Visuomenės amžėjimas ir skaitmeninis progresas yra du reiškiniai, kurie ateityje tik stiprės. Deja, jų abiejų stiprėjimas atveria ir ryškėjančius skirtumus tarp įvairių visuomenės grupių. Šiuo metu daugiau nei 700 milijonų vyresnių nei šešiasdešimt metų žmonių visame pasaulyje patiria sunkumų, kuriuos lemia sparti skaitmenizacija. Skaičiuojama, kad šis žmonių skaičius iki amžiaus vidurio padvigubės ir sieks 1,5 milijardo.
Vilniuje viešėjusi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) vadovė Doreen Bogdan-Martin išskyrė tris veiklos kryptis, ko turėtų imtis šalys, norinčios įtraukti vyresnę populiacijos dalį į skaitmenizacijos procesus.
Pati D. Bogdan-Martin įsitikinusi, kad amžius nėra barjeras ugdyti naujus įgūdžius, o ir sveikas amžėjimas, pasak jos, yra klausimas, kuris skaitmeniniame amžiuje palies kiekvieną iš mūsų.
„Mes turime rūpintis tvaria skaitmenine transformacija. Tai reiškia, kad skaitmenizuodami visuomenę turime ne tik tausoti gamtos išteklius, bet ir pasirūpinti aplinka ir žmonėmis“, – pabrėžė D. Bogdan-Martin, dalyvavusi Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) projekto, skirto senjorų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, pristatyme LR Prezidentūroje.
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos vadovės teigimu, itin svarbu suvokti, kad skaitmeninė atskirtis nėra tik menkiau išsivysčiusių šalių problema, ji egzistuoja ir Europos šalyse, taip pat – Lietuvoje. „Eurostat“ duomenimis, daugiau nei 60 proc. 65-74 metų amžiaus grupės Lietuvos gyventojų nėra naudojęsi kompiuteriu ir tik 35 proc. šioje amžiaus grupėje naudojasi išmaniuoju telefonu.
Taigi, pasak D. Bogdan-Martin, kuriant skaitmeninę įtraukiąją visuomenę, kurioje įvairių sluoksnių ir grupių nariams sudarytos vienodos sąlygos, svarbūs keli akcentai.
Skaitmeninės atskirties mažinimas
Pirmiausia, jos nuomone, būtinas prasmingas ryšys, kurį apibrėžia paslaugų prieinamumas, įrangos ir paslaugų įperkamumas bei vartotojų saugumo užtikrinimas.
„Lietuva yra itin pažengusi ir turi išplėtotą skaitmeninę infrastruktūrą, pavyzdžiui, beveik visą jūsų šalies teritoriją dengia bent 4G tinklas, o 88 proc. namų ūkių turi prieigą prie interneto. Deja, vis dar yra atskirtis tarp infrastruktūros ir jos naudotojų, nes dalis visuomenės neturi prieigos prie šios infrastruktūros“, – sakė D. Bogdan-Martin, raginanti elektroninių ryšių rinkos dalyvius užtikrinti prieinamas ir patikimas paslaugas kuo platesniam visuomenės ratui.
Antras svarbus aspektas – vartotojų įgūdžiai ir žinios, leidžiančios jiems pasitikėti savimi skaitmeninėje visuomenėje. Kitaip tariant, ne mažiau svarbu, kad galintys įpirkti įrenginius ir gebantys naudotis naujomis technologijomis žmonės nenukentėtų nuo tamsiosios skaitmenizacijos pusės, kurioje galima susidurti su asmeninių duomenų praradimu, patyčiomis ar finansiniais praradimais.
„Reiktų pradėti nuo pagrindinių įgūdžių, tačiau vystantis technologijoms įgūdžius būtina nuolat lavinti. Jie turi eiti koja kojon su laiku. Tai gali pakeisti gyvenimo kokybę amžėjančiose visuomenėse. Žinoma, reikia atsižvelgti į tai, kad, pavyzdžiui, vyresnių žmonių poreikiai yra unikalūs, jie ne tik turi išmokti, kaip naudotis technologijomis, bet ir gebėti apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, kurti saugius slaptažodžius. Svarbu suteikti vyresniems žmonėms pasitikėjimo ir reikiamų įgūdžių prisitaikyti pasaulyje, kuriame visus jungia technologijos“, – dėsto Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinė sekretorė.
Galiausiai kaip trečią kryptį ji išskiria bendradarbiavimą tarp pilietinės visuomenės, akademikų, politikos formuotojų ir verslo. Kurdami inovacijas, turime užtikrinti, kad jos nediskriminuotų žmonių dėl jų amžiaus.
Jūratė Šovienė, RRT tarybos pirmininkė.
„Visi kartu turime ieškoti sprendimų, kaip panaudoti technologijas vyresnių žmonių gyvenimo kokybei gerinti“, – pabrėžia D. Bogdan-Martin, primindama, kad dar 2003 metais žodžiai internetas ir skaitmenizacija nebuvo dažni mūsų žodyne, tačiau vos per 20 metų viskas dramatiškai pasikeitė, todėl dabar reikia bendro visuomenės narių susitelkimo ir RRT inicijuotas projektas Lietuvoje yra itin laiku.
Projektą „Skaitmeninis dešimtmetis: nė vienas nėra pamirštas“ LR Prezidentūroje pristačiusi RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė taip pat akcentavo, kad šis projektas turėtų tapti visos Lietuvos projektu: „Tačiau be kitų valstybės institucijų, verslo, bendruomenių įsitraukimo to padaryti nepajėgsime. Dėl to kviečiame prisijungti visus jaučiančius pareigą spręsti skaitmeninę atskirtį.“
Rūpestis skaitmenine sveikata
Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga išskiria skaitmeninę sveikatą kaip pagrindinį tvarios skaitmeninės transformacijos visame pasaulyje aspektą – turi būti užtikrinta interneto prieiga kiekvienam, ypač ten, kur nėra laidinio ar šviesolaidinio ryšio.
D. Bogdan-Martin renginio metu Vilniuje priminė, kad skaitmeninės technologijos prisideda prie sveiko amžėjimo įvairiais būdais.
„Vienas jų – kasdienė ligų prevencija ir sveikatos stebėjimas per įvairius prietaisus ir mobiliąsias programėles, kuriuos kiekvienas gali naudoti net būdamas ne sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, technologijos įgalina pacientus gauti patikimą informaciją apie jų sveikatą, o sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams ir politikos formuotojams suteikia įrankius, kurti ir valdyti atsparesnes sveikatos sistemas, teikti geresnę pagalbą, gerinti gydymo kokybę ir išgyvenamumo rodiklius“, – aiškino Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos vadovė.
Informacija atnaujinta 2023-11-06
