutiniam paslaugų gavėjui nutraukti sutartį be papildomų išlaidų.
Taip. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2022/612 nuostatomis, tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai tiek esamiems, tiek ir naujiems tarptinklinio ryšio vartotojams privalo automatiškai pritaikyti „kalbėk kaip namie“ (angl. Roam Like At Home, RLAH) kainodarą (įskaitant ir atvejus kai leista toliau taikyti reguliuojamo dydžio papildomą mokestį), nesvarbu kokią kainodarą jie buvo pasirinkę prieš tai. Tai taikytina tiek išankstinio mokėjimo abonentams, tiek atsiskaitantiems pagal sutartį.
Kaina gali skirtis. Nuo 2017 m. birželio 15 d. reguliuojamos tik tos paslaugos, kuriomis naudojamės išvykę į užsienį – t. y. keliaudami po Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalis (toliau – ES/EEE šalys).
Tačiau nuo 2019 m. gegužės 15 d. visose ES/EEE šalyse įsigaliojo naujos tarptautinių skambučių ir trumpųjų SMS žinučių (angl. INTRA-EU calls) kainos. Skambučiai iš Lietuvos į ES/EEE šalis kainuoja ne daugiau kaip 0,19 Eur/min. (0,23 Eur /min su PVM), trumposios SMS žinutės – 0,06 Eur/min (0,07 Eur/min su PVM). Įeinantys skambučiai Lietuvos vartotojams neapmokestinami. Naujo kainos taikomos tiek fiksuotame, tiek judriajame viešuosiuose ryšio tinkluose.
Taip. Galimybė (ar jos nebuvimas) naudotis paslaugomis būnant užsienyje (tarptinklinio ryšio paslaugos) nekeičia naudojimosi paslaugomis Lietuvoje sąlygų. Tai reiškia, kad jei turėjote galimybę, būdamas Lietuvoje, skambinti ar rašyti trumpąsias žinutes (SMS) į užsienį, tokia galimybė turi išlikti.
Taip pat atkreipiame dėmesį į sąvokų skirtumus. Tarptautinis skambutis – sujungimas, kai skambinama į užsienį, būnant Lietuvoje. Tarptautinis tarptinklinis ryšys – tai visuma priemonių, suteikiančių galimybę naudotis paslaugomis būnant kitoje valstybėje.
Reglamentas (EB) Nr. 2022/612 nustato tarptinklinio ryšio paslaugų teikimo sąlygas, vadinasi, tas sąlygas, kurios yra taikomos, kai klientas yra užsienyje, tačiau šis reglamentas nereguliuoja skambučių iš Lietuvos į užsienį (atliekamų klientui būnant Lietuvoje – namų šalyje) kainų ir sąlygų.
Pašto DUK
Užsakius prekę iš pardavėjo už prekės tinkamą pristatymą yra atsakingas pardavėjas (šiuo atveju siuntėjas).
Todėl dėl galimai netinkamo užsakymo įvykdymo (įsigytų prekių pristatymo paslaugų vėlavimo ir/ar kitų pristatymo paslauga nusiskundimų) turi būti kreipiamasi į siuntėją. Siuntėjas savo ruožtu teisės aktų numatyta tvarka turi teisę kreiptis į bendrovę, siuntusią siuntą, dėl galimai netinkamo siuntos pristatymo paslaugų įvykdymo/neįvykdymo ar kt.
Pagal teisės aktus pašto paslaugos teikėjas atsako, t. y. atlygina žalą, už prarastas (dingusias) arba sugadintas pašto siuntas.
Žalos, kuri gali būti atlyginta siuntėjui, dydis priklauso nuo pašto siuntos rūšies:
-
už dingusią ar sugadintą registruotąją pašto siuntą siuntėjui gali būti atlygintos dvigubos siuntimo išlaidoms (pvz., jei už siuntimą sumokėti 2 eurai, siuntėjai gali tikėtis atgauti 4 eurus);
-
už dingusią įvertintąją pašto siuntą – atlyginamos siuntimo išlaidos ir pačios siuntos vertė (ši vertė turi būti pagrįsta dokumentais), tačiau išmokama suma negali būti didesnė už tą, kuria buvo įvertinta pati siunta užsakant šią paslaugą;
-
jeigu dingsta ar yra apgadinama dalis daiktų, kurie buvo siųsti įvertintojoje siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – atlyginama suma, kurią sudaro siuntimo išlaidoms plius minėtame apraše nurodyto dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertė.
Šios žalos atlyginimo taisyklės yra taikomos, jeigu pašto paslaugos teikėjas savo taisyklėse ar sutartyje su siuntėju nėra aprašęs siuntėjui naudingesnių sąlygų, pvz., didesnio žalos dydžio ar kt.
Jei kilo ginčas su paslaugų teikėju, pirmiausia turite jam pateikti rašytinę pretenziją, kurioje aiškiai nurodykite savo nusiskundimą ir ko tiksliai iš paslaugų teikėjo reikalaujate (pvz., atlyginti žalą dėl siuntos dingimo ar sugadinimo ir pan.).
Paslaugų teikėjas privalo Jums atsakyti per 14 dienų. Jeigu per šį laiką atsakymo negausite arba sprendimas Jūsų netenkins – tuomet kreipkitės į RRT dėl ginčo nagrinėjimo. Tam reikės:
-
Jūsų pasirašyto prašymo (jame aprašykite situaciją ir Jūsų reikalavimus);
-
paslaugų teikėjo atsakymo kopijos, arba – jei negavote atsakymo – Jūsų pretenzijos, kurią teikėte paslaugų teikėjui, kopijos;
-
dokumentų, kurie patvirtintų, kad užsakėte pašto paslaugą (pvz., kvito kopijos ar pan.);
-
kitų įrodymų, kurie patvirtintų Jūsų teiginius (pvz., dokumentų, iš kurių būtų aišku, kokia yra dingusio (sugadinto) daikto vertė ir pan.)
Pašto įstatyme yra įtvirtinta, kad siuntėjas pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.
- Pašto siuntos siuntėjas yra atsakingas už pašto siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis juos grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui, nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes).
- Siunčiant pašto siuntą į užsienį, svarbu žinoti, kad kiekviena šalis nustato, kokius daiktus į jas yra draudžiama siųsti, todėl siuntėjui rekomenduojama dėl detalios informacijos kreiptis į pašto paslaugos teikėją, kuriam bus atiduota siųsti pašto siunta.
- Draudžiamų siusti daiktų sąrašas paprastai yra skelbiamas pašto paslaugos teikėjų interneto svetainėse.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tuo atveju, jeigu buvo prarasti draudžiami pašto siuntose siųsti daiktai (prekės,) pašto paslaugos teikėjas žalos neatlygina.
Paprastoji pašto siunta neregistruojama, jai nesuteikiamas identifikavimo numeris ir jos duomenys neįrašomi į pašto siuntų paieškos sistemas, todėl nėra galimybės tokias pašto siuntas sekti pašto siuntų paieškos sistemoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad paprastoji (neregistruotoji) pašto siunta gavėjui pristatoma nereikalaujant jo parašo. Siuntėjo pasirinkimas siųsti pašto siuntą apibrėžia pašto paslaugos teikėjo atsakomybę ir pašto paslaugos naudotojo teisę į žalos atlyginimą šios pašto siuntos dingimo, išplėšimo ar sugadinimo atveju. Pašto įstatymas nenumato žalos atlyginimo, kai dingsta neregistruotoji pašto siunta.
Klausimas yra susijęs su e. komercija: pirkėjas sudaro nuotolinę sutartį ir susitaria dėl daikto įsigijimo iš pardavėjo, kuris organizuoja daikto nukeliavimą iki pirkėjo. Vertinant pašto srities reguliavimo kontekste šiame procese dalyvauja trys asmenys: siuntėjas, gavėjas ir pašto paslaugos teikėjas. Šiuo atveju siuntėjas yra Kinijos įmonė, kuri susitaria su pašto paslaugos teikėju dėl pašto siuntos pristatymo gavėjui. Jei pašto siunta dingsta, sugadinama ar joje trūksta daiktų, reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi teisę pareikšti būtent pašto siuntos siuntėjas. Paprastai gavėjas turi teisę į žalos atlyginimą tik tokiu atveju, jei siuntėjas patvirtina, kad žalos atlyginimo atsisako.
Iš situacijos aprašymo nėra aišku, kokia pašto paslauga buvo užsakyta ir kokia pašto siuntos rūšis buvo pasirinkta. Pažymime, kad siuntėjas žalos atlyginimo, lygaus siunčiamo daikto pašto siuntoje vertei, tikėtis galėtų tik tada, jei siunčiama pašto siunta būtų įvertintoji, paprastai papildomai sumokant didesnę paslaugos kainą.
Pašto siuntos rūšį renkasi siuntėjas, išsiųsdamas pašto siuntą. Atsižvelgdamas į tai, kad žala dėl pašto siuntų praradimo, sugadinimo ar išplėšimo atlyginama tik siunčiant registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, siuntėjas turėtų įvertinti pašto siuntos turinio svarbą ir galimą žalos atlyginimą ir atsižvelgdamas į tai pasirinkti, kokia konkrečia pašto siunta siųsti daiktus.
Šiuo atveju patartume pirkėjui, kuris laikytinas gavėju pašto srityje vartojamų sąvokų prasme, susisiekti su Kinijos įmone, kad ji pagal jos nacionalinius teisės aktus kreiptųsi į pašto paslaugos teikėją dėl dingusios pašto siuntos ir žalos atlyginimo.
Informuojame, kad pašto paslaugų teikimą, šių paslaugų teikėjų ir naudotojų teises bei pareigas nustato Lietuvos Respublikos pašto įstatymas.
Pašto įstatymas įpareigoja pašto paslaugos teikėjus pasirašytinai įteikti tik registruotąsias ir įvertintąsias pašto siuntas, o paprastųjų (neregistruotųjų) pašto siuntų įteikimas gali būti ir kitoks. Tokios siuntos gali būti pristatomos gavėjams, pavyzdžiui, įdedant jas į laiškų dėžutes. Be to, svarbu žinoti, kad dėl konkretaus pašto siuntos pristatymo būdo (pvz., siuntos pristatymo į gavėjo namus) ir kitų sąlygų (pvz., pristatymo laiko) dažniausiai su pašto paslaugos teikėju susitaria siuntėjas, bet ne gavėjas. Todėl, kai gavėjas mano, kad pašto siunta pristatyta netinkamai – apie tai pirmiausia turi pranešti siuntėjui, iš kurio laukė siuntos. Siuntėjas tokiu atveju turėtų pateikti pretenziją pašto paslaugos teikėjui.
Taip pat paaiškiname, kad jeigu pašto siuntos nepavyksta įteikti gavėjui (pvz., jis nerandamas namuose arba siunta netelpa į laiškų dėžutę), Pašto įstatymas leidžia informuoti gavėją keliais būdais: per E. pristatymo sistemą (jeigu ja naudojasi gavėjas), paliekant pranešimą laiškų dėžutėje, siunčiant el. laišką, SMS žinutę ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Kokiu būdu bus informuotas gavėjas, dažnai priklauso nuo to, kokius kontaktinius duomenis apie jį turi pašto paslaugos teikėjas – juos paprastai pateikia siuntėjas. Todėl, norėdami greitai gauti informaciją apie siuntą, gavėjai turėtų pasirūpinti, kad siuntėjas turėtų jų teisingus kontaktus.
Lietuvos Respublikos pašto įstatymas nustato, kaip turi būti teikiamos pašto paslaugos, kokias teises ir pareigas turi pašto paslaugų teikėjai ir šių paslaugų naudotojai, taip pat atvejus, kada pašto paslaugų teikėjas turi atlyginti žalą.
Pagal šį įstatymą, pašto paslaugų teikėjas turi atlyginti žalą, jeigu dėl jo kaltės siunta dingsta, yra sugadinama arba be reikalo grąžinama siuntėjui. Tačiau už tai, kad siunta vėluoja, žala neatlyginama – nebent tai aiškiai numatyta sutartyje, kurią siuntėjas sudaro su pašto paslaugos teikėju, arba paties pašto paslaugų teikėjo taisyklėse. Su šiomis taisyklėmis galima susipažinti konkretaus pašto paslaugos teikėjo interneto svetainėje.
Paaiškiname, kad aprašyta situacija yra susijusi su pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Tokius ginčus sprendžia ne Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), todėl dėl situacijos nagrinėjimo reikėtų kreiptis į VVTAT.
Tuo atveju, jeigu įtariate galimą sukčiavimą, papildomai galite kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Siuntos gavėjas dėl nepristatytos ar sugadintos prekės, kuri buvo siuntoje, turėtų kreiptis į pardavėją (siuntėją), iš kurio pirkote prekę.
Dažniausiai, pašto paslaugą užsako ir už ją tiesiogiai sumoka siuntėjas (tas, kas išsiunčia siuntą). Todėl jis turi sutartį su pašto paslaugų teikėju ir būtent šios sutarties pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš pašto paslaugos teikėjo, jei siunta dingsta ar yra sugadinama.
Užsakant pašto paslaugą paprastai sutartis sudaroma tarp siuntėjo ir pašto paslaugos teikėjo. Taip yra todėl, kad būtent siuntėjas dažniausiai ir užsako šią paslaugą tiesiogiai iš pašto paslaugos teikėjo bei jam sumoka.
Būtent siuntėjas su pašto paslaugos teikėju susitaria, kaip siunta bus pristatyta – ar ji bus atnešta į gavėjo namus, įdėta į paštomatą ar perduota kitu būdu.
Įstatymai leidžia siuntėjui ir pašto paslaugos teikėjui susitarti dėl siuntos pristatymo būdo. Todėl, jeigu kyla klausimų ar nusiskundimų dėl siuntos pristatymo, pirmiausia reikia išsiaiškinti, dėl kokio konkretaus pristatymo būdo buvo sutarta tarp siuntėjo ir pašto paslaugos teikėjo.
Jeigu siuntos gavėjas mano, kad siunta buvo pristatyta netinkamai, jis turėtų kreiptis į siuntėją, nes būtent siuntėjas atsako už tai, kad siunta (pvz., prekė) gavėją pasiektų taip, kaip buvo numatyta.
Pagal teisės aktus siuntėjas yra atsakingas už tinkamą siuntos supakavimą. Pakuojant siuntą, reikėtų vadovautis to pašto paslaugų teikėjo, kurį pasirinkote siuntos siuntimui, pateiktomis pakavimo taisyklėmis. Šias taisykles galima rasti pašto paslaugų teikėjų interneto svetainėse.
Paprastai pašto paslaugų teikėjai siūlo naudoti tvirtas, stačiakampes (ar kvadratines) pakuotes ir jų vidų užpildyti papildoma pakavimo medžiaga, pvz., putplasčiu. Taip pat dažnai patariama nesirinkti pakavimui tiesiog gamyklinės pakuotės. Pakuojant siuntą taip pat reiktų pasirūpinti, kad siunčiamas daiktas nesiliestų su pakuotės sienelėmis ir būtų papildomai apsaugotas, pvz., suvyniotas į burbulinę plėvelę. O jei siunčiate trapų ar dūžtantį daiktą, dažnu atveju būtina papildomai paženklinti siuntą lipdukais „Trapu“, „Dužu“ ar pan.
Geležinkelių DUK
Turite klausimų?
Sutarčių sudarymo ir nutraukimo DUK
Paslaugų teikėjas privalo viešai (interneto svetainėse, taip pat klientų aptarnavimo skyriuose) skelbti paslaugų teikimo sąlygas, todėl prieš apsispręsdami sudaryti sutartį, jas perskaitykite, palyginkite su kitų teikėjų siūlomomis sąlygomis. Atkreipkite dėmesį ne tik į mėnesinę paslaugų kainą, bet ir į kitas paslaugų teikimo sąlygas. Mažesnė paslaugų kaina ir suteikiamos nuolaidos paprastai susijusios su įsipareigojimu naudotis paslaugomis tam tikrą laikotarpį. Įvertinkite savo galimybes mokėti tam tikrą sumą ilgą laikotarpį (paprastai terminuotos sutartys sudaromos mažiausiai 12 ar 24 mėnesiams, todėl reikia įvertinti savo finansines galimybes šiuo laikotarpiu).
