Šviesolaidis už kelių šimtų metrų, bet namai be interneto: prezidentas siūlo valstybei finansuoti „paskutinę mylią“
Siūlymai finansuoti paskutinę ryšio tinklo atkarpą iki gyventojų namų iškelti rugsėjo 30 d. Prezidentūroje vykusiame projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ renginyje. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžė, kad net ir šalia namų nutiestas tinklas dar neužtikrina ryšio gyventojams. Kabelio tiesimo išlaidos ir leidimų derinimas daliai jų tampa sunkiai įveikiama kliūtimi.
„Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“ – klausė J. Šovienė.
Pasak jos, Molėtų pavyzdys rodo galimybę gerokai pagerinti ryšio prieinamumą panaudojant jau nutiestą infrastruktūrą. RRT pirmininkės pristatytais duomenimis, šviesolaidis faktiškai pasiekia 63 proc. Lietuvos namų ūkių, regionuose – 15 proc., o Pagėgių savivaldybėje – tik 9 proc.
Siūlo kompensuoti prisijungimo išlaidas
Valstybės paramą gyventojams, kurių prijungimo prie interneto neužtikrina rinka, pasiūlė ir projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Renginio atidarymo kalboje jis pabrėžė, kad komerciniams operatoriams tiesti kabelį iki atokesnių namų dažnai neapsimoka.
„Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o tose vietose, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos verslo konfederacijos narys Vitalijus Kirvaitis diskusijoje pasiūlė ryšio kuponų modelį, kai valstybė galėtų padengti dalį gyventojų prisijungimo arba ryšį pagerinančios įrangos įsigijimo išlaidų. Jo vertinimu, parama turėtų leisti pasirinkti vietovei tinkamiausią technologiją – šviesolaidinį ar belaidį ryšį.
Molėtų rajono meras Saulius Jauneika atkreipė dėmesį, kad prieš planuojant prijungimą reikia išsiaiškinti ir gyventojų poreikį naudotis šviesolaidžiu. Savivaldybė ketina jį įvertinti ir ieškoti būdų, kaip padėti norintiems prisijungti.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas nurodė, kad „Plačiajuostis internetas“ toliau investuos į ryšio bokštų statybą ir kabelių tiesimą. Jis pabrėžė, kad tinklų plėtra turi būti derinama su jų atsparumo stiprinimu, nes vasaros pabaigoje siautusios audros metu sutrikęs ryšys paveikė prekybą, atsiskaitymus ir paštomatų veikimą.
„Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė J. Taminskas.
Pasak ministro, atsparumui užtikrinti svarbios įvairios ryšio technologijos ir bendradarbiavimas su energetikos bei teritorijų planavimo klausimus sprendžiančiomis institucijomis.
Procedūros trunka ilgiau nei statybos
Prijungimo išlaidos – tik viena iš ryšio plėtros kliūčių. Kita, pasak diskusijos dalyvių, yra ilgos infrastruktūros įrengimo ir derinimo procedūros. J. Šovienės teigimu, bazinei stočiai su bokštu pastatyti šiuo metu gali prireikti iki dvejų metų.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžė, kad didelę proceso laiko dalį užima administracinės procedūros, ir pasiūlė su suinteresuotomis šalimis ministerijoje išnagrinėti, kur stringa procesas.
„Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė E. Grikšas. Ministras nurodė artimiausiu metu inicijuosiantis susitikimą ir sakė besitikintis sprendimus rasti iki metų pabaigos.
Pasak jo, ryšio prieinamumas tiesiogiai susijęs su regionų galimybėmis pritraukti šeimas ir investicijas. Prastas internetas gali trukdyti dirbti nuotoliu, vaikams atlikti namų darbus ar naudotis elektroninėmis paslaugomis.
„Viskas turbūt prasideda nuo galimybės netoli namų oriai dirbti ir užsidirbti. Ir nuo to pradeda suktis visi kiti regiono ekonomikos skatinimo procesai“, – kalbėjo E. Grikšas.
J. Šovienė taip pat išskyrė savivaldybių vaidmenį planuojant infrastruktūrą, derinant leidimus ir sudarant galimybes ryšio įrangai naudoti viešojo sektoriaus pastatus. Anot jos, RRT pasirengusi tinklų plėtrą planuojančioms savivaldybėms atlikti tokias infrastruktūros analizes ir modeliavimą kaip Molėtų rajone.
Paskutinė mylia yra ir skaitmeniniame raštingume
Kita skaitmeninės atskirties pusė – gebėjimas pasinaudoti turimu ryšiu ir technologijomis. J. Šovienės pristatytais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų.
„Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė RRT pirmininkė.
Jos vertinimu, Lietuvoje reikėtų nuolatinės skaitmeninės pagalbos sistemos, kurios pagrindu galėtų tapti bibliotekos ir jose dirbantys skaitmeniniai ambasadoriai. Tokios pagalbos tęstinumui būtini ištekliai ją teikiančių darbuotojų laikui ir kompetencijoms.
Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė pasiūlė svarstyti valstybės apmokamą skaitmeninio konsultanto pareigybę ir aiškiau įtvirtinti bibliotekų, kaip skaitmeninės įtraukties centrų, vaidmenį.
„O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata. Jeigu tas būtų padaryta, skaitmeninių ambasadorių būtų žymiai daugiau“, – sakė D. Abazoriuvienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius nurodė, kad pagal atnaujintą mokinių socialinės-pilietinės veiklos tvarką pagalba senjorams mokantis naudotis technologijomis gali būti įskaitoma kaip ši veikla. Pasak jo, toks mokinių įsitraukimas padėtų pasiekti ir namuose liekančius senjorus.
„Dabar atsirado koordinatoriai. Veikla koordinuojama ir nukreipiama, kad ji būtų prasminga“, – sakė J. Petkevičius. Viceministras taip pat išskyrė galimybę daugiau skaitmeninio raštingumo temų įtraukti į trečiojo amžiaus universitetų programas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras pabrėžė socialinių darbuotojų vaidmenį. Jo teigimu, atnaujintuose paslaugų kataloguose numatyta ir pagalba skaitmeninės įtraukties srityje.
„Mokymai ne visada gali išspręsti problemas“, – sakė T. Vinokuras. Pasak jo, vyresnio amžiaus žmogui kartais reikia pagalbos atliekant konkrečią užduotį – užpildant paraišką ar deklaruojant mokesčius. Socialiniai darbuotojai galėtų patarti, padėti atlikti paprastus veiksmus arba nukreipti į konsultacijas ir mokymus. Tačiau dėl tokios pagalbos reikia tartis su pačiais darbuotojais, kad ji netaptų papildoma našta.
RRT pirmininkės J. Šovienės paskelbtais duomenimis, šiemet projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų – tris kartus daugiau nei pernai. Prie projekto prisijungė 300 skaitmeninių ambasadorių, kurie savarankiškai skaitmeninio raštingumo pradmenis suteikė 11 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje.
Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ yra RRT inicijuotas ir LR Prezidento globojamas skaitmeninio raštingumo lavinimo projektas, skirtas mažinti skaitmeninei atskirčiai ir padėti vyresnio amžiaus žmonėms bei bendruomenėms drąsiau naudotis technologijomis.
