Mažėjant laiškų, paštui ieškoma naujo vaidmens: ekspertas mato nišą technologijose ir logistikoje

Anot jo, pagrindinis pašto pranašumas išlieka ne pati tradicinė paslauga, o per dešimtmečius sukauptas gyventojų pasitikėjimas, platus tinklas ir infrastruktūra. Būtent tai, pasak eksperto, gali tapti pagrindu naujiems veiklos modeliams.

„Paštas negali tikėtis, kad ir toliau išgyvens iš laiškų pristatymo. Tačiau jiems lieka pasitikėjimas, ryšys su klientais, jų pažinimas ir infrastruktūra. Visa tai gali tapti atspirtimi naujoms, tvarioms ir konkurencingoms paslaugoms. Tik klausimas, ar kiekvienas paštas turi tam reikalingą lyderystę ir įmonės kultūrą“, – sako A. Vilkelis.

Siuntos augina apyvartą, bet ne visada pelną

Jo teigimu, viena iš natūralių krypčių paštui išlieka elektroninės komercijos siuntų pristatymas, tačiau ši rinka nėra paprastas atsakymas į tradicinio pašto veiklos nuosmukį.

„Tai globali ir labai konkurencinga rinka. Todėl siuntų verslas paštui gali didinti apyvartą, bet nebūtinai pelningumą“, – sako A. Vilkelis.

Pasak jo, problema dažnai – ne technologijos, o organizacijų gebėjimas keistis. Prie monopolio sąlygų pripratusioms valstybės valdomoms įmonėms, anot eksperto, sunku persiorientuoti į aplinką, kurioje reikia konkuruoti greitai, lanksčiai ir pagal rinkos taisykles.

Tad pašto transformaciją jis pirmiausia sieja su kultūriniais ir vadybiniais pokyčiais. A. Vilkelio vertinimu, paštas turėtų save matyti ne tik kaip pristatymo organizaciją, bet ir kaip technologijomis grįstą paslaugų platformą.

„Paštas turi daug infrastruktūros, duomenų ir patirties. Su tinkama lyderyste ir darbuotojų požiūriu galima nuveikti labai daug. Kodėl paštas negalėtų aptarnauti valstybinių ligoninių tinklo, krašto apsaugos logistikos ar teikti papildomų paslaugų gyventojams?“ – kalba jis.

Matytų vietą ir strategiškai svarbiose srityse

Eksperto vertinimu, ateityje elektroninė komercija galėtų sudaryti maždaug trečdalį tvaraus pašto verslo. Dalis veiklos liktų tradiciniam laiškų pristatymui, tačiau didesnį svorį galėtų įgyti valstybei svarbios arba komercinės paslaugos, paremtos pasitikėjimu ir gyventojų poreikių pažinimu.

Pasak A. Vilkelio, tai reikštų ne tradicinio pašto išsaugojimą dabartine forma, o jo funkcijos peržiūrą. Tokiu atveju paštas būtų vertinamas ne tiek pagal pristatomų laiškų skaičių, kiek pagal gebėjimą veikti kaip patikima infrastruktūros ir paslaugų grandis.

Lietuvos reguliuotojas taip pat kalba apie modelio peržiūrą

Panašų poreikį keisti dabartinį modelį mato ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Ji ne kartą atkreipė dėmesį į mažėjančias laiškų apimtis ir valstybės kompensacijų reikalaujančią universaliąją pašto paslaugą (UPP).

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė teigia, kad mažėjančios laiškų apimtys savaime nereiškia, jog pašto infrastruktūra praranda reikšmę, tačiau, jos vertinimu, dabartinis modelis turi būti peržiūrėtas pagal realius gyventojų poreikius.

„Svarbu ne mechaniškai išlaikyti tai, kas buvo sukurta anksčiau, o atsakingai įvertinti, kokios paslaugos žmonėms ir valstybei iš tiesų reikalingos, kur gali padėti skaitmeniniai sprendimai, o kur verta išnaudoti pašto turimą pasitikėjimą, tinklą ir organizacinius pajėgumus“, – sako J. Šovienė.

Anot jos, pašto sektorius po truputį tolsta nuo vienos istorinės funkcijos ir juda lankstesnio, technologijomis ir realiu paslaugų poreikiu grįsto modelio link.

„Ateities paštas vis labiau bus vertinamas ne pagal tai, kiek laiškų ir siuntų pristato, o pagal tai, kiek vertės gali sukurti kaip patikima paslaugų ir infrastruktūros grandis“, – teigia RRT vadovė.

Išsamiau apie pašto sektoriaus ateitį, skaitmeninį atsparumą ir kitus Lietuvos infrastruktūros klausimus balandžio 30 d. Vilniuje bus diskutuojama RRT konferencijoje „Ateities ryšys: pažangai ar dienai X?“.