Įsigilinkite, ką gausite už minimalų mokestį ir kokiomis sąlygomis naudositės paslaugomis, viršijus kiekius, įeinančius į minimalų mokestį. Mokesčiai, kurie taikomi, turi būti nurodyti sutartyje, įskaitant visus mokesčius, kurie taikomi sudarant sutartį, taip pat papildomus mokesčius. Paslaugų pateikiamumas – svarbus rodiklis, nurodantis, kokią laiko dalį galima tikėtis gauti paslaugas. Paprastai nurodomas apie 90–95 proc. paslaugų pateikiamumo rodiklis. Tai reiškia, kad 5-10 procentų laiko paslaugų galite ir negauti. Atkreipkite dėmesį į sąskaitų pateikimo būdą. Paslaugų teikėjas privalo užtikrinti bent vieną būdą gauti sąskaitą nemokamai, tačiau jei pasirinksite, pvz., popierinę sąskaitą, ji gali kainuoti papildomai, jei paslaugų teikėjas užtikrina sąskaitos nemokamą pateikimą kitu būdu (pvz., el. paštu ar savitarnos svetainėje).
Reikalaukite, kad paslaugų teikėjas Jus supažindintų su visomis paslaugų teikimo sąlygomis. Jei sutartiniams įsipareigojimams taikomos bendrosios sąlygos ar taisyklės, dėl kurių Jūs pasirašėte, kad sutinkate, įrodyti, kad jos Jums nebuvo pateiktos, galės būti sudėtinga. Klauskite, kas neaišku. Pravartu nuostatas, kurios aptartos žodžiu, prašyti įtraukti į rašytinę sutartį.
Šalys, vykdydamos sutartį, turi bendradarbiauti tarpusavyje. Paslaugų teikėjai privalo užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę (išsami informacija pateikiama RRT administruojamoje interneto svetainėje https://nebūkberyšio.lt/.
Kilus paslaugų teikimo sutrikimams, visada registruokite juos, kreipdamiesi į paslaugų teikėją. Nesikreipus į paslaugų teikėją, galioja prezumpcija, kad paslaugos teikiamos kokybiškai. Paslaugų teikėjas gali nežinoti, kad paslaugų teikimas Jums yra sutrikęs. Paslaugų teikėjas gali patarti, kokių veiksmų galima imtis, siekiant pašalinti sutrikimus. Paslaugų teikėjas privalo reaguoti į pranešimą apie paslaugų teikimo sutrikimą. Nuo kreipimosi į paslaugų teikėją momento pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį paslaugų teikėjas sutartyje įsipareigojo pašalinti gedimus.
Mokėjimo planas nebūtinai reiškia, kad už paslaugas Jūs visada mokėsite jame nurodytą pinigų sumą. Kitaip tariant, Jūs įsipareigojate sumokėti ne mažiau nei mokėjimo plano mokestis, tačiau jei išnaudosite daugiau paslaugų ar naudositės kitomis paslaugomis, nei tos, kurios įeina į mokėjimo planą, sąskaita bus didesnė. Jei pasirašę sutartį pastebėjote, kad pasirinktas mokėjimo planas neatitinka Jūsų naudojimosi įpročių, panagrinėkite siūlomus kitus variantus ir įvertinkite galimybę keisti mokėjimo planą.
Įvertinkite paslaugų naudą, t. y. kiek jos kainuoja, išnaudojus pasirinktus mokėjimo planus. Viršijamos paslaugos būna gerokai brangesnės, todėl pasirašius sutartį gali kilti būtinybė keisti mokėjimo planą į didesnės arba į mažesnės apimties paslaugų planus. Atkreipkite dėmesį į sutartį, ar nėra apribojimų keisti mokėjimo planą į mažesnį. Atkreipkite dėmesį į tai, nuo kada mokėjimo plano pakeitimai įsigalioja.
Sutartyje turi būti nurodytas paslaugų kredito limitas arba pateikta informacija, kad paslaugų kredito limitas nenustatomas. Paslaugų mokėjimo kreditas – tai pinigų suma, už kurią abonentui teikiamos elektroninių ryšių paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį. Įrangos mokesčiai neįeina į paslaugų kredito limitą. Pramoginio turinio mokesčiai neįeina į paslaugų kredito limitą. Papildomos paslaugos (pvz., telefonų draudimas, parkavimas ir pan.) neįeina į paslaugų kredito limitą. Išlaidų kontrolė nėra tas pats, kas paslaugų kredito limitas. Paslaugų kredito limitas turi būti protingo dydžio, ne mažesnis nei mėnesinis mokestis. Paslaugų teikėjas privalo įspėti paslaugų gavėją apie besibaigiantį paslaugų kredito limitą. Paslaugų teikėjas gali apriboti paslaugas, kai pasiekiamas paslaugų kredito limitas, jei paslaugos teikiamos fiziniam asmeniui.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad teisės aktuose nustatyta pareiga apriboti paslaugų teikimą pasiekus paslaugų kredito limitą netaikoma juridiniam asmeniui, nebent tokia nuostata būtų įrašyta sutartyje. Paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas. Juridiniams asmenims ši nuostata netaikoma.
Sutartis gali būti keičiama šalių sutarimu. Sutartis gali būti keičiama joje aptartais atvejais. Leidžiama sutartyje nustatyti teisę paslaugų teikėjui keisti sutarties sąlygas vienašališkai: teisė keisti sutarties sąlygas turi būti nustatyta sutartyje, privaloma informuoti gavėją prieš vieną mėnesį apie numatomus pakeitimus raštu ar kita tą pačią juridinę galią turinčia forma. Jei sutartis terminuota, paslaugų gavėjas turi teisę nutraukti sutartį be netesybų. Ši teisė užtikrinama, jei sąlygos bloginamos.
Paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Negali būti ribojama paslaugų gavėjo teisė nutraukti sutartį. Paslaugų teikėjas gali nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių. Sutarties nutraukimas vykdomas sutartyje nustatyta tvarka. Telefonu sutarties nutraukti negalima, jei sutartyje tokio nutraukimo būdo nėra numatyta. Neterminuota sutartis turi būti nutraukiama per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Iškart po prašymo pateikimo nutraukti sutartį galima tik tada, jei paslaugų teikėjas su tuo sutinka. Terminuota sutartis (arba sutartis minimaliam naudojimosi paslaugomis laikotarpiui) nutraukiama, laikantis joje nustatyto termino, kuris gali būti ilgesnis, pvz., gali būti numatytas vieno mėnesio terminas, prieš kurį reikia įspėti paslaugų gavėją. Paslaugų teikėjas gali pritaikyti sutarties nutraukimo mokesčius, jei jie buvo numatyti sutartyje.
Atkreipiame dėmesį, kad iš paslaugų gavėjo gali būti pareikalauta netesybų ne dėl to, kad buvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis, bet dėl to, kad sutartis nutraukta nepasibaigus laikotarpiui, kuriam paslaugos gavėjas buvo įsipareigojęs naudotis paslaugomis. Teisės aktuose nereglamentuota sutarties nutraukimo mokesčių (netesybų) apskaičiavimo tvarka, jų dydis ar taikymo sąlygos, todėl tai leidžiama nustatyti sutartyje šalių sutarimu: paprastai reikalaujama suteiktų nuolaidų grąžinimo už praėjusį laikotarpį arba proporcingai likusiam laikotarpiui; negautų pajamų (pvz., likusių mėnesinių mokesčių iki minimalaus laikotarpio pabaigos) paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti; reikalavimas sumokėti netesybas turėtų būti reiškiamas atsižvelgiant į prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir jų vykdymą, faktinį naudojimosi paslaugomis laikotarpį, kitas reikšmingas aplinkybes; kilus klausimui dėl netesybų, kildinamų iš paslaugų teikimo sutarties, skaičiavimo, netesybų dydžio, netesybų mažinimo, netesybų dydis gali būti mažinamas. Teisės aktuose numatyta paslaugų gavėjo teisė nutraukti sutartį be netesybų šiais atvejais: Paslaugų teikėjas pažeidžia sutartį iš esmės (pvz., teikia nekokybiškas paslaugas). Pažeidimas iš esmės gali būti aptartas sutartyje. Paslaugų teikėjas pakeičia paslaugų teikimo sąlygas, jas blogindamas (pvz., padidina kainą ar mažina paslaugų apimtis).
Turite klausimų?
Skaitmeninių paslaugų akto DUK
Ryšių reguliavimo tarnybos puslapis, skirtas SPA, pateikia išsamią informaciją apie šį aktą bei jo taikymą Lietuvoje. Taip pat apie Skaitmeninių paslaugų aktą bei jo įgyvendinimą galite sužinoti Europos Komisijos puslapyje The EU’s Digital Services Act.
Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) – visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pilna apimti taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d. SPA tikslas – harmonizuoti skaitmeninių (tarpininkavimo) paslaugų teikimo teisinę bazę, užtikrinant šių paslaugų vartotojų teisių apsaugą. Naujosiomis taisyklėmis visoje Europoje siekiama didinti skaitmeninių paslaugų ir interneto platformų skaidrumą, įgalinti teisines priemones ir mechanizmus neteisėtos ar žalingos veiklos bei dezinformacijos sklaidos šalinimui.
Lietuvos Respublikoje už Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) įgyvendinimą atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba, paskirta nacionaline skaitmeninių paslaugų koordinatore. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad interneto platformos laikytųsi SPA reikalavimų, įskaitant neteisėto turinio šalinimą, naudotojų teisių apsaugą ir skaidrumo didinimą skaitmeninėje erdvėje. Be Ryšių reguliavimo tarnybos, SPA priežiūrai paskirtos ir kitos kompetentingos institucijos, kurios veikia pagal savo kompetencijos sritis:
-
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – atsakinga už asmens duomenų apsaugos užtikrinimą ir pažeidimų prevenciją;
-
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – prižiūri vartotojų teisių apsaugą, ypač susijusią su skaitmeninių paslaugų teikimu;
-
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – sprendžia klausimus, susijusius su viešosios informacijos sklaida, žurnalistine etika ir turinio atitikimu teisės aktams.
Siekiant preliminariai įsivertinti, ar paslaugai taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) ir kurie konkrečiai jo įpareigojimai, svarbu atidžiai išnagrinėti paslaugos charakteristikas. Vertinant paslaugą, rekomenduojama atlikti trijų žingsnių analizę. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, ar paslauga priskirtina informacinės visuomenės paslaugai. Tokiai paslaugai būdingi keturi elementai: ji teikiama už atlygį, elektroninėmis priemonėmis, per atstumą ir individualiu paslaugos gavėjo prašymu. Jei paslauga atitinka visus šiuos kriterijus, ji laikoma informacinės visuomenės paslauga. Nustačius tai, būtina išsiaiškinti, kuriam tarpininkavimo paslaugų tipui paslauga yra priskirtina, nes viena paslauga gali atitikti kelis tarpininkavimo paslaugų tipus. Galiausiai, jei paslauga atitinka interneto platformos arba interneto paieškos sistemos kriterijus, reikia įvertinti, kiek aktyvių vartotojų vidutiniškai per mėnesį ją naudoja. Jei paslauga per mėnesį pasiekia daugiau nei 45 milijonus Europos Sąjungos gyventojų, ji priskiriama labai didelėms interneto arba paieškos platformoms.
Plačiau apie reikalavimus apie paslaugų teikėjų kategorijas bei taikomus reikalavimus galite pasiskaityti – čia.
Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA), patikimi pranešėjai yra specialūs subjektai, turintys ekspertinę kompetenciją skirtingose skaitmeninių paslaugų srityse ir gebantys aptikti tam tikros rūšies neteisėtą turinį internete bei apie jį pranešti interneto platformoms. Jų pranešimai turi būti nagrinėjami prioritetine tvarka, nes jie pasižymi patirtimi ir kompetencija, todėl platformos privalo juos vertinti greičiau nei kitų naudotojų pranešimus. Patikimi pranešėjai yra esminė SPA kovos su neteisėtu turiniu internete dalis, o 22 straipsnyje nustatyti kriterijai, kaip subjektas gali tapti patikimu pranešėju, prisidedančiu prie saugumo internete ir naudotojų teisių apsaugos visoje ES. Patikimo pranešėjo statusą trejų metų laikotarpiui suteikia paraišką teikiančio subjekto įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorė (RRT - Lietuvoje), kuri prižiūri paraiškų teikimo procesą ir užtikrina, kad subjektai atitiktų kompetencijos, nepriklausomumo, kruopštumo, tikslumo ir objektyvumo kriterijus. Tik ES įsisteigę juridiniai subjektai gali prašyti šio statuso, kuris galioja visoje ES, nepriklausomai nuo platformos įsisteigimo vietos.
Lietuvoje patikimo pranešėjo statusas suteiktas trims juridiniams subjektams. Daugiau apie patikimus pranešėjus Europos Sąjungoje galite sužinoti čia.
Ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai sprendžia ginčus tarp vartotojų ir interneto platformų paslaugų teikėjų, susijusius su paslaugų teikėjo priimtais sprendimais, pvz. paskyrų blokavimas, turinio šalinimas ar kiti veiksmai, kuriuos naudotojas laiko nepagrįstais. Šie subjektai yra paskirti nacionalinių skaitmeninių paslaugų koordinatorių (SPK) ir statusas suteikiamas tik juridiniams, o ne fiziniams asmenims. Paslaugos gavėjai turi teisę pasirinkti bet kurį tokį subjektą, sertifikuotą pagal SPA 21 straipsnio 3 dalį, kad išspręstų ginčus, įskaitant tuos, kurių nepavyko išspręsti naudojant vidaus skundų nagrinėjimo sistemą. Šie subjektai yra itin svarbūs užtikrinant skaidrumą ir vartotojų teisių apsaugą visoje ES. SPA nustato aiškius kriterijus, kaip subjektas gali tapti neteisminio ginčo sprendimo įstaiga. Statusą suteikia SPK paraišką teikiančio subjekto įsisteigimo valstybėje narei, ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, užtikrinant, kad subjektai atitiktų nešališkumo, finansinio nepriklausomumo, ekspertinių žinių, elektroninio prieinamumo, efektyvumo ir skaidrumo kriterijus. Tik ES įsisteigę subjektai gali prašyti šio statuso, kuris galioja visoje ES, nepriklausomai nuo interneto platformos įsisteigimo vietos.
Daugiau informacijos apie subjektus, nagrinėjančius ginčus ne teismo tvarka, ir visus tokius subjektus, į kuriuos galite kreiptis, rasite čia.
Turite klausimų?
Radijo ryšio DUK
RRT, reaguodama į pastaruoju metu kylančias visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos. Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje galioja aukščiausi pasaulyje vartotojų apsaugos standartai, visuomenės sveikatos apsaugai ir piliečių saugumui teikiama pirmenybė. Tokie patys aukščiausi saugumo standartai taikomi ir naujai e. ryšių technologijos kartai.
- 5G – šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, tais pačiais radijo bangų sklidimo principais pagrįstas ryšys. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. 3G ir 4G ryšį jau daug metų (3G nuo 2001 m., o 4G nuo 2011 m.) kasdien naudojame balso ir duomenų perdavimui. 5G nėra išskirtinė technologija – tai tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. Tai suteikia galimybę nuotoliniu būdu teikti daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų įvairiose srityse, tokiose kaip sveikatos priežiūra, energetika, transportas ar švietimas.
- Numatoma, kad 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą, lyginant su dabartinėmis sistemomis. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę. Jos iš esmės panašios į mums gerai pažįstamus, plačiai namuose, įstaigose, biuruose, viešosiose erdvėse naudojamus „WiFi“ įrenginius.
- Jokio ryšio tarp 5G ir COVID-19 nėra. Neseniai paskelbtame Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“ 5G yra naujos kartos mobiliojo tinklo technologija, perduodama nejonizuojančiomis radijo bangomis, todėl neįmanoma, kad ji virusui darytų kokį nors poveikį.
- Elektromagnetinių bangų poveikis. Dabartinės mokslinės žinios, viešai skelbiamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), rodo, kad nors šioje srityje jau atlikta ir toliau vykdoma itin daug mokslinių tyrimų, esami moksliniai įrodymai nepatvirtina, kad žemo lygio elektromagnetiniai laukai (tokie, kokie sklinda iš radijo ir televizijos stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir pan.) galėtų sukelti kokias nors pasekmes žmogaus sveikatai. ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) [1] gairėmis. Lietuvoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės normos atitinka europines. Be to, bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai, aprašyti suderintuose ir visose valstybėse narėse taikomuose standartuose.
