Tarptautinė veikla

2021 m. liepos 29 d. su Latvijos radijo ryšio administracija pasirašytas 2013 m. sausio 31 d. susitarimo dėl plačiajuosčių sistemų naudojimo 2600 MHz radijo dažnių diapazone papildymas, kuris leidžia efektyviau 2500–2690 MHz radijo dažnių juostoje veikti IMT tinklams pasienio zonoje.
2021 m. rugpjūčio 1 d. su Latvijos radijo ryšio administracija pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų 694–790 MHz radijo dažnių juostoje, kurios bus taikomos vystant IMT tinklus abiejų šalių pasienio teritorijose.
2021 m. gruodžio 1 d. su Latvijos radijo ryšio administracija pasirašytas susitarimas dėl sausumos judriosios tarnybos 158,0125–160,60625 / 162,6125–165,20625 MHz radijo dažnių juostose naudojimo pasienio zonose.

2020 metais nebuvo pasirašyti tarptautiniai susitarimai. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) tebevykdo derybas su Rusijos Federacijos telekomunikacijų administracija dėl 1427–1517 MHz, 3400–3800 MHz ir 24,25–27,5 GHz radijo dažnių juostų naudojimo, siekdama, kad Lietuvoje šios radijo dažnių juostos galėtų būti naudojamos pagal EK sprendimuose nustatytus parametrus arba kad nuokrypis nuo šių parametrų būtų kuo mažesnis. 2021–2023 m. RRT sieks susitarti ir surasti abiem pusėms tinkamą sprendimą.

2019 metai

2019 metų spalio 28 – lapkričio 22 dienomis Egipte vykusioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-19), kurią organizavo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), patvirtinti sprendimai dėl radijo spektro naudojimo ateities. Konferencijoje, kurioje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovai, buvo diskutuojama dėl įvairių radijo ryšio  technologijų tolesnio naudojimo pasauliniu ar regioniniu mastu.
Pasaulinė radijo ryšio konferencija yra vienas svarbiausių radijo ryšio valdymo renginių, kuris vyksta kas 4 metus. Konferencijoje patvirtinami radijo ryšio tarptautinio valdymo principai, nustatomos pagrindinės radijo ryšio plėtros kryptys, priimamos rezoliucijos aktualiausiais radijo dažnių tarptautinio valdymo klausimais. Konferencijos metu priimami sprendimai dėl ITU Radijo ryšio reglamento, kurio nuostatų ITU narės yra įsipareigojusios laikytis, straipsnių papildymo ir pakeitimo. Lietuvos vyriausybinė delegacija konferencijoje siekė užtikrinti, kad naujosios radijo ryšio reglamentavimo nuostatos sudarytų kuo geresnes sąlygas Lietuvos radijo dažnių naudotojų poreikiams tenkinti.
Konferencijos diskusijos parodė, kad pasaulyje aiškiai juntama tendencija plėsti tarptautiniu mastu harmonizuotas sparčiojo judriojo radijo ryšio belaides paslaugas, leidžiančias naudotis radijo ryšiu bet kur ir bet kada. Nuomonės išsiskyrė tik dėl šių paslaugų teikimo technologijų – vienos valstybės ateitį sieja su antžeminėmis belaidžio radijo ryšio technologijomis, kitos – su palydovinio radijo ryšio technologijomis.
Svarbus konferencijos rezultatas, kad užtikrintos galimybės 5G judriojo radijo ryšio sistemas vystyti 24,25‒27,5 GHz, 37‒43,5 GHz ir 66‒71 GHz radijo dažnių juostose pasauliniu mastu, o išimties teise pasinaudojusiose valstybėse, įskaitant Lietuvą, tai bus galima daryti ir 45,5‒47 GHz bei 47,2‒48,2 GHz radijo dažnių juostose.
Konferencijos metu paaiškėjo, kad Rusija ir Kinija (palaikomos dar kelių šalių) 5G radijo ryšiui neketina naudoti 3,4‒3,8 GHz radijo dažnių juostos. Po ilgų ir sudėtingų diskusijų joms pavyko pasiekti, kad 5G radijo ryšio sistemas jų teritorijose bus galima diegti naudojant 4,80‒4,99 GHz radijo dažnių juostą. Tai didelis iššūkis Europos valstybėms, besiribojančioms su Rusijos Federacija, kurios ne tik turės užtikrinti elektromagnetinį suderinamumą, siekdamos apsaugoti 4,8‒4,99 GHz radijo dažnių juostoje jau veikiančias radijo ryšio sistemas, bet bus sudėtinga užtikrinti visavertę 5G radijo ryšio sistemų plėtrą 3,4‒3,8 GHz radijo dažnių juostoje.
Atsižvelgiant į technologijų naujoves, susitarta dėl išmaniųjų transporto sistemų (angl. Intelligent Transport Systems, ITS) bei judančių Žemės stočių (angl. Earth stations in Motion, ESIM) veiklos sąlygų, atnaujintas radijo ryšio naudojimo oro ir jūrų navigacijai reglamentavimas.
Daugiau apie WRC-19 rasite https://www.itu.int/en/ITU-R/conferences/wrc/2019/Pages/default.aspx

