Pernai Lietuvoje geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį, pajamos augo beveik 13 proc. Krovinių vežimo apimtys toliau smunka
2025 m., palyginti su 2024-aisiais, pajamos iš keleivių vežimo veiklos padidėjo 12,8 proc. iki 107,8 mln. eurų, geležinkeliais buvo pervežta 5,9 mln. keleivių, arba 6,2 proc. daugiau nei prieš metus. Pernai 77 proc. visų kelionių buvo vietiniais maršrutais.
Sparčiausiai (24,1 proc.) augo pajamos iš keleivių vežimo veiklos ne pagal viešųjų paslaugų sutartį – tai rodo didėjančią komercinių keleivių vežimo paslaugų reikšmę bendroje keleivių vežimo rinkoje. Keleivių vežimo augimui daugiausia įtakos turėjo didėję keleivių srautai tarptautiniuose maršrutuose, įskaitant tranzitinius maršrutus per Lietuvą. Tarptautinio susisiekimo augimą taip pat skatino 2025 metais pradėtos vykdyti koordinuotos jungtys tarp Baltijos šalių sostinių maršrutu Vilnius-Ryga-Talinas.
2025 m. buvo parduota 4,3 mln. bilietų – 4 proc. daugiau nei prieš metus. Keleiviai ir toliau rinkosi skaitmeninius bilietų įsigijimo būdus: internetu parduota 2,2 mln. bilietų, arba 50 proc. visų bilietų. Alternatyviais kanalais įsigytų bilietų skaičius per metus išaugo daugiau nei 2 kartus, o tam įtakos turėjo fizinių bilietų kasų pertvarka, bilietų automatų plėtra ir galimybė bilietus įsigyti „Google Maps“ platformoje bei „Perlo“ terminaluose.
Valstybės kompensacijų poreikis keleivių vežimo veiklai per metus padidėjo 4,1 proc. ir pernai sudarė 36 mln. eurų.
Krovinių vežimo apimtys smunka
Krovinių vežimo apimtys Lietuvoje ir toliau mažėjo, o tam didžiausią įtaką turėjo tarptautinių maršrutų ir intermodalinių vežimo apimčių kritimas.
Pernai, palyginti su 2024 m., pajamos iš krovinių vežimo veiklos sumažėjo 2,0 proc. iki 263,6 mln. eurų. Pervežtų krovinių kiekis per metus sumenko 4,7 proc. iki 24,4 mln. tonų, o bendros krovinių vežimo apimtys – 7,1 proc. iki 5,8 mlrd. neto tonkilometrių (tkm). Tarptautinių vežimų apimtys sumažėjo 19,3 proc., iš jų tranzitinių vežimų apimtys – 24,4 proc.
Daugiau nei 55 proc. visų tarptautinio vežimo apimčių sudarė tranzitas. Išskirtinai mažėjo intermodalinio vežimo apimtys – per metus jos sumenko 70,8 proc.
2025 m. valstybės subsidijos geležinkelių infrastruktūrai išaugo iki 82,2 mln. eurų, kai 2024 metais jos siekė 65,6 mln. eurų.
Pasak RRT ekspertų, mažėjančios intermodalinio vežimo apimtys atskleidžia geležinkelių krovinių vežimo iššūkius ir poreikį stiprinti konkurencingumą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai glaudžiai susiję su tvaresniais transporto sprendimais ir krovinių srautų perkėlimu iš kelių transporto į geležinkelius.
„Šiandien Lietuvos geležinkelių transporto rinka formaliai atverta, tačiau 96 proc. krovinių vežimo vis dar sutelkta vienose rankose. Geležinkelių vežėjams sunku konkuruoti su kelių transportu ir viena iš pagrindinių priežasčių – nepalanki mokesčių struktūra. Lietuvos geležinkelių infrastruktūros naudojimo intensyvumas siekia apie trečdalį Europos vidurkio. Politikos formuotojams verta rimtai įvertinti, kokių priemonių reikia, kad ši infrastruktūra būtų efektyviau panaudojama – taptų konkurencinga alternatyva krovinių vežimui keliais, stiprintu verslo logistikos galimybes ir mažintų naštą valstybės biudžetui“, – teigia RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.
Palyginimui: keleivių vežimo rinkoje kelių transporto apyvarta, matuojama keleivio kilometrais, 2025 m. buvo 4,8 karto didesnė nei geležinkeliuose ir sudarė 2,8 mlrd. keleivio km, kai geležinkeliuose – 0,58 mlrd. keleivio km.
2025 m. pabaigoje geležinkelių transporto rinkoje veikė 7 vežėjai: 1 keleivių ir 6 krovinių. Be jau žinomų vežėjų – „LTG Link“, „LTG Cargo“, Akmenės cemento, Gargždų geležinkelio, „Transachemos“ ir Lenkijos bendrovės „ORLEN Kolej“) krovinių vežimo rinkoje veiklą pradėjo Latvijos įmonė „LDZ Cargo“, tačiau naujo vežėjo apimtys kol kas yra labai menkos.
2025 m. Geležinkelių transporto paslaugų rinkos ataskaita.