- Lietuvoje atsakingai vykdomas 5G diegimo procesas. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, vykdo Europos Komisijos sprendimus dėl šios technologijos plėtros. RRT šiame diegimo procese atsakinga už radijo dažnių paruošimą ir jų perdavimą paslaugas ketinantiems teikti operatoriams. Šiuo metu RRT rengiasi aukciono procedūroms, kurių metu bus suteikta teisė naudoti radijo dažnius. Aukcioną numatoma skelbti 2020 m. pabaigoje, tačiau, kaip ir ankstesnių aukcionų metu, skiriant dažnius nebus nustatoma, kokia technologija turės būti diegiama: dažnius gavę operatoriai juos galės naudoti tiek jau esamoms 4G, tiek naujoms 5G technologijoms vystyti, atsižvelgdami į paslaugų naudotojų poreikius. RRT primena, kad Lietuvoje 2018 metų gruodį buvo atlikti pirmieji nekomerciniai 5G bandymai. Šiuo metu kol kas neveikia nė viena 5G stotis, operatoriai dar tik rengiasi perėjimui prie naujos, spartesnės technologijos.
- Draudžiama skelbti informacija. Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, socialinėje žiniasklaidoje bandoma platinti pranešimus, susiejančius 5G su koronaviruso protrūkiu, kuriais siekiama kelti sumaištį ir neramumus šiuo ir taip sudėtingu visuomenei laikotarpiu. RRT, vykdydama interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ funkcijas, atsižvelgdama į įvykius kitose šalyse, kuomet skatinama niokoti 5G bokštus, ir matydama informaciją, platinamą tam tikrose Lietuvos socialinių tinklų grupėse 5G tema, primena, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsniu, draudžiama skelbti informaciją, kurstančią neapykantą ir smurtą. Apie pastebėtą neteisėtą turinį galima pranešti https://svarusinternetas.lt/.
Daugiau patikimos informacijos apie 5G, elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai ir kitus aktualius klausimus rasite tinklalapiuose:
„Coronavirus disease (COVID-19) advice for the public: Myth busters“: Pasaulio sveikatos organizacijos medžiaga: https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/advice-for-public/myth-busters
„Electromagnetic fields and 5G“: Europos Komisijos informacija: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/electromagnetic-fields-and-5g
„Fighting disinformation“: Europos Komisijos medžiaga apie dezinformaciją COVID-19 tema: https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/health/coronavirus-response/fighting-disinformation_en
„Effects of 5G wireless communication on human health”: Europos Parlamento medžiaga:
https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/646172/EPRS_BRI(2020)646172_EN.pdf
„Does electromagnetic field exposure endanger health?“: Europos Komisijos medžiaga apie naujųjų technologijų poveikį sveikatai:
https://ec.europa.eu/health/scientific_committees/docs/citizens_emf_en.pdf
„Electromagnetic Field (EMF) measurements near 5G mobile phone base stations”: Ofcom (Jungtinės Karalystės e. ryšių reguliuotojo) tyrimo ataskaita:
Elektromagnetinės spinduliuotės normos Lietuvoje suvienodintos su europinėmis: LR Sveikatos apsaugos ministerijos medžiaga
[1] ICNIRP yra nepriklausoma ne pelno siekianti mokslinė organizacija, įsikūrusi Vokietijoje, kurią 1992 m. įkūrė Tarptautinė radiacinės saugos asociacija (IRPA) ir kuri specializuojasi apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Grupę pripažįsta ir remia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Mobiliojo ryšio kartotuvas (angl. Cellular Repeater / Cell Phone Signal Booster) priklauso elektroninių prietaisų grupei, kurio paskirtis priimti signalą ir pastiprinus arba pakeitus kryptį perduoti toliau. Dažniausias tokios įrangos panaudojimo būdas – išplėsti mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo aprėptį. Tinklo planavimas, vadovaujantis RRT leidime naudoti radijo dažnius (kanalus) nurodytomis sąlygomis, yra išimtinė mobiliojo ryšio operatoriaus teisė. Bet koks mobiliojo ryšio tinklo elemento, įskaitant mobiliojo ryšio kartotuvus, naudojimas be operatoriaus žinios yra neleistinas. Atsakingi tokios įrangos pardavėjai visada apie tai įspėja pirkėjus.
Už neteisėtą radijo ryšio įrenginių (įskaitant ir mobiliojo ryšio kartotuvų) naudojimą numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnyje.
Pasienio zonoje egzistuoja tam tikra mobiliojo ryšio tinklų aprėpties problema. Jos priežastys nėra paprastos. Iš dalies taip yra todėl, kad visą mobiliems 2G tinklams, dažniausiai naudojamiems balso telefonijai, skirtą radijo dažnių resursą esame pasidalinę su kaimynais lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties Lietuvos operatorių dalies kanalų signalai sklinda toliau už sienos į kaimynų teritoriją, analogiškai kitais kanalais kaimynų operatoriai įsiskverbia į mūsų teritoriją. Techniniai lygiateisiškumo principai įtvirtinti tarptautinių institucijų rekomendacijose ir dvišaliuose susitarimuose, laikantis lygiateisės prieigos prie spektro ir visiško pariteto principų. Todėl kaimyninės šalys išskirtinio pranašumo šiuo aspektu neturi.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, yra vietovių, kurių operatorių tinklai neaprėpia. Kadangi mobiliojo ryšio tinklų išdėstymas ir vystymo strategija priklauso nuo komercijos ir konkurencijos principų, operatoriai, įvertinę sąnaudas ir investicijų atsiperkamumą, savarankiškai priima sprendimus dėl tinklų plėtros. RRT, išduodama leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) ir siekdama užtikrinti efektyvų riboto ištekliaus naudojimą, gali nustatyti tik minimalius tinklo plėtros reikalavimus.
Kitas šios problemos aspektas yra susijęs su radijo bangų sklidimo savybėmis. Didelę įtaką radijo bangų sklidimui turi vietovės reljefas, teritorijos miškingumas ir gelžbetoninės pastatų konstrukcijos. Taip pat nemažai sunkumų įrengti bazines stotis atsiranda saugomose teritorijose. Todėl kartais, net esant geriems operatorių norams, tam tikros teritorijos yra prasčiau aprėpiamos. Kai kur šias problemas tikimasi išspręsti vykdant valstybinius plačiajuosčio tinklo plėtros projektus.
Jei vartotojų gyvenamoji vieta patenka į teritoriją, kurioje ryšys yra prastas, ir dėl to negalima prisiskambinti skubios pagalbos numeriu 112, rekomenduojame kreiptis pagalbos į specialistus (pvz., savo operatorių), kurie padės įsirengti išorines antenas, kur kas pagerinančias ryšį su mobiliojo ryšio bazine stotimi.
Radijo ryšio slopinimo įrenginiai, skirti arba pritaikyti bloginti, trukdyti ar nuolat pertraukti teisėtai veikiantį radijo ryšį, kelia grėsmę radijo navigacinių tarnybų ar bet kokių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui.
Pažymėtina, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai dėl jų veikimo paskirties slopinti radijo ryšį iš esmės neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo.
Radijo ryšio slopintuvai negali būti tiekiami į rinką, naudojami ir laikomi, išskyrus atvejus, kai šie įrenginiai yra tiekiami valstybės institucijoms, atliekančioms joms įstatymų priskirtas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos bei valstybės sienos apsaugos funkcijas, kurioms yra suteikta teisė naudoti šiuos įrenginius objektyviai pagrįstais atvejais.
Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje apibrėžta, kad judrioji stotis – tai judriosios tarnybos stotis ryšiui palaikyti judant arba sustojus tiksliai neapibrėžtose vietose. Todėl manytume, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkte yra kalbama apie visas mobiliojo ryšio priemones. Draudimas naudotis ryšio priemonėmis nustatytas, tik jeigu jomis naudojamasi rankomis, ir neapima ryšio priemonių su taip vadinama laisvų rankų įranga naudojimo motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigių mašinų judėjimo metu.
Manytume, kad Jūs kalbate apie taip vadinamas CB arba PR27 stoteles. Jų naudojimo sąlygos nustatytos Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše.
Radijo dažnių naudojimo plane yra nustatyta, kad PR27 yra asmeninio nekomercinio naudojimo mobiliojo radijo ryšio įrenginiai, todėl gali būti naudojami tik fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti. Naudojimas įmonės reikmėms prieštarautų nurodyto teisės akto nuostatoms ir būtų neteisėtas.
Populiarėja aviamodelių valdymas. Vis sudėtingesnė įranga naudojama, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairių nesusipratimų.
Problema yra ta, kad dažnai mūsų rinkoje pasirodo radijo ryšio įrenginiai, kurių naudojimas Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje) yra neleistinas. Neretai tokie įrenginiai pigesni už Europos rinkai tinkamus analogus.
Europoje FPV (angl. First Person View arba Flight Per Video) reikmėms naudojama 2.4 GHz radijo dažnių juosta. Taip vadinamą nelicencijuojamą radijo dažnių naudojimą nustato Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas su visais priedais.
Aviamodelių valdymui (t.y. telemetrijai, valdymo komandoms perduoti) skirti radijo dažniai ir jų naudojimo sąlygos:
| Radijo dažnių juosta, radijo dažniai (kanalai) | Didžiausia leistina spinduliuotės galia | Papildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro ir radijo trukdžių slopinimo reikalavimai | Kiti radijo dažnių, radijo dažnių kanalų naudojimo ribojimai | Susiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai |
| 34,995–35,225 MHz | 100 mW e.r.p. | Kanalų atskyrimas 10 kHz. | Tik aviamodelių valdymui. | EN 300 220* ERC/DEC/(01)11 ERC/REC 70–03 |
| 40,665 MHz, 40,675 MHz, 40,685 MHz, 40,695 MHz | 100 mW e.r.p. | Kanalų atskyrimas 10 kHz. | EN 300 220* ERC/DEC/(01)12 ERC/REC 70–03 |
* Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
Vaizdo informacijai perduoti tinkama radijo dažnių juosta ir naudojimo sąlygos yra šios:
| Radijo dažnių juosta | Didžiausia leistina spinduliuotės galia, spinduliuotės galios tankis | Papildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro bei radijo trukdžių slopinimo reikalavimai | Kiti radijo dažnių, radijo dažnių kanalų naudojimo ribojimai | Susiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai |
| 2400–2483,5 MHz | 100 mW EIRP 100 mW/100 kHz EIRP** 10 mW/MHz EIRP*** |
LBT ir DAA turi atitikti privalomus reikalavimus**** | Tik plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams. | 2009/381/EB 2013/752/ES EN 300 328* ERC/REC 70–03 |
* Taikoma radijo dažnių, radijo dažnių kanalų planavimui.
** Jei naudojamas šuoliškasis (angl. frequency hopping) radijo dažnio moduliavimas.
*** Jei naudojamas nešuoliškasis radijo dažnio moduliavimas.
**** Taikomi prieigos prie radijo spektro ir radijo trukdžių mažinimo būdai turi užtikrinti bent tokias eksploatacines charakteristikas, kokios pasiekiamos taikant pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL 2014 L 153, p. 62), priimtuose atitinkamuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.
Belaidės prieigos sistemų, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus (WAS/RLAN), mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai, plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai ir plačiajuostės fiksuotosios belaidės prieigos radijo ryšio įrenginiai (BFWA) naudojami neinterferencine teise.
Po 1990 m. užfiksuoti keli nelegalaus transliavimo (radijo programų siuntimo) atvejai.
Antžeminio radijo transliavimo stotys, 87,5–108 MHz juostoje, koordinuojamos vadovaujantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) techniniais metodais, Radijo ryšio reglamento lygiateisės prieigos prie riboto radijo spektro principu. Pagal radijo spektro galimybes, kai kurias atvejais, derybiniu keliu atsižvelgiant į skirtingus atskirų pasiūlymus, stočių tinklus ir trukdantį poveikį. Lietuvos atžvilgiu, ši teritorija paliečia Baltarusiją, Lenkiją, Latviją, Švediją, Karaliaučių ir kitą Rusijos dalį taip pat, tam tikrais atvejais Estiją, Daniją, Vokietiją.
Pagal ITU susitarimą dėl 87,5–108 MHz radijo dažnių juostos naudojimo FM garso transliavimo sistemose (Ženeva, 1984 dažnių planas), sukoordinuoti radijo dažniai turi atitinkamomis techninėmis metodikomis apibrėžiamą apsaugą netrukdomai funkcionuoti su gretimais radijo dažniais toje pačioje ir kaimyninėse valstybėse.
Priimami signalai gali tam tikru atstumu pasiekti kaimyninių valstybių teritorijas. Tai priklauso nuo transliavimo stočių techninių parametrų, trukdančių elektromagnetinių laukų stiprių, imtuvų ypatumų.
Valstybių sienos nėra kliūtis radijo bangoms sklisti, o stočių spinduliuotės parametrai turi būti užtikrinami pagal tarptautinius radijo dažnių koordinavimo kriterijus.
Tačiau „Sputnik“ programos transliacijos iš Karaliaučiaus teritorijos yra neteisėti veiksmai pagal tarptautines radijo dažnių naudojimo normas. Apie tai RRT yra pranešusi Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai. RRT raštu kreipėsi į Rusijos ryšių administracijos instituciją, reikalaudama nutraukti elektromagnetinės spinduliuotės šaltinį.
Saugant mūsų radijo spektrą šiuo metu Lietuvoje yra taikomos šios programos priėmimą apsunkinančios priemonės, kiek tai yra įmanoma nesukeliant žalingo poveikio stočių veiklai Lietuvos Respublikoje, tokiais pačiais ir gretimais radijo dažniais.
Vis dėlto, atokiau miestų poveikis radijo signalams gali būti nepastovus. Tai priklauso nuo atstumų iki radijo stočių, šių signalų elektromagnetinių laukų dydžių ir santykio, reljefo ar oro sąlygų įtakos radijo bangų sklidimui, ypač pajūrio zonoje, taip pat ir nuo skirtingų radijo imtuvų parametrų.
3G išjungimo procesas prasidėjo dar 2022 metais, kai tokį ryšį išjungė „Telia Lietuva“. 2025 m. išjungė „Tele2“, o apie 3G išjungimo 2025 metais planus paskelbė ir „Bitė Lietuva“.
3G tinklų technologija jau yra pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko efektyvesnes 4G ar 5G technologijas. Šis sprendimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti išteklius į spartesnį ir kokybiškesnį ryšį.
Ką daryti vartotojams? Jei jūsų įrenginys palaiko tik 3G ir/ar 2G ryšio technologiją, RRT rekomenduoja pirmiausia patikrinti įrenginio nustatymus ir pasirinkti automatinį tinklo tipą. Jei 2G technologija, kuri tinkama tik balso skambučiams ir SMS žinutėms, neatitinka jūsų poreikių, verta apsvarstyti įrenginio atnaujinimą, kuris palaikytų 4G ir 5G technologijas.
Dauguma prie mobiliojo tinklo prisijungiančių telefonų, modemų, planšečių ar pan. įrenginių palaiko 4G ar net 5G technologijas. Vartotojams patariame atkreipti dėmesį į mobiliojo įrenginio užrašus šalia ryšio stiprumą rodančių padalų. Jei telefonas palaiko 4G (LTE), ten matysite štai tokius užrašus: 4G, LTE ar 4G+ ir pan. O jei matysite 3G, H ar 2G, E, G, tai reiškia, kad jūsų telefonas yra prisijungęs prie senesnės kartos 3G ir 2G tinklų. Tokiu atveju reikia nueiti į telefono nustatymus ir pasirinkti pageidaujamą tinklo tipą arba rinktis automatinį nustatymą.
Tikslių terminų dėl 2G technologijos atsisakymo dar nėra.
Vartotojų apsaugos ir teisių DUK
Turite klausimų?
SPA pažeidimų klausimų DUK
Pirmiausiai SPK įvertina, ar konkrečiu atveju yra SPA įpareigojimų pažeidimas. Esant papildomos informacijos poreikiui SPK susisiekia su pažeidimo pateikėju. Tuomet SPK vertina, kuri kompetentinga institucija turi konkretų pažeidimą nagrinėti ir persiunčia pažeidimo pranešimą šiai kompetentingai institucijai. Pažeidimą registravęs asmuo yra informuojamas apie pažeidimo pranešimo perdavimą kitai institucijai.