2019 m. spalio 22–24 d. Maskvoje vyko Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir Rusijos Federacijos telekomunikacijų administracijos ekspertų derybos radijo dažnių koordinavimo klausimais. Buvo aptartos įvairių radijo dažnių juostų tolesnio naudojimo perspektyvos ir pasirašyti susitarimai dėl techninių sąlygų, kurios bus taikomos naudojant radijo dažnius Lietuvos ir Rusijos Federacijos pasienio teritorijoje.
Derybų rezultatai Lietuvai:
Sutarta, kad 800 MHz radijo dažnių juostoje galinčių veikti bazinių stočių tankis padidintas penkis kartus tose Lietuvos vietovėse, kuriose iki šiol buvo galima statyti tik vieną bazinę stotį šimtui kvadratinių kilometrų.
Remiantis CEPT rekomendacijomis, pagerintos LTE technologijos naudojimo sąlygos 2100 MHz ir 2600 MHz radijo dažnių juostose. Pagal naujus susitarimus, bus leidžiami aukštesni šios technologijos sistemų kuriamo elektromagnetinio lauko lygiai Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pasienyje.
Suderinta didžioji dalis skaitmeninės antžeminės televizijos tinklų pertvarkai reikalingų radijo dažnių iš 470–694 MHz radijo dažnių juostos. Išvadas dėl likusių radijo dažnių koordinavimo Rusijos pusė pažadėjo pateikti per kelis mėnesius. Tuomet Lietuva bus pasirengusi atlaisvinti 700 MHz radijo dažnių juostą nuo televizijos transliavimo, o Rusijos pusė dėl tokio atlaisvinimo turėtų apsispręsti, atsižvelgdama į iki šių metų pabaigos planuojamą priimti koncepciją.
3400–3800 MHz radijo dažnių juostos naudojimo 5G radijo ryšio plėtrai perspektyvos išlieka neaiškios, kadangi Rusijos atstovų pasiūlytos sąlygos Lietuvai buvo nepriimtinos ̶  jos visiškai apribotų tinklų vystymą šiame diapazone. Radijo dažnių naudojimo sąlygas Rusijos pusė pažadėjo peržiūrėti iki 2020 metų liepos mėnesio.
Dėl išsiskiriančių principinių pozicijų derybose nepavyko pasiekti kompromisinio sprendimo ir dėl 1429–1518 MHz radijo dažnių juostos Rusijos pusė buvo informuota, kad radijo dažnių juostos dalis, kurią Rusija naudoja karinėms sistemoms, Lietuvoje naudojama eksperimentinėms bazinėms stotims veikti, todėl dažnių juostos naudojimas gretimose teritorijose yra įmanomas, suderinus abiem pusėms priimtinas sąlygas.

2019 m. birželio 18–20 d. Minske vyko RRT ir Baltarusijos Respublikos telekomunikacijų ir informatizavimo ministerijos Telekomunikacijų valstybinės priežiūros departamento techninių ekspertų derybos radijo dažnių koordinavimo klausimais. Buvo aptartos įvairių radijo dažnių juostų tolesnio naudojimo perspektyvos ir pasirašyti susitarimai dėl techninių sąlygų, kurios bus taikomos naudojant 470–694 MHz ir 3400–3800 MHz radijo dažnių juostas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio teritorijoje.
Rengiantis 5G radijo ryšio plėtrai 700 MHz ir 3400–3800 MHz radijo dažnių juostose, reikalinga nustatyti šių radijo dažnių juostų naudojimo pasienio teritorijose sąlygas ir atlaisvinti 700 MHz radijo dažnių juostą nuo antžeminės televizijos transliavimo paslaugų, t. y. perplanuoti antžeminės televizijos transliavimui naudojamus radijo dažnius abiejose valstybėse. Baltarusija tokį perplanavimą 700 MHz radijo dažnių juostoje pasirengusi atlikti iki 2023 m., tačiau svarstomos ir ankstesnio šios radijo dažnių juostos atlaisvinimo galimybės.