Ne. SPK negali šalinti neteisėto turinio arba blokuoti prieigą prie jo. Apie pastebėtą galimai neteisėtą turinį pirmiausiai turite informuoti paslaugų teikėją, kurio paslaugoje šį turinį pastebėjote.
Tarpininkavimo paslaugų teikėjams netaikoma prievolė aktyviai stebėti jų paslaugoje platinamą turinį. Tačiau pagal 16 SPA straipsnį jie privalo sukurti pranešimo ir veiksmų mechanizmą, kuriuo naudodamiesi jų paslaugų vartotojai galėtų juos informuoti apie paslaugoje pastebėtą neteisėtą turinį. Gavę pranešimą apie jų paslaugoje pastebėtą galimai neteisėtą turinį, jie privalo šį turinį įvertinti ir, esant poreikiui, imtis veiksmų. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas šių įpareigojimų nesilaiko, reikia informuoti SPK, kuris, savo ruožtu, imsis veiksmų, siekdamas, kad visų SPA įpareigojimų būtų laikomasi.
Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako į pateiktą pranešimą arba nėra sudaręs galimybės pranešimą apie pastebėtą neteisėtą turinį pateikti, galite kreiptis į SPK dėl SPA įpareigojimų pažeidimo.
Pagal 17 SPA straipsnį priimdami bet kokį su neteisėto turinio ribojimais susijusį sprendimą tarpininkavimo paslaugų teikėjai turi pateikti išsamų šio sprendimo pagrindimą. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjai tokio pagrindimo nepateikia, galite kreiptis į SPK dėl SPA įpareigojimų pažeidimo.
Jei nesutinkate su tarpininkavimo paslaugų teikėjo išnagrinėto skundo sprendimu, galite kreiptis į sertifikuotą neteisminio ginčo sprendimo instituciją. Jų sąrašas skelbiamas čia.
Ne, SPK negali ištrinti ar blokuoti neteisėto turinio arba teikti nurodymus paslaugų teikėjams jį ištrinti ar blokuoti.
Pirmiausiai, informuokite apie tai paslaugų teikėją, kurioje paslaugoje šį neteisėtą turinį aptikote. Visi prieglobos ir platformų internete paslaugų teikėjai SPA yra įpareigoti paslaugų vartotojams sudaryti aiškiai matomą, patogią galimybę pranešti apie neteisėtą turinį. Jei tokios galimybės paslaugų teikėjas nėra sudaręs, informuokite RRT. Prašymo formą rasite čia.
Jei internete pastebėjote informaciją, kuri kelia įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar gali būti padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, privalote nedelsiant informuoti Lietuvos policiją skambinant tel. 112, arba pranešti www.epolicija.lt
Pranešimą visais atvejais pateikite elektroniniu būdu. Pranešime apie aptiktą galimai neteisėtą turinį turėsite pateikti tokią informaciją:
- pagrindimą, kodėl, jūsų nuomone, turinys yra neteisėtas;
- nuorodą ir kitą svarbią informaciją apie tikslią vietą, kur galima rasti galimai neteisėtą turinį;
- savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą;
- patvirtinimą, kad pranešimą teikiate vadovaudamasis gerais ketinimais.
Išsiuntę pranešimą apie pastebėtą galimai neteisėtą turinį turite gauti paslaugų teikėjo patvirtinimą, kad jūsų pranešimas yra gautas. Gavęs pranešimą paslaugų teikėjas turi nedelsdamas jį įvertinti ir, esant poreikiui, imtis priemonių dėl neteisėto turinio šalinimo. Apie priimtą sprendimą paslaugų teikėjas turi informuoti jus ir neteisėtą turinį įkėlusį savo paslaugos vartotoją.
Tokiu atveju turite tris išeitis:
- paslaugų teikėjui pateikti skundą per vidaus skundų nagrinėjimo sistemą (nuoroda į ją turi būti matoma paslaugų teikėjo svetainėje);
- pranešti apie tai patikimam pranešėjui (jų sąrašą galite rasti Patikimi pranešėjai). Patikimų pranešėjų pranešimų nagrinėjimui paslaugų teikėjai turi teikti pirmenybę;
- pranešti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui – RRT – per SPA pažeidimų registravimo nuorodą.
Pateikite paslaugų teikėjui skundą per jo vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.
Gavę informacijos, kad jų paslaugų vartotojai, naudodamiesi paslauga platina neteisėtą turinį, paslaugų teikėjai gali:
- apriboti konkretaus turinio matomumą (pašalinti turinį arba blokuoti prieigą prie jo);
- apriboti arba sustabdyti mokėjimų paslaugų gavėjui galimybę;
- sustabdyti arba panaikinti paslaugų gavėjo paskyrą;
- sustabdyti arba panaikinti galimybę paslaugų gavėjui naudotis paslauga ir kt.
Ne. Visais atvejais paslaugų gavėjui turi būti pateiktas aiškus, lengvai suprantamas paslaugų ribojimo paaiškinimas. Paaiškinime turi būti pateikiama informacija apie:
- numatyto taikyti apribojimo tipą;
- sprendimą lėmusius faktus ir aplinkybes;
- bet kokias automatizuotas procedūras, naudojamas identifikuojant turinį arba priimant sprendimą;
- nuoroda į sprendimo teisinį pagrindą arba
- nuoroda į pažeistas naudojimosi paslauga nuostatų ir sąlygų dalis.
Jei sprendimą priėmęs paslaugų teikėjas nepateikia jokio sprendimo motyvų pagrindimo, paslaugų gavėjas gali pateikti skundą skaitmeninių paslaugų koordinatoriui RRT.
Turite kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėją per jo vidaus skundų nagrinėjimo sistemą. Tokią sistemą ir aiškiai matomą prieigą prie jos visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai privalo sukurti.
Naudodamiesi platformos vidaus skundų nagrinėjimo sistema galite apskųsti platformos paslaugos teikėjo sprendimą dėl jūsų su neteisėtu turiniu susijusio pranešimo, t. y. jei nesutinkate su priemonėmis, kurių buvo imtasi prieš neteisėtą turinį, arba dėl tokio turinio taikomais apribojimais. Arba, naudodamiesi šia sistema, galite platformai pateikti skundą dėl kitų SPA įpareigojimų pažeidimų.
Jei esate nepatenkintas platformos sprendimu reaguojant į jūsų pranešimą, apeliacinį skundą galite pateikti praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Internetu, patogiai ir nemokamai.
Paslaugų teikėjo atsakymas į skundą negali būti parengtas automatiškai; jame turi būti pateiktas išsamus sprendimo pagrindimas.
Jei nesutinkate su vidaus skundų nagrinėjimo rezultatais, galite kreiptis į sertifikuotą ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją. Interneto platformos privalo informuoti paslaugų vartotojus apie tokią galimybę ir aktyviai bendradarbiauti su neteisminio ginčo sprendimo institucijomis (plačiau Neteisminis ginčų sprendimas).
Patikimumo užtikrinimo paslaugos ir e. atpažinties DUK
Norint pasirašyti elektroniniu parašu, reikia turėti:
1) Kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kurį galima įsigyti iš pasirinkto kvalifikuotus sertifikatus sudarančio patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo.
Pasirašymui galima naudoti ir nuo 2009 metų išduodamose asmens tapatybės kortelėse įrašytus kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus (jie yra sudaromi Asmens dokumentų išrašymo centro prie LR vidaus reikalų ministerijos). Kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus su kitomis lustinėmis kortelėmis arba USB kriptografiniais raktais sudaro VĮ Registrų centras.
Jeigu norima pasirašyti elektroninius dokumentus naudojantis mobiliuoju telefonu (pasinaudojant SIM kortelėje esančiais kvalifikuotais sertifikatais), tada reikėtų kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių ir pasiteirauti dėl tokios galimybės.
2) Kompiuterį ir lustinių kortelių skaitytuvą (tik tuo atveju, jeigu naudojamas kvalifikuotas sertifikatas yra įrašytas lustinėje kortelėje, pvz., asmens tapatybės kortelėje). Lustinių kortelių skaitytuvas gali būti įmontuotas kompiuteryje, klaviatūroje ar jungiamas atskira jungtimi kaip išorinis įrenginys.
3) Elektroninio dokumento pasirašymo programinę įrangą. Vienas svarbesnių kriterijų renkantis elektroninio dokumento pasirašymo programinę įrangą yra formuojamo elektroninio dokumento formatas (tam, kad gavėjas priimtų ir galėtų patikrinti tokio formato elektroninį dokumentą). Pavyzdžiui, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-119 „Dėl elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad valstybės institucijoms elektroniniu būdu teikiami dokumentai, kurių rengimą nustato norminiai teisės aktai, turi atitikti Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (nuo 2011 m. sausio 1 d. – Lietuvos vyriausiojo archyvaro) patvirtintose ar su juo suderintose elektroninių dokumentų specifikacijose nustatytus reikalavimus. Tokius dokumentus galima sukurti naudojant kompiuterinę programą „Signa“, kurią asmenys gali nemokamai parsisiųsti iš interneto svetainės http://www.archyvai.lt, o nenorintys diegti papildomos programinės įrangos, elektroninius dokumentus gali pasirašyti ar patikrinti tiesiogiai interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/paslaugos-53/adoc-dokumentai.html.
Pasirašyti elektroninius dokumentus elektroniniu parašu galima ne tik naudojant kompiuteryje įdiegtą programinę įrangą, bet ir interneto svetainėse. Tam, kad pasirašytumėte saugiai, rekomenduotume nepamiršti šių pagrindinių saugumo patarimų: plačiau
Kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus asmens tapatybės kortelėse sudaro Asmens dokumentų išrašymo centras prie LR vidaus reikalų ministerijos. Kai naudojamas kvalifikuotas sertifikatas yra įrašytas lustinėje kortelėje (šiuo atveju, asmens tapatybės kortelėje), reikia turėti kompiuterį ir lustinių kortelių skaitytuvą. Lustinių kortelių skaitytuvas gali būti įmontuotas kompiuteryje, klaviatūroje ar jungiamas atskira jungtimi kaip išorinis įrenginys.
Kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus kartu su USB laikmena išduoda valstybės įmonė Registrų centras.
Mobilusis parašas yra patogi naudoti elektroninio parašo forma. Savo mobiliajame telefone reikia turėti specialią SIM kortelę su kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį galima įsigyti iš savo judriojo ryšio operatoriaus.
Elektroniniu parašu galima pasirašyti elektroninius dokumentus (pvz., sutartis), teikti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius prašymus ar skundus valstybės institucijoms, pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis, tokiu būdu sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas.
Docusign.com – tai JAV kompanijos sukurta elektroninio pasirašymo platforma (taip pat turinti padalinį Prancūzijoje), kuri deklaruoja, kad sudaro galimybes pasirašyti tiek nekvalifikuotais, tiek ir kvalifikuotais elektroniniais parašais, tačiau mums nepavyko rasti patvirtinimų (išskyrus deklaratyvius teiginius), kad procedūros atliekamos vadovaujantis Europos teisiniu reguliavimu. Testuojant šią platformą, ganėtinai lengvai pavyko pasirašyti dokumentus nekvalifikuotu elektroniniu parašu (užrašant savo inicialus arba nupiešiant parašą ranka). Šiuo atveju dokumento vientisumui užtikrinti yra naudojamas DociSign elektroninis spaudas, tačiau pasirašančių asmenų tapatybė nėra niekaip tikrinama. Galimybės pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu šioje platformoje rasti nepavyko, tačiau iš aprašymo tikėtina, kad toks funkcionalumas yra prieinamas ne visiems.
Beje, Docusign pavadinimą turi ne tik pasirašymo platforma, apie kurią kalbame, bet tokį pavadinimą turi ir Prancūzijoje įsisteigęs patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, išduodantis kvalifikuotus sertifikatus, bei prižiūrimas Prancūzijos priežiūros įstaigos.
Visų ES šalių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų, sudarančių kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus (taip pat teikiančių ir kitas patikimumo užtikrinimo paslaugas), sąrašus rasite EK svetainėje, adresu: https://webgate.ec.europa.eu/tl-browser/#/
Kvalifikuoto elektroninio spaudo teisinė galia bendruoju atveju nėra prilyginta įmonės įprastam antspaudui. Jei duomenys yra patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu spaudu, tiesiog laikytina, kad yra tinkamai užtikrintas jų vientisumas ir kilmė. Galimybė naudoti kvalifikuotus elektroninius spaudus dokumento autentiškumui ir (ar) vientisumui patvirtinti priklauso nuo to, kokie reikalavimai yra keliami konkrečiai dokumentų rūšiai.
Plačiau apie dokumento autentiškumo ir (ar) vientisumo patvirtinimo būdus ir jų taikymą rasite Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (naujausia redakcija https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E60E6A140217/asr).
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu. Taigi jei dokumentas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu papildomai elektroninio spaudo nebereikia.
Matuok.lt DUK
Siekiant tinkamai surinkti matavimo duomenis įrodymams apie Jūsų naudojamą interneto prieigos paslaugą, reikalinga pasinaudoti ciklinio matavimo funkcija matuok.lt tinklalapyje arba mobiliojoje programėlėje.
Pasiruošimas matavimui:
- matavimas yra paprastas, tačiau reikalauja pagrindinių kompiuterio naudojimo žinių. Jei tokių žinių neturite, paprašykite pagalbos artimųjų ar draugų;
- matavimui atlikti naudokite matuok.lt tinklalapį arba matuok.lt mobiliąją programėlę (Android arba iOS);
- rekomenduojama matuoti fiksuotą internetą tuo adresu, kur yra užsakyta paslauga, o mobilųjį internetą ten, kur dažniausiai naudojatės paslauga (pvz., namuose);
- jei turite laidinį internetą, matavimus atlikite kompiuteriu per naršyklę (Chrome, Firefox, Edge ar kt.), kai kompiuteris prijungtas interneto kabeliu;
- jei naudojatės WiFi – būkite kuo arčiau savo maršrutizatoriaus;
- suteikite leidimą naršyklei ar mobiliajai programėlei pasiekti vietos nustatymo duomenis, kad būtų galima identifikuoti Jūsų matavimo vietą.
Ciklinio matavimo nustatymai:
ciklinio matavimo įrodymai bus laikytini pagrįstais tik tuo atveju, jei bus atlikti pagal žemiau nurodytus principus:
- vienas ciklinis matavimas – 10 atliktų matavimų, kas 15 min.;
- atlikite mažiausiai 3 ciklinius matavimus, kad turėtumėte bent 15 sėkmingų matavimų (minimalus reikalavimas – turėti kiekviename matavimo cikle bent 5 sėkmingus matavimus);
- ciklinius matavimus turite atlikti kas antrą dieną, pvz., pirmadienį, trečiadienį, penktadienį;
- jei sėkmingų matavimų gaunate per mažai – atlikite papildomą (-us) ciklą (-us).
Matavimo metu:
- nevykdykite jokių kitų veiklų per tą patį įrenginį;
- išjunkite kitus įrenginius, prijungtus prie to paties interneto tinklo;
- užtikrinkite, kad Jūsų įrenginys nepereitų į miego režimą.
Gautų matavimo rezultatų išsaugojimas PDF formatu:
- interneto naršyklėje – atskirai išsaugokite kiekvieno ciklo atskirus PDF failus;
- mobiliojoje programėlėje – suformuokite vieną PDF failą visos Jūsų atliktų matavimo istorijos.
Ką toliau daryti?
- Suformuotus dokumentus galite teikti kaip įrodymus su skundu paslaugų teikėjui;
- Jei nepavyksta išspręsti klausimo su paslaugų teikėju, pridėti šiuos dokumentus kaip įrodymą, teikiant skundą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT). Daugiau informacijos apie kreipimąsi į RRT dėl ginčo nagrinėjimo, pavyzdinę prašymo nagrinėti ginčą formą ir prašymui keliamus reikalavimus galite rasti RRT interneto svetainės puslapyje Prašymo ir skundo pateikimas
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT), siekdama įvertinti paslaugų gavėjams teikiamų elektroninių ryšių paslaugų kokybę, atlieka mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiuose operatorių Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ ir UAB „Bitė Lietuva“ tinkluose. Su parengtomis oficialiomis ataskaitomis galima susipažinti RRT tinklapyje.
Gavimas – tai duomenų perdavimas iš interneto į jūsų įrenginį. Trumpinys „Mbps“ arba “Mb/s” nurodo duomenų perdavimo spartą megabitais per sekundę. Jei siūlomas interneto planas yra „iki 100 Mbps“, šis skaičius paprastai reiškia didžiausią galimą duomenų gavimo spartą. Jūsų interneto paslaugų teikėjo sąlygose dažnai nurodoma daug mažesnė minimali garantuota duomenų perdavimo sparta, o paprastai siūloma sparta nurodo bendrąją duomenų perdavimo spartą t. y. įskaitant papildomus duomenis, perduodamus dėl naudojamo tinklo protokolo. Įrankiu matuok.lt skaičiuojant duomenų gavimo spartą įvertinama, kiek duomenų buvo perduota, atmetant duomenų perdavimui naudojamus protokolo duomenis. Matavimo ataskaitoje pateikiama duomenų perdavimo sparta yra maždaug 10% mažesnė nei bendroji jūsų interneto ryšio duomenų perdavimo sparta.
Siuntimas – tai duomenų perdavimas iš jūsų įrenginio į internetą. Įkėlimo duomenų perdavimo sparta dažniausiai nėra akcentuojama reklaminėje medžiagoje ir paprastai yra daug mažesnė nei gavimo sparta. Tačiau šis parametras yra svarbus sparčiam interneto ryšiui kartu su gavimo sparta, nes interneto ryšys visada vyksta abiem kryptimis. Įkėlimo sparta yra ypač svarbi, jei norite siųsti nuotraukas, naudoti failų dalijimosi technologijas arba rengti vaizdo konferencijas.
Delsos rodiklis Ping parodo laiką, per kurį nedidelis duomenų paketas perduodamas iš jūsų įrenginio į serverį internete ir grįžta atgal į jūsų įrenginį. Ping rodiklis matuojamas milisekundėmis (ms). Delsa yra labai svarbi internetiniuose žaidimuose, videokonferencijoms, balso pokabiams, tačiau ji taip pat daro įtaką ir paprastai naršant internete. Delsą stipriai lemia tiek jūsų naudojama interneto prieigos technologija, tiek jos apkrovos lygis. Atkreipkite dėmesį, kad Ping rodiklis nurodo delsą abiem kryptimis (kitaip vadinamą kelionės pirmyn ir grįžimo atgal vėlavimu), kuri yra svarbi naudojantis internetu. Jei jungiatės prie labai toli esančių serverių, perdavimo maršruto ilgis taip pat turi didelės įtakos Ping rodikliui (pvz., apie 280 ms jungiantis su Japonija). Spartūs interneto ryšiai (optinis pluoštas) turi mažesnį nei 2 ms , lėti ryšiai gali turėti daugiau nei 50 ms Ping rodiklį (pvz., 3G prieiga); paprastai Ping svyruoja nuo 5 iki 30 ms.
Kuo stipresnis signalas, kurį jūsų įrenginys gauna iš bazinės stoties (arba WiFi (WLAN) prieigos taško), tuo spartesnis ir stabilesnis yra interneto ryšys. Jei jūsų mobilusis telefonas yra prie atviro lango ar lauke, signalas paprastai būna geresnis nei pastato viduje. Naudojant WiFi (WLAN) ryšį, svarbu, kad tarp WiFi (WLAN) prieigos taško ir jūsų įrenginio (pvz., planšetės) būtų kuo mažiau kliūčių (pvz., sienų), kad signalas būtų geras.
Signalo stiprumas (dBm) matuojamas neigiamais skaičiais. Kuo didesnė išmatuota vertė (t. y. kuo arčiau nulio), tuo stipresnis signalas. Pavyzdžiui, -50 dBm reikšmė rodo labai stiprų signalą, o -113 dBm reikšmė GSM/UMTS (2G/3G) tinkle reiškia labai silpną signalą.
Raudonos, geltonos ir žalios spalvų skalė (šviesoforo sistema) vizualizuoja išmatuotą gavimo arba siuntimo spartą ir pateikia apytikslį įvertinimą. Tačiau vartotojui reikalinga duomenų perdavimo sparta yra subjektyvi ir visada priklauso nuo naudojamų programų.
Įvertinimo slenksčių reikšmės taikomos nepriklausomai nuo jūsų interneto prieigos technologijos (nesvarbu, ar matavimas atliekamas naudojant WiFi (WLAN), naršyklę, 2G/EDGE, 3G/UMTS/HSPA, 4G/LTE ar 5G/NR išmanųjį telefoną). Spalvos suteikia bendrą indikaciją, ar kokybė yra pakankama daugumai interneto programų. Nėra visuotinai priimtos pakankamo pralaidumo apibrėžties, subjektyvus suvokimas apie reikalingą spartą priklauso nuo naudojamos programos tipo.
Raudonos, geltonos ir žalios spalvų skalė yra nepriklausoma nuo technologijos ir parodo tik išmatuotą duomenų perdavimo spartą. Tačiau labai didelės duomenų perdavimo spartos pasiekiamos tik tam tikromis technologijomis, tokiomis kaip LTE (4G) ar NR (5G). Todėl raudona spalva pažymėtas rezultatas nebūtinai yra blogas, jei vietovėje, kurioje atliekate matavimą, yra tik 2G ryšys. Naudojant tam tikras technologijas (pvz., EDGE interneto prieigą), pasiekti žalios spalvos rezultatą yra neįmanoma.
Matuok.lt parinktos šios slenksčių reikšmes:
| Parametras | Tamsiai žalia | Žalia | Geltona | Raudona |
| Duomenų gavimo sparta | ≥ 100 Mbps | ≥ 10 Mbps | ≥ 5 Mbps | < 5 Mbps |
| Duomenų siuntimo sparta | ≥ 50 Mbps | ≥ 5 Mbps | ≥ 2.5 Mbps | < 2.5 Mbps |
| Delsa | ≤ 10 ms | ≤ 25 ms | ≤ 75 ms | > 75 ms |
| Signalas 2G/3G (GSM/UMTS) | ≥ -75 dBm | ≥ -85 dBm | ≥ -101 dBm | < -101 dBm |
| Signalas 4G/5G (LTE/NR) | ≥ -85 dBm | ≥ -95 dBm | ≥ -111 dBm | < -111 dBm |
| Signalas WiFi (WLAN) | ≥ -51 dBm | ≥ -61 dBm | ≥ -76 dBm | < -76 dBm |
Matavimas parodo jūsų interneto prieigos kokybės momentinę būseną. Jei matavimo rezultatai skiriasi nuo reklamuojamų spartų, tai nebūtinai reiškia, kad jūsų interneto tiekėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Ryšį gali paveikti įvairūs technologiniai veiksniai, pvz., WiFi (WLAN) maršrutizatorius, sistemos konfigūracija ir kt. Interpretuojant matavimo rezultatus, reikia atsižvelgti į tai, kad dauguma tiekėjų reklamose nurodo (gana aukštą) maksimalią spartą, tačiau pagal sutartį dažniausiai garantuojama daug mažesnė duomenų perdavimo sparta. Paprastai duomenų perdavimo sparta paslaugų teikimo sutartyje yra apribota iki tam tikros ribos. Nepaisant spartaus interneto ryšio su matavimo serveriu, gali nutikti taip, kad matavimo serveris arba ryšys su juo yra perkrautas.
Duomenų ryšio sparta išreiškiama duomenų kiekiu perduotu per laiko vienetą, o megabitai per sekundę yra šio parametro matavimo vienetas, kuris užrašomas trumpiniu Mbps (pvz., 8 Mbps, matavimo vienetai taip pat gali būti užrašomi ir Mb/s). Naudojamos šios perskaičiavimo reikšmės:
- 1 Mbps = 1000 kbps
- 1 kbps = 1000 bps
Matuok.lt tinklalapio tikslas nėra sudaryti sparčiausių ir (arba) populiariausių interneto paslaugų tiekėjų reitingą, o suteikti vartotojams išsamią informaciją apie jų turimo interneto ryšio kokybę. Apibendrintą visų matuok.lt tinklapio matavimų rezultatų statistiką, suskirstytą pagal interneto tiekėjus, rasite tinklapio skiltyje statistika.
Taip, kai kurių interneto prieigos planų naudojimas (kas mėnesį) ribojamas iki tam tikro duomenų kiekio. Jei ši apimtis bus viršyta, turėsite sumokėti papildomą mokestį, kaip nustatyta jūsų sutartyje, arba pralaidumas bus labai sumažintas, arba jūsų interneto prieiga bus visiškai užblokuota.
Galima sinchronizuoti kitų įrenginių matavimų rezultatus. Šiuo tikslu vartotojas turi paprašyti sinchronizavimo kodo naudodamas RRT programėlę arba naršyklės matavimą ir įvesti juos kituose įrenginiuose. Tai galite padaryti ir programoje, ir tinklapio skiltyje „Istorija“. Tai reiškia, kad ankstesni matavimo rezultatai gali būti rodomi ir kituose įrenginiuose, jei programėlė pašalinama ar įdiegiama iš naujo arba pakeičiama naršyklė.
Savo rezultatus galima atsisiųsti naršyklės skiltyje „Istorija“ kaip CSV arba Excel failą.
Gali būti, kad kai kurie įrenginiai nerodo mobiliojo tinklo signalo stiprumo informacijos, tokiu atveju programėlė nerodo signalo stiprumo informacijos. Operacinėje sistemoje iOS (iPhone, iPad įrenginiai) ir matavimus atliekant naršyklės programa nėra galimybės įvertinti signalo stiprumo.
Šis matavimas patikrina, ar galimas voice over IP ryšys. Šio matavimo metu imituojamas balso skambutis per IP ir išmatuojami atitinkami kokybės parametrai, tokie kaip delsa, delsos kitimas, paketų sekos tvarka ir paketų praradimas tiek gavimo, tiek siuntimo kryptimi.
Šio matavimo metu turinys atsisiunčiamas iš matavimų serverio ir gautas turinys palyginimas su serveryje esančiu turiniu, naudojant kontrolines sumas. Jei šis matavimas nebuvo sėkmingas, reiškia turinys buvo pakeistas perdavimo metu.
Atliekant šį matavimą, atsiunčiamas interneto tinklapis, kurį sudaro tekstas ir paveikslėliai (ETSI Kepler-website) versija. Tikrinama, ar šią svetainę galima perduoti, kokio dydžio yra gauta svetainė ir kiek laiko užtrunka svetainės atsisiuntimas. Jei svetainės nepavyksta atsisiųsti, dažniausiai taip yra dėl labai lėto interneto ryšio. Kita priežastis gali būti ta, kad naudojama prieiga prie interneto neleidžia pasiekti informacijos svetainių. Perdavimo trukmė yra matas, parodantis, kaip greitai galima atsisiųsti svetainę naudojant įrenginį ir prieigą prie interneto.
Šis matavimas patikrina, ar galimas tiesioginis (nepakeistas) duomenų perdavimas tarp kliento ir matavimų serverio, ar tarpinis serveris (angl. proxy) nepakeičia užklausos. Šio matavimo metu siunčiamos užklausos, kurių paprastai negali tinkamai persiųsti tarpiniai serveriai, todėl galima nustatyti pakeitimus.
Šio matavimo metu patikrinama, ar gerai veikia domeno vardų sistema (DNS), t. y. atliekamas tam tikras skaičius DNS užklausų ir įvertinamas gautas atsakymas.
Šis matavimas patikrina, ar galima užmegzti ryšį per specialius TCP prievadus. Kiekvienas protokolas naudoja tam tikrą prievadą, pvz., 25 prievadas naudojamas apsikeisti el. p. laiškais per SMTP. Jei tam tikras prievadas nepasiekiamas, per šią prieigą negalima naudoti atitinkamomis paslaugos. Įmonės aplinkoje tam tikri prievadai gali būti blokuojami.
Šis matavimas įvertina, ar galima užmegzti ryšį naudojant tam tikrus UDP prievadus. Kiekvienas protokolas naudoja tam tikrą prievadą, pvz., 5060 prievadas naudojamas VoIP (balso telefonijai). Poveikis panašus į užblokuotus TCP prievadus. Jei prievadas yra užblokuotas, per šią prieigą negalima naudotis atitinkama paslauga.
Sukčiavimo elektroninėje erdvėje ir jo prevencijos klausimai
Taip, labai tikėtina. Tokios žinutės dažnai naudojamos duomenis išvilioti (kitaip vadinama „phishing“ ataka). Sukčiai siunčia SMS su nuoroda į netikrą interneto svetainę ir ją paspaudus prašo suvesti banko prisijungimo duomenis, mokėjimo kortelės informaciją, Smart-ID ar Mobile-ID kodus ar sumokėti nedidelį mokestį.
Nespauskite jokių SMS esančių nuorodų. Informaciją apie siuntą, sąskaitą ar paslaugą tikrinkite tik oficialioje paslaugos teikėjo interneto svetainėje ar programėlėje. Jeigu abejojate, susisiekite su paslaugos teikėju jo oficialiu telefono numeriu.
Nedelsdami nutraukite pokalbį. Bankai, policija, VMI, RRT ar kitos institucijos niekada telefonu neprašo padiktuoti slaptažodžių, PIN kodų, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų ir patvirtinti mokėjimų ar prisijungimų.
Jeigu skambutis kelia įtarimą, nebetęskite pokalbio ir patys paskambinkite institucijai ar įmonei jos oficialiai skelbiamu numeriu. Nesinaudokite numeriu, kurį Jums padiktavo skambinantis asmuo.
Tai gali būti sukčiavimo bandymas. Sukčiai dažnai apsimeta ryšio operatoriais ir gąsdina, kad Jūsų telefono numeris netrukus bus užblokuotas, bus sustabdytas ryšio paslaugų teikimas, baigiasi sutartis arba esą pažeidžiate ryšio paslaugų naudojimo taisykles. Taip siekiama sukelti skubos jausmą ir priversti jus atlikti veiksmus neapgalvojus.
Dažnu atveju pokalbis pradedamas lietuviškai, tačiau vėliau teigiama, kad pasirinkote bendravimą rusų kalba arba, kad būsite sujungti su rusakalbiu specialistu, ir tolesnis pokalbis vyksta rusų kalba. Taip pat gali būti prašoma nenutraukti pokalbio, likti ryšyje, tęsti bendravimą per „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ar kitą programėlę.
Jeigu skambutį inicijavote ne Jūs, nediktuokite savo asmens kodo, banko duomenų, slaptažodžių, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų. Jeigu skambinantis asmuo prašo pasakyti visą asmens kodą, patvirtinti tapatybę per nuorodą arba įvesti PIN kodą, tai yra aiškus pavojaus ženklas.
Nutraukite pokalbį ir nieko netvirtinkite telefonu. Jeigu pokalbio metu telefone pasirodo „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ langas su prašymu įvesti PIN kodą, jokiu būdu jo neveskite. Taip sukčiai gali bandyti prisijungti prie Jūsų banko sąskaitos, patvirtinti mokėjimą arba sudaryti sandorį Jūsų vardu.
Savo sutarties, numerio ar paslaugų būseną tikrinkite tik oficialioje operatoriaus savitarnoje arba programėlėje. Kilus abejonių, patys paskambinkite operatoriaus klientų aptarnavimo numeriu, nurodytu oficialioje svetainėje ar Jūsų turimoje sutartyje.
Jeigu nelaukiate skambučio iš užsienio, geriau neatsiliepti. Vien atsiliepimas paprastai dar nereiškia, kad prarasite pinigus, tačiau sukčiai gali bandyti Jus įtraukti į pokalbį, išgauti asmens duomenis arba įtikinti atlikti veiksmus.
Neatskambinkite į nežinomą užsienio numerį. Sukčiai kartais specialiai paskambina labai trumpai, tikėdamiesi, kad žmogus perskambins. Perskambinus gali būti taikomas padidintas skambučio tarifas arba galite būti įtraukti į sukčiavimo pokalbį.
Dažnai tai yra investicinis sukčiavimas. Sukčiai siūlo greitai uždirbti iš kriptovaliutų, akcijų, investavimo platformų ar kitų „išskirtinių“ galimybių. Jie gali kalbėti užsienio kalba, dažniausiai rusiškai, spausti priimti sprendimą iš karto ir raginti pervesti pinigus į neaiškias platformas.
Pagrindinė taisyklė paprasta: jeigu pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai apgavystė. Neperveskite pinigų, nediekite jų siūlomų programėlių ir nesuteikite nuotolinės prieigos prie savo įrenginio.
Uždarykite puslapį ir daugiau jo neatidarinėkite. Jeigu nevedėte prisijungimo duomenų, mokėjimo kortelės informacijos ar PIN kodų, rizika paprastai yra mažesnė.
Vis dėlto patikrinkite, ar įrenginyje nebuvo atsisiųsta neaiški programa ar failas. Jeigu ką nors įdiegėte, pašalinkite programą ir, jei reikia, kreipkitės į įrenginių priežiūros specialistą.
Apie įtartiną nuorodą būtinai praneškite per Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainę adresu https://www.nksc.lt/pranesti.html, kad įtartina nuorodą būtų blokuota.
Veikite nedelsdami.
Pirmiausia susisiekite su savo banku ir paprašykite užblokuoti mokėjimo kortelę, sąskaitą ar kitus mokėjimo instrumentus, jeigu jie buvo panaudoti. Jeigu patvirtinote operaciją per „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“, apie tai nedelsdami informuokite banką. Tada pakeiskite slaptažodžius, ypač banko, el. pašto, socialinių tinklų ir kitų svarbių paskyrų.
Apie įvykį praneškite policijai per portalą epolicija.lt. Jeigu nusikaltimas vyksta šiuo metu arba kyla reali grėsmė, skambinkite numeriu 112.
Sukčiai dažniausiai apsimeta asmenimis ar organizacijomis, kuriomis žmonės linkę pasitikėti. Jie gali prisistatyti banko darbuotojais, policijos pareigūnais, VMI, „Sodros“, kurjerių, ryšio operatorių, investavimo platformų atstovais ar net artimaisiais.
Dažniausi sukčiavimo scenarijai yra šie: neva užblokuota banko sąskaita, vykdomas įtartinas pavedimas, sulaikyta siunta, reikia sumokėti mokestį, baigiasi ryšio sutartis, gresia bauda, artimasis pateko į nelaimę arba atsirado „ypatinga“ investavimo galimybė.
Svarbiausia taisyklė: oficialios institucijos (policija, VMI) ir patikimos įmonės niekada neprašo telefonu ar SMS žinute pateikti banko prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar „Smart-ID“ bei „Mobile-ID“ kodų ar patvirtinti mokėjimų.
Sukčiai dažniausiai veikia per žmogaus emocijas. Jie siekia, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti ir pasitarti su kitais.
Dažniausios taktikos yra skubinimas, gąsdinimas, autoriteto naudojimas, pažadas per trumpą laiką uždirbti daugiau, prašymas niekam nesakyti ir raginimas visą laiką likti pokalbyje. Jei pkalbio metu girdite frazes „sprendimą reikia priimti dabar“, „sąskaita bus užblokuota“, „vyksta slaptas tyrimas“, „niekam nesakykite“ arba „nepadėkite ragelio“, tai jau yra aiškus pavojaus ženklas.
Tokius atveju nutraukite pokalbį. Geriau perskambinti oficialiu numeriu, negu tęsti pokalbį su galimu sukčiumi.
Sukčiai dažniausiai veikia per žmogaus emocijas. Jie siekia, kad žmogus nespėtų ramiai pagalvoti ir pasitarti su kitais.
Dažniausios taktikos yra skubinimas, gąsdinimas, autoriteto naudojimas, pažadas per trumpą laiką uždirbti daugiau, prašymas niekam nesakyti ir raginimas visą laiką likti pokalbyje. Jei pkalbio metu girdite frazes „sprendimą reikia priimti dabar“, „sąskaita bus užblokuota“, „vyksta slaptas tyrimas“, „niekam nesakykite“ arba „nepadėkite ragelio“, tai jau yra aiškus pavojaus ženklas.
Tokius atveju nutraukite pokalbį. Geriau perskambinti oficialiu numeriu, negu tęsti pokalbį su galimu sukčiumi.
Ne visus. RRT bei ryšio operatoriai dirba kartu ir taiko technines priemones, kurios padeda atpažinti ir riboti dalį sukčiavimo srauto, tačiau sukčiai nuolat keičia numerius, naudoja užsienio tinklus, internetines programėles ir numerio klastojimo būdus.
Todėl techninės priemonės yra svarbios, bet jos nepašalina visos rizikos. Vartotojo atsargumas išlieka būtinas: neatskleisti duomenų, netvirtinti veiksmų per „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“, nespausti įtartinų nuorodų ir nepasiduoti spaudimui.
Taip. Daugelyje telefonų galima įjungti įtartinų arba nežinomų skambučių filtravimą. Šie nustatymai gali skirtis pagal telefono modelį, gamintoją ir operacinės sistemos versiją.
Jei naudojate „Android“ telefoną (pvz., „Samsung“, „Xiaomi“, „Pixel“), Telefonas (Phone) programėlėje spustelėkite tris taškelius (viršuje dešinėje) ir eikite į Nustatymai (Settings). Ten susiraskite skiltį Skambintojo ID ir šlamštas (Caller ID & Spam) arba panašaus pavadinimo funkciją. Įjungus šią funkciją, telefonas Jus gali įspėti apie įtartinus skambučius, pvz., matysite, kas skambina, net jei numerio nėra kontaktuose, arba dalį jų automatiškai filtruoti ir Jūsų telefonas net nesuskambės.
Jei naudojate „iPhone“ (iOS), telefono Settings (Nustatymuose) pasirinkite Phone (Telefonas) ir susiradus Silence Unknown Callers (Tildyti nežinomus skambintojus) įjunkite šią funkciją. Įjungus šią funkciją, skambučiai iš numerių, kurių nėra Jūsų kontaktuose, gali būti nutildomi ir rodomi kaip praleisti skambučiai.
Svarbu žinoti: tokios funkcijos gali nutildyti ir teisėtus skambučius, pavyzdžiui, iš kurjerio, gydymo įstaigos, valstybės institucijos ar naujo kliento. Todėl jas verta naudoti įvertinus, ar dažnai sulaukiate svarbių skambučių iš nepažįstamų numerių.
Šios priemonės sumažina įtartinų skambučių skaičių, bet neapsaugo visiškai.
Apie įtartinas nuorodas, SMS žinutes ar skambučius, galite pranešti per Nacionalinio kibernetinio saugumo centro svetainę: https://www.nksc.lt/pranesti.html.
Jeigu praradote pinigus, atskleidėte prisijungimo duomenis arba buvo atliktas neteisėtas pavedimas, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją per ePolicija.lt. Jeigu nusikaltimas vyksta šiuo metu arba kyla grėsmė, skambinkite 112.
Dirbtinio intelekto aktas
2026 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo DI akto reikalavimai, susiję su skaidrumo pareigomis DI sistemų tiekėjams (kūrėjams) ir diegėjams (naudotojams). Skaidrumo pareigos yra šios:
-
DI sistemų tiekėjai privalo sukurti DI sistemas taip, kad žmonės būtų informuojami, kai jie tiesiogiai sąveikauja su DI, pavyzdžiui, pokalbių robotai (chatbots), DI agentai;
-
DI sistemų, kurios generuoja turinį, tiekėjai turi užtikrinti, jog sugeneruotas turinys yra pažymimas kompiuterio skaitomu formatu, kad vartotojas galėtų patikimai patikrinti turinio kilmę;
-
DI sistemų diegėjai turi informuoti vartotojus, kad jiems taiko emocijų atpažinimo ir biometrinio kategorizavimo sistemas;
-
DI sistemų diegėjai privalo paženklinti sintetinės sankaitos (angl. deepfake) turinį arba be žmogaus peržiūros DI sugeneruotą tekstą viešojo intereso klausimais.
Šio teisinio reguliavimo pagrindinis siekis yra sumažinti apsimetinėjimo, apgaulės, dezinformacijos, manipuliavimo ir sukčiavimo riziką.
DI sistemos tiekėjas – tai subjektas, kuris sukuria DI sistemą arba užsako jos sukūrimą ir pateikia ją rinkai ar pradeda ją naudoti savo vardu arba su savo prekės ženklu.
Pavyzdžiui, įmonė pati sukuria arba užsako sukurti DI pagrįstą klientų aptarnavimo sistemą ir siūlo ją kitoms įmonėms kaip savo produktą. Tokiu atveju ji yra DI sistemos tiekėja. Tiekėja gali būti ir įmonė, kuri pati techniškai sistemos nesukūrė, tačiau užsakė ją sukurti ir pateikia rinkai savo vardu ar su savo prekės ženklu.
DI sistemos diegėjas – tai subjektas, kuris savo atsakomybe naudoja DI sistemą savo veikloje. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja kito tiekėjo DI pagrįstą klientų aptarnavimo sistemą ir naudoja ją savo klientams aptarnauti. Tokiu atveju įmonė paprastai yra DI sistemos diegėja.
Fizinis asmuo, naudojantis DI sistemą tik asmeniniais, neprofesiniais tikslais, DI akto prasme nelaikomas diegėju.
Kodėl svarbu juos atskirti? DI akto 50 straipsnyje tiekėjams ir diegėjams nustatytos skirtingos skaidrumo pareigos.
Tiekėjai turi:
-
projektuodami ir kurdami tiesiogiai su žmonėmis sąveikaujančias DI sistemas užtikrinti, kad žmonės būtų informuojami, jog sąveikauja su DI;
-
užtikrinti DI sistemų generuojamo sintetinio teksto, garso, vaizdo ar vaizdo įrašų techninį žymėjimą, kad būtų galima nustatyti, jog turinys sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Diegėjai turi:
-
informuoti žmones, kurių atžvilgiu naudojamos emocijų atpažinimo ar biometrinio kategorizavimo sistemos;
-
tam tikrais atvejais ženklinti deepfake ir DI sukurtą ar pakeistą tekstinį turinį, t. y. žmonėms atskleisti, kad jis buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Taip. Jeigu organizacija naudoja emocijų atpažinimo arba biometrinio kategorizavimo DI sistemą, žmonės, kurių atžvilgiu tokia sistema naudojama, turi būti apie tai informuoti. Pavyzdžiui, jeigu DI sistema analizuoja žmogaus biometrinius duomenis siekdama nustatyti jo emocijas arba pagal biometrinius duomenis priskirti jį tam tikrai kategorijai, žmogus turi žinoti, kad jo atžvilgiu tokia sistema naudojama.
Tačiau svarbu tai, kad pareiga informuoti nereiškia, kad tokią DI sistemą visais atvejais leidžiama naudoti. DI aktas tam tikrus emocijų atpažinimo ir biometrinio kategorizavimo sistemų naudojimo būdus draudžia. Pavyzdžiui, emocijų atpažinimo DI sistemas iš esmės draudžiama naudoti darbo vietose ir švietimo įstaigose, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas skirtas medicinos ar saugos tikslams. DI aktas taip pat draudžia biometrinį kategorizavimą pagal jautrius požymius.
Todėl organizacija pirmiausia turi įvertinti, ar konkrečią DI sistemą ir jos numatomą naudojimo būdą apskritai leidžiama naudoti. Jeigu naudojimas leidžiamas, turi būti įvertintos ir kitos taikomos DI akto bei asmens duomenų apsaugos pareigos.
Ne visada. DI sistemų, skirtų tiesiogiai sąveikauti su žmonėmis, tiekėjai turi užtikrinti, kad žmogus būtų informuojamas, jog sąveikauja su DI sistema. Pavyzdžiui, naudojantis DI pokalbių robotu ar virtualiu asistentu žmogui turi būti aišku, kad jis bendrauja su DI, o ne su kitu žmogumi.
Tačiau atskirai informuoti apie DI naudojimą nereikia, jeigu, atsižvelgiant į naudojimo aplinkybes ir kontekstą, pagrįstai informuotam, pastabiam ir nuovokiam žmogui yra akivaizdu, kad jis sąveikauja su DI sistema. Pavyzdžiui, atskiro informavimo gali nereikėti, kai specializuota DI sistema naudojama profesionalų, kurie dėl savo profesinių žinių, sistemos paskirties ir jos naudojimo aplinkybių aiškiai supranta, kad sąveikauja su DI sistema. Tokiu atveju DI naudojimas gali būti laikomas akivaizdžiu iš paties naudojimo konteksto.
Kitaip būtų, jeigu ta pati ar panaši sistema būtų skirta plačiajai visuomenei ir žmogus iš jos pateikimo ar sąveikos pobūdžio negalėtų aiškiai suprasti, ar bendrauja su žmogumi, ar su DI. Tokiu atveju turi būti pateikta aiški informacija apie sąveiką su DI. Pareiga užtikrinti tokį skaidrumą pirmiausia tenka DI sistemos tiekėjui ir turi būti įgyvendinama jau sistemos projektavimo ir kūrimo etape.
DI akte žymėjimas ir ženklinimas reiškia dvi skirtingas pareigas, kurios tenka skirtingiems subjektams.
Žymėjimas – DI sistemos tiekėjo pareiga. DI sistemų, generuojančių sintetinį tekstą, garsą, vaizdą ar vaizdo įrašus, tiekėjai turi užtikrinti, kad sistemos išvestys būtų pažymėtos kompiuterio skaitomu formatu ir būtų galima nustatyti, kad jos buvo sukurtos arba pakeistos naudojant DI. Tai pirmiausia techninė priemonė, skirta DI sukurto ar pakeisto turinio kilmei nustatyti. Pavyzdžiui, DI sistema sugeneruoja nuotrauką ir į jos failą ar patį turinį techninėmis priemonėmis įterpiama informacija, leidžianti automatizuotomis priemonėmis nustatyti, kad vaizdas sukurtas naudojant DI.
Ženklinimas – DI sistemos diegėjo pareiga. Tam tikrais DI akte nustatytais atvejais DI sukurtą ar pakeistą turinį skelbiantis diegėjas turi žmonėms aiškiai atskleisti, kad turinys buvo sukurtas arba pakeistas naudojant DI. Tai gali būti žmogui matoma ar girdima informacija apie DI naudojimą. Pavyzdžiui, įmonė socialiniame tinkle paskelbia naudojant DI sukurtą tikrovišką vaizdo įrašą, kuris laikomas deepfake. Tokiu atveju ji turi žmonėms atskleisti, kad vaizdo įrašas buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI.
Taigi paprastai skirtumą galima įsiminti taip: žymėjimas padeda DI sukurtą turinį atpažinti techninėmis priemonėmis, o ženklinimas – žmogui suprasti, kad jo matomas ar girdimas turinys sukurtas arba pakeistas naudojant DI.
Svarbu pabrėžti, kad nors naudojant DI sukurtas ar pakeistas turinys ir yra pažymėtas kompiuterio skaitomu formatu, tai nepanaikina diegėjams taikomos pareigos ženklinti turinį matoma piktograma, kai tai yra privaloma.
DI akte numatytos skaidrumo pareigos taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, valdžios institucijoms, agentūroms ar kitoms įstaigoms, naudojančioms DI sistemas, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos asmeniniais neprofesiniais veiklos tikslais. Taigi, jei DI sugeneruotas turinys atitinka tam tikras DI akte nurodytas sąlygas ir yra naudojamas vykdant ekonominę, verslo, prekybos, profesinę, tarnybinę veiklą ir panašią veiklą, pagal DI akto 50 straipsnio 4 dalį, toks turinys turi būti paženklintas kaip dirbtinai sugeneruotas arba pakeistas atlikus manipuliacijas. Ši pareiga taikoma ir fiziniams asmenims, naudojantiems DI sistemas prekybos, ekonominėje, profesinėje veikloje, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose komercinę veiklą vykdantiems nuomonės formuotojams.
DI akto 50 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga ženklinti:
-
sugeneruotą dirbtinai arba manipuliuojant judamo ar nejudamo vaizdo arba garso turinį, jei šis turinys priskirtinas sintetinės sankaitos (deepfake) kategorijai.
-
žmogaus išsamiai neperžiūrėtą DI sukurtą ar pakeistą tekstą, jei tekstas yra skelbiamas viešai ir tekstu siekiama informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais.
Turinio sukūrimas (generavimas) reiškia DI sistemos atliekamą sintetinės medžiagos (vaizdinės ar garsinės) sukūrimą (pvz., remiantis žmogaus nurodymais). Turinio manipuliavimas (pakeitimas) reiškia, kad DI sistema pakeičia jau esamą turinį (sintetinį arba ne). Kad būtų taikoma atskleidimo pareiga, turinys turi būti sukurtas arba manipuliuojamas naudojant DI, kai tai viršija standartinį (įprastą) prieš viešinimą atliekamą vizualinį ar garsinį redagavimą nekeičiant turinio esmės, be to, turinys turi būti priskirtinas deepfake kategorijai.
Pagal DI akto 3 straipsnio 60 punktą deepfake – tai generuojamas arba atlikus manipuliacijas gaunamas į realius asmenis, objektus, vietas, subjektus ar įvykius labai panašus judamo ar nejudamo vaizdo arba garso turinys, kurį asmuo gali klaidingai palaikyti autentišku ar tikru.
Svarbu suprasti, kad deepfake nėra tik konkretaus realaus žmogaus veido ar balso kopija. Nereikalaujama, kad DI sugeneruotas žmogus būtų konkretaus egzistuojančio asmens kopija. Pakanka, kad vaizduojamas asmuo, objektas, vieta, subjektas ar įvykis būtų panašus į tai, kas egzistuoja, galėtų tikėtinai egzistuoti arba galėjo tikėtinai egzistuoti realybėje, ir turinys dėl savo tikroviškumo galėtų būti klaidingai palaikytas autentišku ar tikru.
Pavyzdžiui, DI gali sugeneruoti tikroviškai atrodantį žmogų, kuris iš tikrųjų neegzistuoja. Vien tai, kad tokio žmogaus realybėje nėra, savaime nereiškia, kad turinys nėra deepfake. Svarbu, ar žmogus, matydamas tokį vaizdą, gali pagrįstai manyti, kad jame pavaizduotas tikras žmogus.
Tas pats principas taikomas ne tik žmonėms. Deepfake gali būti, pavyzdžiui, DI sukurtas tikroviškas neegzistuojančios vietos vaizdas arba vaizdo įrašas, kuriame vaizduojamas iš tikrųjų neįvykęs įvykis, jeigu žmogus gali juos klaidingai palaikyti tikrais.
Kita vertus, jeigu žmogui iš karto aišku, kad DI sukurtas turinys nėra realistiškas – pavyzdžiui, vaizduojamas akivaizdžiai fantastinis, animacinis ar stipriai stilizuotas personažas ar neįmanoma situacija – toks turinys paprastai nebus laikomas deepfake.
Taigi vertinant reikėtų kelti pagrindinį klausimą: ar DI sukurtas arba pakeistas vaizdo ar garso turinys gali žmogui sudaryti klaidingą įspūdį, kad tai, ką jis mato ar girdi, yra autentiška arba tikra?
Ne. Vien tai, kad kuriant ar redaguojant vaizdą, garso ar vaizdo įrašą buvo naudojamas DI, savaime nereiškia, kad turinys yra deepfake.
Vertinant, ar turinys laikytinas deepfake, svarbu, kaip reikšmingai DI sukūrė ar pakeitė turinį ir ar dėl tokio sukūrimo ar pakeitimo žmogus gali jį klaidingai palaikyti autentišku ar tikru.
Pavyzdžiui, DI gali būti naudojamas atliekant įprastus techninius ar pagalbinius redagavimo veiksmus – koreguojant spalvas ar apšvietimą, šalinant vaizdo ar garso triukšmą, gerinant vaizdo kokybę ar atliekant kitus nedidelius pakeitimus. Jeigu tokie pakeitimai nekeičia turinio taip, kad žmogus būtų klaidinamas dėl vaizduojamo asmens, objekto, vietos ar įvykio autentiškumo ar tikrumo, toks turinys paprastai nebus laikomas deepfake. Europos Komisijos DI akto 50 straipsnio skaidrumo gairėse standartinis redagavimas taip pat išskiriamas kaip reikšminga išimtis vertinant DI sukurto ir pakeisto turinio skaidrumo pareigas.
Tas pats principas taikomas reklamai. Pavyzdžiui, jeigu DI naudojamas tik reklaminės nuotraukos fonui pakoreguoti, apšvietimui pagerinti ar kitam nereikšmingam elementui pakeisti ir dėl to vartotojui nesusidaro klaidingas įspūdis apie tai, kas vaizduojama, toks DI panaudojimas savaime nepaverčia reklamos deepfake.
Kitaip gali būti, kai naudojant DI tikroviškai sukuriamas arba reikšmingai pakeičiamas asmuo, objektas, vieta ar įvykis. Pavyzdžiui, jeigu reklamoje DI sukuria tikrovišką vaizdą, kuriame žmogus atrodo naudojantis produktą, nors toks vaizdas realybėje niekada nebuvo užfiksuotas, reikėtų vertinti, ar žiūrovas gali jį klaidingai palaikyti autentišku ar tikru. Jei taip, toks turinys gali patekti į deepfake sąvoką.
Plačiau apie Europos Komisijos pateikiamus pavyzdžius ir 50 straipsnio taikymą: Europos Komisijos DI akto 50 straipsnio skaidrumo gairės.
Taip, jeigu reklamoje ar ant pakuotės DI sugeneruotas produkto vaizdas gali paveikti žmogaus suvokimą ir suklaidinti dėl tikrosios produkto išvaizdos, savybių ar naudojimo (pvz., naudojant DI produktas pavaizduotas patrauklesnis arba geresnės kokybės nei realybėje). Tačiau jei reklamoje tikras produktas yra atvaizduojamas DI sukurtos aplinkos fone, jei reklama neklaidins vartotojo dėl tikrosios produkto išvaizdos, savybių ar naudojimo, tai nėra laikoma deepfake. Taip pat esamų produktų komponavimas ir išdėstymas arba vaizdų mastelio keitimas, kai tai atliekama produktų reklamoje ar ant pakuočių, turės nedidelį poveikį asmens suvokimui apie reklamos ir produkto autentiškumą bei tikrumą, todėl toks turinys nėra priskiriamas deepfake kategorijai ir neprivalo būti ženklinamas.
DI akto 50 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga ženklinti DI sukurtą ar pakeistą tekstą taikoma tik tokiu atveju, jei tekstas yra paskelbiamas viešai ir tekstu siekiama informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais. Tai reiškia, kad tekstas turėtų būti skirtas žinių, nuomonių ar faktų perteikimui. Juo visuomenė turi būti informuojama viešojo intereso temomis, vertomis viešų diskusijų ar nagrinėjimo, pvz., politika, demokratiniai procesai, viešasis administravimas ir paslaugos, teisingumo vykdymas ir teisėsauga, pagrindinių teisių apsauga, visuomenės saugumas, visuomenės sveikata, aplinkos apsauga ir panašios ekonominės, finansinės, politinės, mokslinės ar kultūrinės temos, kurios gali būti svarbios viešoms diskusijoms. Ženklinimo reikalavimas netaikomas, jei tekstas yra peržiūrimas žmogaus, yra patikrinami faktai.
Teksto paskelbimas viešai reiškia, kad jis gali būti prieinamas neapibrėžtam, gana dideliam skaičiui potencialių skaitytojų. Socialiniuose tinkluose skelbiamas tekstas yra viešas, išskyrus atvejus, jei prieigą prie jo turi nedidelis uždaras žmonių ratas (pvz., mažos privačios pokalbių grupės) ar jis skelbiamas organizacijos vidiniais komunikacijos kanalais ir pan.
DI generuojamas ar pakeičiamas tekstas, kuris yra įmonės reklamos ar produktų aprašymų dalis, jei jame nėra teiginių, susijusių su visuomenei svarbiomis temomis, pvz., sveikata, vartotojų saugumu, tvarumu ir pan., neprivalo būti ženklinamas.
Žmogaus atliekama peržiūra reiškia sąmoningą teksto turinio patikrinimą, kurį atlieka vienas ar keli fiziniai asmenys, turintys atitinkamų žinių, susijusių su nagrinėjamu klausimu. Faktų tikrinimas turinio tikslumui užtikrinti yra minimalus reikalavimas, kad tekstas nebūtų ženklinamas. Redakcinė kontrolė reiškia turinio kontrolę, kurią atlieka atsakingas redakcinis subjektas (pvz., vyriausiasis redaktorius), turintis įgaliojimus patvirtinti, keisti arba atmesti tekstą.
Vien formalus ar procedūrinis teksto patikrinimas (pvz., rašybos, skyrybos klaidų taisymas), automatizuotas peržiūros procesas ar formalus redakcinis patvirtinimas be esminio žmogaus recenzento ar redakcinio subjekto įsitraukimo (be faktų patikrinimo) pagal DI aktą nereiškia, kad tekstas yra peržiūrėtas žmogaus arba jam buvo taikomas redakcinės kontrolės procesas, taigi toks viešai skelbiamas tekstas (jei jis, kaip minėta, yra susijęs su visuomeninės reikšmės temomis) turi būti paženklintas kaip sukurtas ar pakeistas DI.
Jei vaizdo, garso turinys ar tekstas atitinka nustatytas sąlygas, kurioms esant galioja atskleidimo pareiga, turi būti ženklinamas tiek skaitmeniniu, tiek spausdintiniu ar kitokiu formatu pateiktas turinys.
Kokios išimtys yra taikomos?
Jei teisės aktais leidžiama naudoti deepfake ar sugeneruotą tekstą nusikalstamoms veikoms aptikti, užkirsti joms kelią, jas tirti ar asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tokio turinio ženklinimo pareiga netaikoma (pvz., DI sukurtas vaizdo įrašas, imituojantis niekada neįvykusius įvykius ar DI sukurtas tekstinis policijos pranešimas socialiniuose tinkluose).
Taip pat numatytas tam tikras supaprastintas ženklinimas deepfake turinio, kuris yra akivaizdžiai meninių, kūrybinių, satyrinių, grožinės literatūros ar analogiškų kūrinių ar programų dalis. Tokiam turiniui skaidrumo pareiga apsiriboja ženklinimu, kuris netrukdytų rodyti kūrinio ar juo mėgautis. Tokios situacijos vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į kūrinio pobūdį, tačiau pareiga paženklinti deepfake turinį vis tiek išlieka.
Ženklinimas turi būti aiškus ir asmeniui suprantamas iš karto. Piktograma turėtų būti tinkamo dydžio, aiškiai matoma ir atskiriama ne vėliau kaip pirmą kartą asmeniui susidūrus su turiniu, patalpinta ten, kur nėra jokių tarpinių perdengiančių elementų, ji turėtų būti tiesiogiai įterpta į deepfake ar tekstą ir matoma, kai turinys yra bendrinamas arba atsisiunčiamas. Esant pareigai turinį ženklinti, RRT rekomenduoja naudoti vieningas ES piktogramas anglų kalba, kurias galima atsisiųsti nemokamai: EU Icons for labelling AI-generated content | Shaping Europe’s digital future
Iki 2026 m. rugpjūčio 2 d. sukurto turinio atgaline data ženklinti nereikia. Nepaisant to, diegėjai skatinami, jei įmanoma, tai padaryti ir taip prisidėti prie DI akto 50 straipsniu siekiamų tikslų.
Taip, taikomi. DI sistemoms, tiesiogiai sąveikaujančioms su fiziniais asmenimis, atskleidimo pareigos laikymasis turi būti užtikrintas nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. nepaisant to, kad sistema buvo įdiegta anksčiau.
Ši veikla yra patikėta RRT.
Skaidrumo reikalavimų galiojimo pradžioje RRT orientuojasi į prevenciją, visuomenės ir verslo atstovų informavimą ir konsultavimą.
DI akte numatyta galima bauda už skaidrumo pareigų nevykdymą yra 15 000 000 eurų arba iki 3 % bendros pasaulinės įmonės metinės apyvartos. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad tai yra maksimali galima bauda, esant išskirtinėms aplinkybėms ir itin šiurkščiam skaidrumo įpareigojimų nesilaikymui.
Pagal DI aktą mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams taikomos specialios taisyklės dėl baudų dydžio, o Lietuvoje konkrečius baudų už DI akto pažeidimus dydžius įtvirtins įstatymas, kurio projektas šiuo metu yra svarstomas Seime. Numatomas baudų dydžių diferencijavimas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, veiklos vykdytojo pajamas, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip galima sankcija už mažareikšmį pažeidimą, numatytas ir įspėjimas.
Duomenų akto DUK
Skaitmeninių paslaugų akto DUK
Ryšių reguliavimo tarnybos puslapis, skirtas SPA, pateikia išsamią informaciją apie šį aktą bei jo taikymą Lietuvoje. Taip pat apie Skaitmeninių paslaugų aktą bei jo įgyvendinimą galite sužinoti Europos Komisijos puslapyje The EU’s Digital Services Act.
Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) – visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pilna apimti taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d. SPA tikslas – harmonizuoti skaitmeninių (tarpininkavimo) paslaugų teikimo teisinę bazę, užtikrinant šių paslaugų vartotojų teisių apsaugą. Naujosiomis taisyklėmis visoje Europoje siekiama didinti skaitmeninių paslaugų ir interneto platformų skaidrumą, įgalinti teisines priemones ir mechanizmus neteisėtos ar žalingos veiklos bei dezinformacijos sklaidos šalinimui.
Lietuvos Respublikoje už Skaitmeninių paslaugų akto (SPA) įgyvendinimą atsakinga Ryšių reguliavimo tarnyba, paskirta nacionaline skaitmeninių paslaugų koordinatore. Ji atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad interneto platformos laikytųsi SPA reikalavimų, įskaitant neteisėto turinio šalinimą, naudotojų teisių apsaugą ir skaidrumo didinimą skaitmeninėje erdvėje. Be Ryšių reguliavimo tarnybos, SPA priežiūrai paskirtos ir kitos kompetentingos institucijos, kurios veikia pagal savo kompetencijos sritis:
-
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – atsakinga už asmens duomenų apsaugos užtikrinimą ir pažeidimų prevenciją;
-
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – prižiūri vartotojų teisių apsaugą, ypač susijusią su skaitmeninių paslaugų teikimu;
-
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – sprendžia klausimus, susijusius su viešosios informacijos sklaida, žurnalistine etika ir turinio atitikimu teisės aktams.
Siekiant preliminariai įsivertinti, ar paslaugai taikomas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) ir kurie konkrečiai jo įpareigojimai, svarbu atidžiai išnagrinėti paslaugos charakteristikas. Vertinant paslaugą, rekomenduojama atlikti trijų žingsnių analizę. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, ar paslauga priskirtina informacinės visuomenės paslaugai. Tokiai paslaugai būdingi keturi elementai: ji teikiama už atlygį, elektroninėmis priemonėmis, per atstumą ir individualiu paslaugos gavėjo prašymu. Jei paslauga atitinka visus šiuos kriterijus, ji laikoma informacinės visuomenės paslauga. Nustačius tai, būtina išsiaiškinti, kuriam tarpininkavimo paslaugų tipui paslauga yra priskirtina, nes viena paslauga gali atitikti kelis tarpininkavimo paslaugų tipus. Galiausiai, jei paslauga atitinka interneto platformos arba interneto paieškos sistemos kriterijus, reikia įvertinti, kiek aktyvių vartotojų vidutiniškai per mėnesį ją naudoja. Jei paslauga per mėnesį pasiekia daugiau nei 45 milijonus Europos Sąjungos gyventojų, ji priskiriama labai didelėms interneto arba paieškos platformoms.
Plačiau apie reikalavimus apie paslaugų teikėjų kategorijas bei taikomus reikalavimus galite pasiskaityti – čia.
Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA), patikimi pranešėjai yra specialūs subjektai, turintys ekspertinę kompetenciją skirtingose skaitmeninių paslaugų srityse ir gebantys aptikti tam tikros rūšies neteisėtą turinį internete bei apie jį pranešti interneto platformoms. Jų pranešimai turi būti nagrinėjami prioritetine tvarka, nes jie pasižymi patirtimi ir kompetencija, todėl platformos privalo juos vertinti greičiau nei kitų naudotojų pranešimus. Patikimi pranešėjai yra esminė SPA kovos su neteisėtu turiniu internete dalis, o 22 straipsnyje nustatyti kriterijai, kaip subjektas gali tapti patikimu pranešėju, prisidedančiu prie saugumo internete ir naudotojų teisių apsaugos visoje ES. Patikimo pranešėjo statusą trejų metų laikotarpiui suteikia paraišką teikiančio subjekto įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorė (RRT - Lietuvoje), kuri prižiūri paraiškų teikimo procesą ir užtikrina, kad subjektai atitiktų kompetencijos, nepriklausomumo, kruopštumo, tikslumo ir objektyvumo kriterijus. Tik ES įsisteigę juridiniai subjektai gali prašyti šio statuso, kuris galioja visoje ES, nepriklausomai nuo platformos įsisteigimo vietos.
Lietuvoje patikimo pranešėjo statusas suteiktas trims juridiniams subjektams. Daugiau apie patikimus pranešėjus Europos Sąjungoje galite sužinoti čia.
Ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai sprendžia ginčus tarp vartotojų ir interneto platformų paslaugų teikėjų, susijusius su paslaugų teikėjo priimtais sprendimais, pvz. paskyrų blokavimas, turinio šalinimas ar kiti veiksmai, kuriuos naudotojas laiko nepagrįstais. Šie subjektai yra paskirti nacionalinių skaitmeninių paslaugų koordinatorių (SPK) ir statusas suteikiamas tik juridiniams, o ne fiziniams asmenims. Paslaugos gavėjai turi teisę pasirinkti bet kurį tokį subjektą, sertifikuotą pagal SPA 21 straipsnio 3 dalį, kad išspręstų ginčus, įskaitant tuos, kurių nepavyko išspręsti naudojant vidaus skundų nagrinėjimo sistemą. Šie subjektai yra itin svarbūs užtikrinant skaidrumą ir vartotojų teisių apsaugą visoje ES. SPA nustato aiškius kriterijus, kaip subjektas gali tapti neteisminio ginčo sprendimo įstaiga. Statusą suteikia SPK paraišką teikiančio subjekto įsisteigimo valstybėje narei, ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, užtikrinant, kad subjektai atitiktų nešališkumo, finansinio nepriklausomumo, ekspertinių žinių, elektroninio prieinamumo, efektyvumo ir skaidrumo kriterijus. Tik ES įsisteigę subjektai gali prašyti šio statuso, kuris galioja visoje ES, nepriklausomai nuo interneto platformos įsisteigimo vietos.
Daugiau informacijos apie subjektus, nagrinėjančius ginčus ne teismo tvarka, ir visus tokius subjektus, į kuriuos galite kreiptis, rasite čia.
Turite klausimų?
SPA pažeidimų klausimų DUK
Pirmiausiai SPK įvertina, ar konkrečiu atveju yra SPA įpareigojimų pažeidimas. Esant papildomos informacijos poreikiui SPK susisiekia su pažeidimo pateikėju. Tuomet SPK vertina, kuri kompetentinga institucija turi konkretų pažeidimą nagrinėti ir persiunčia pažeidimo pranešimą šiai kompetentingai institucijai. Pažeidimą registravęs asmuo yra informuojamas apie pažeidimo pranešimo perdavimą kitai institucijai.
Ne. SPK negali šalinti neteisėto turinio arba blokuoti prieigą prie jo. Apie pastebėtą galimai neteisėtą turinį pirmiausiai turite informuoti paslaugų teikėją, kurio paslaugoje šį turinį pastebėjote.
Tarpininkavimo paslaugų teikėjams netaikoma prievolė aktyviai stebėti jų paslaugoje platinamą turinį. Tačiau pagal 16 SPA straipsnį jie privalo sukurti pranešimo ir veiksmų mechanizmą, kuriuo naudodamiesi jų paslaugų vartotojai galėtų juos informuoti apie paslaugoje pastebėtą neteisėtą turinį. Gavę pranešimą apie jų paslaugoje pastebėtą galimai neteisėtą turinį, jie privalo šį turinį įvertinti ir, esant poreikiui, imtis veiksmų. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas šių įpareigojimų nesilaiko, reikia informuoti SPK, kuris, savo ruožtu, imsis veiksmų, siekdamas, kad visų SPA įpareigojimų būtų laikomasi.
Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako į pateiktą pranešimą arba nėra sudaręs galimybės pranešimą apie pastebėtą neteisėtą turinį pateikti, galite kreiptis į SPK dėl SPA įpareigojimų pažeidimo.
Pagal 17 SPA straipsnį priimdami bet kokį su neteisėto turinio ribojimais susijusį sprendimą tarpininkavimo paslaugų teikėjai turi pateikti išsamų šio sprendimo pagrindimą. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjai tokio pagrindimo nepateikia, galite kreiptis į SPK dėl SPA įpareigojimų pažeidimo.
Jei nesutinkate su tarpininkavimo paslaugų teikėjo išnagrinėto skundo sprendimu, galite kreiptis į sertifikuotą neteisminio ginčo sprendimo instituciją. Jų sąrašas skelbiamas čia.
Ne, SPK negali ištrinti ar blokuoti neteisėto turinio arba teikti nurodymus paslaugų teikėjams jį ištrinti ar blokuoti.
Pirmiausiai, informuokite apie tai paslaugų teikėją, kurioje paslaugoje šį neteisėtą turinį aptikote. Visi prieglobos ir platformų internete paslaugų teikėjai SPA yra įpareigoti paslaugų vartotojams sudaryti aiškiai matomą, patogią galimybę pranešti apie neteisėtą turinį. Jei tokios galimybės paslaugų teikėjas nėra sudaręs, informuokite RRT. Prašymo formą rasite čia.
Jei internete pastebėjote informaciją, kuri kelia įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar gali būti padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę žmonių gyvybei ar saugumui, privalote nedelsiant informuoti Lietuvos policiją skambinant tel. 112, arba pranešti www.epolicija.lt
Pranešimą visais atvejais pateikite elektroniniu būdu. Pranešime apie aptiktą galimai neteisėtą turinį turėsite pateikti tokią informaciją:
- pagrindimą, kodėl, jūsų nuomone, turinys yra neteisėtas;
- nuorodą ir kitą svarbią informaciją apie tikslią vietą, kur galima rasti galimai neteisėtą turinį;
- savo vardą, pavardę ir el. pašto adresą;
- patvirtinimą, kad pranešimą teikiate vadovaudamasis gerais ketinimais.
Išsiuntę pranešimą apie pastebėtą galimai neteisėtą turinį turite gauti paslaugų teikėjo patvirtinimą, kad jūsų pranešimas yra gautas. Gavęs pranešimą paslaugų teikėjas turi nedelsdamas jį įvertinti ir, esant poreikiui, imtis priemonių dėl neteisėto turinio šalinimo. Apie priimtą sprendimą paslaugų teikėjas turi informuoti jus ir neteisėtą turinį įkėlusį savo paslaugos vartotoją.
Tokiu atveju turite tris išeitis:
- paslaugų teikėjui pateikti skundą per vidaus skundų nagrinėjimo sistemą (nuoroda į ją turi būti matoma paslaugų teikėjo svetainėje);
- pranešti apie tai patikimam pranešėjui (jų sąrašą galite rasti Patikimi pranešėjai). Patikimų pranešėjų pranešimų nagrinėjimui paslaugų teikėjai turi teikti pirmenybę;
- pranešti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui – RRT – per SPA pažeidimų registravimo nuorodą.
Pateikite paslaugų teikėjui skundą per jo vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.
Gavę informacijos, kad jų paslaugų vartotojai, naudodamiesi paslauga platina neteisėtą turinį, paslaugų teikėjai gali:
- apriboti konkretaus turinio matomumą (pašalinti turinį arba blokuoti prieigą prie jo);
- apriboti arba sustabdyti mokėjimų paslaugų gavėjui galimybę;
- sustabdyti arba panaikinti paslaugų gavėjo paskyrą;
- sustabdyti arba panaikinti galimybę paslaugų gavėjui naudotis paslauga ir kt.
Ne. Visais atvejais paslaugų gavėjui turi būti pateiktas aiškus, lengvai suprantamas paslaugų ribojimo paaiškinimas. Paaiškinime turi būti pateikiama informacija apie:
- numatyto taikyti apribojimo tipą;
- sprendimą lėmusius faktus ir aplinkybes;
- bet kokias automatizuotas procedūras, naudojamas identifikuojant turinį arba priimant sprendimą;
- nuoroda į sprendimo teisinį pagrindą arba
- nuoroda į pažeistas naudojimosi paslauga nuostatų ir sąlygų dalis.
Jei sprendimą priėmęs paslaugų teikėjas nepateikia jokio sprendimo motyvų pagrindimo, paslaugų gavėjas gali pateikti skundą skaitmeninių paslaugų koordinatoriui RRT.
Turite kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėją per jo vidaus skundų nagrinėjimo sistemą. Tokią sistemą ir aiškiai matomą prieigą prie jos visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai privalo sukurti.
Naudodamiesi platformos vidaus skundų nagrinėjimo sistema galite apskųsti platformos paslaugos teikėjo sprendimą dėl jūsų su neteisėtu turiniu susijusio pranešimo, t. y. jei nesutinkate su priemonėmis, kurių buvo imtasi prieš neteisėtą turinį, arba dėl tokio turinio taikomais apribojimais. Arba, naudodamiesi šia sistema, galite platformai pateikti skundą dėl kitų SPA įpareigojimų pažeidimų.
Jei esate nepatenkintas platformos sprendimu reaguojant į jūsų pranešimą, apeliacinį skundą galite pateikti praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Internetu, patogiai ir nemokamai.
Paslaugų teikėjo atsakymas į skundą negali būti parengtas automatiškai; jame turi būti pateiktas išsamus sprendimo pagrindimas.
Jei nesutinkate su vidaus skundų nagrinėjimo rezultatais, galite kreiptis į sertifikuotą ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją. Interneto platformos privalo informuoti paslaugų vartotojus apie tokią galimybę ir aktyviai bendradarbiauti su neteisminio ginčo sprendimo institucijomis (plačiau Neteisminis ginčų sprendimas).
Patikimumo užtikrinimo paslaugos ir e. atpažinties DUK
Norint pasirašyti elektroniniu parašu, reikia turėti:
1) Kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kurį galima įsigyti iš pasirinkto kvalifikuotus sertifikatus sudarančio patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo.
Pasirašymui galima naudoti ir nuo 2009 metų išduodamose asmens tapatybės kortelėse įrašytus kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus (jie yra sudaromi Asmens dokumentų išrašymo centro prie LR vidaus reikalų ministerijos). Kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus su kitomis lustinėmis kortelėmis arba USB kriptografiniais raktais sudaro VĮ Registrų centras.
Jeigu norima pasirašyti elektroninius dokumentus naudojantis mobiliuoju telefonu (pasinaudojant SIM kortelėje esančiais kvalifikuotais sertifikatais), tada reikėtų kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių ir pasiteirauti dėl tokios galimybės.
2) Kompiuterį ir lustinių kortelių skaitytuvą (tik tuo atveju, jeigu naudojamas kvalifikuotas sertifikatas yra įrašytas lustinėje kortelėje, pvz., asmens tapatybės kortelėje). Lustinių kortelių skaitytuvas gali būti įmontuotas kompiuteryje, klaviatūroje ar jungiamas atskira jungtimi kaip išorinis įrenginys.
3) Elektroninio dokumento pasirašymo programinę įrangą. Vienas svarbesnių kriterijų renkantis elektroninio dokumento pasirašymo programinę įrangą yra formuojamo elektroninio dokumento formatas (tam, kad gavėjas priimtų ir galėtų patikrinti tokio formato elektroninį dokumentą). Pavyzdžiui, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-119 „Dėl elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad valstybės institucijoms elektroniniu būdu teikiami dokumentai, kurių rengimą nustato norminiai teisės aktai, turi atitikti Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (nuo 2011 m. sausio 1 d. – Lietuvos vyriausiojo archyvaro) patvirtintose ar su juo suderintose elektroninių dokumentų specifikacijose nustatytus reikalavimus. Tokius dokumentus galima sukurti naudojant kompiuterinę programą „Signa“, kurią asmenys gali nemokamai parsisiųsti iš interneto svetainės http://www.archyvai.lt, o nenorintys diegti papildomos programinės įrangos, elektroninius dokumentus gali pasirašyti ar patikrinti tiesiogiai interneto svetainėje http://www.archyvai.lt/lt/paslaugos-53/adoc-dokumentai.html.
Pasirašyti elektroninius dokumentus elektroniniu parašu galima ne tik naudojant kompiuteryje įdiegtą programinę įrangą, bet ir interneto svetainėse. Tam, kad pasirašytumėte saugiai, rekomenduotume nepamiršti šių pagrindinių saugumo patarimų: plačiau
Kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus asmens tapatybės kortelėse sudaro Asmens dokumentų išrašymo centras prie LR vidaus reikalų ministerijos. Kai naudojamas kvalifikuotas sertifikatas yra įrašytas lustinėje kortelėje (šiuo atveju, asmens tapatybės kortelėje), reikia turėti kompiuterį ir lustinių kortelių skaitytuvą. Lustinių kortelių skaitytuvas gali būti įmontuotas kompiuteryje, klaviatūroje ar jungiamas atskira jungtimi kaip išorinis įrenginys.
Kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus kartu su USB laikmena išduoda valstybės įmonė Registrų centras.
Mobilusis parašas yra patogi naudoti elektroninio parašo forma. Savo mobiliajame telefone reikia turėti specialią SIM kortelę su kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį galima įsigyti iš savo judriojo ryšio operatoriaus.
Elektroniniu parašu galima pasirašyti elektroninius dokumentus (pvz., sutartis), teikti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius prašymus ar skundus valstybės institucijoms, pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis, tokiu būdu sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas.
Docusign.com – tai JAV kompanijos sukurta elektroninio pasirašymo platforma (taip pat turinti padalinį Prancūzijoje), kuri deklaruoja, kad sudaro galimybes pasirašyti tiek nekvalifikuotais, tiek ir kvalifikuotais elektroniniais parašais, tačiau mums nepavyko rasti patvirtinimų (išskyrus deklaratyvius teiginius), kad procedūros atliekamos vadovaujantis Europos teisiniu reguliavimu. Testuojant šią platformą, ganėtinai lengvai pavyko pasirašyti dokumentus nekvalifikuotu elektroniniu parašu (užrašant savo inicialus arba nupiešiant parašą ranka). Šiuo atveju dokumento vientisumui užtikrinti yra naudojamas DociSign elektroninis spaudas, tačiau pasirašančių asmenų tapatybė nėra niekaip tikrinama. Galimybės pasirašyti dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu šioje platformoje rasti nepavyko, tačiau iš aprašymo tikėtina, kad toks funkcionalumas yra prieinamas ne visiems.
Beje, Docusign pavadinimą turi ne tik pasirašymo platforma, apie kurią kalbame, bet tokį pavadinimą turi ir Prancūzijoje įsisteigęs patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas, išduodantis kvalifikuotus sertifikatus, bei prižiūrimas Prancūzijos priežiūros įstaigos.
Visų ES šalių kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų, sudarančių kvalifikuotus elektroninio parašo sertifikatus (taip pat teikiančių ir kitas patikimumo užtikrinimo paslaugas), sąrašus rasite EK svetainėje, adresu: https://webgate.ec.europa.eu/tl-browser/#/
Kvalifikuoto elektroninio spaudo teisinė galia bendruoju atveju nėra prilyginta įmonės įprastam antspaudui. Jei duomenys yra patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu spaudu, tiesiog laikytina, kad yra tinkamai užtikrintas jų vientisumas ir kilmė. Galimybė naudoti kvalifikuotus elektroninius spaudus dokumento autentiškumui ir (ar) vientisumui patvirtinti priklauso nuo to, kokie reikalavimai yra keliami konkrečiai dokumentų rūšiai.
Plačiau apie dokumento autentiškumo ir (ar) vientisumo patvirtinimo būdus ir jų taikymą rasite Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (naujausia redakcija https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E60E6A140217/asr).
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, juridinio asmens atstovo kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė juridinio asmens atstovo rašytiniam parašui, patvirtintam juridinio asmens antspaudu. Taigi jei dokumentas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu papildomai elektroninio spaudo nebereikia.