2018 metai

2018 m. gruodžio 19–20 d. Varšuvoje vyko dvišalės RRT ir Lenkijos elektroninių ryšių biuro (UKE) derybos radijo ryšio spektro klausimais. Rengiantis 5G radijo ryšio plėtrai ir planuojant 3400–3800 MHz radijo dažnių juostos panaudojimą, reikalinga nustatyti šios radijo dažnių juostos naudojimo pasienio teritorijose sąlygas. Susitikimo metu pasiektas susitarimas dėl sąlygų, kurios bus taikomos naudojant 3400–3800 MHz radijo dažnių juostą Lietuvos ir Lenkijos pasienio teritorijoje.
Siekiant geriau pritaikyti jau naudojamų radijo dažnių juostų sąlygas naujoms sistemoms, buvo peržiūrėti 1995–2013 m. susitarimai dėl 880–915 MHz / 925–960 MHz ir 1710–1785 / 1805–1880 radijo dažnių juostų naudojimo. Derybų sesijoje buvo suderinti analoginio antžeminio radijo 87,5–108 MHz radijo dažnių juostoje parametrai, sudarant galimybę Lietuvoje įrengti 6 naujas FM stotims ir 3 esamas stotis naudoti palankesnėmis sąlygomis. Diskutuojant televizijos transliavimo dažnių klausimais, aptartos radijo dažnių panaudojimo galimybės, siekiant Suvalkų lietuvių bendruomenei sudaryti geras VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų priėmimo sąlygas, taip pat apsikeista informacija apie progresą perplanuojant televizijos transliavimui skirtus radijo dažnius 470–694 MHz radijo dažnių juostoje.

2017 metai

2017 m. rugpjūčio 22–24 d. vyko RRT derybos su Baltarusijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos ryšių administracijų atstovais. Pasiekti susitarimai sudarė galimybę derybose dalyvavusių šalių judriojo ryšio paslaugų teikėjams siūlyti  vartotojams pasienio regionuose  didesnės spartos ir geresnės kokybės 3G ir 4G ryšio paslaugas.
Derybose su Baltarusijos Respublikos atstovais susitarta, kad abiejų šalių judriojo radijo ryšio operatoriai pasienio regionuose galės naudoti didesnės galios plačiajuosčio radijo ryšio (UMTS/LTE) stotis 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnių juostose. Atsisakyta bazinių stočių tankio apribojimų 800 MHz radijo dažnių juostoje, patvirtintas naujas pirmenybinių GSM 900 kanalų pasidalinimas. Su Baltarusijos Respublikos atstovais buvo aptartos ir 1500 MHz radijo dažnių juostos naudojimo galimybės.
Su Lenkijos Respublikos atstovais susitarta dėl palankesnių plačiajuosčio judriojo radijo ryšio plėtros sąlygų 2100 MHz ir 2400 MHz radijo dažnių juostose. Reikšmingai pasistūmėta tariantis dėl skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų pakeitimų, kurie leistų ateityje 700 MHz radijo dažnių juostą atlaisvinti plačiajuosčio judriojo radijo ryšio paslaugoms teikti. Baltarusijos atstovai dėl 700 MHz radijo dažnių juostos atlaisvinimo apsispręs 2018 m. pabaigoje.
Susitarimai dėl radijo dažnių koordinavimo sąlygų su kaimyninėmis valstybėmis reikalingi įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2017/899, kuriuo 700 MHz radijo dažnių juosta nuo 2020–2022 metų turi būti atlaisvinta, kad būtų galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas.

2016 metai

2016 m. RRT pabaigė palydovinio tinklo „Lituanicasat-2“ orbitinių išteklių tarptautinę koordinavimo procedūrą. Koordinavimo pasiūlymai buvo išsiųsti Australijos, Vokietijos, Indonezijos, Korėjos, Rusijos ir JAV ryšių administracijoms. Baigus koordinavimo procedūrą, išsiųsta notifikavimo paraiška tarptautinei telekomunikacijų sąjungai (ITU), kuri orbitinius „Lituanicasat-2“ tinklo išteklius užregistravo Tarptautiniame radijo dažnių registre. Taip buvo užtikrinta Lietuvos palydovui skirtų orbitinių išteklių tarptautinė apsauga. Orbitinių išteklių naudotojas su RRT pradėjo derinti palydovinio tinklo „Lituanicasat-2“ kosminės stoties ir Žemės stoties, kuria nuotoliniu būdu bus valdoma kosminė stotis, radijo ryšio bandymų metodiką.
2016 m. spalio 25-27 d. vyko RRT tarptautinės derybos su Rusijos Federacijos ryšių administracijos atstovais dėl palankesnių judriojo plačiajuosčio ryšio, veikiančių 900, 1800 MHz, 2,3 ir 3,6 GHz juostose, tinklų veikimo pasienyje sąlygų.

2015 metai

2015 m. lapkričio 3 d. su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ryšių administracijų atstovais pasirašyti tarptautiniai susitarimai dėl 694−790 MHz radijo dažnių juostoje veikiančių sausumos judriosios tarnybos radijo ryšio stočių ir oreivystės radijo navigacijos tarnybų radijo ryšio stočių koordinavimo. Pasirašyti susitarimai yra ilgo darbo, kuris vyko ruošiantis Pasaulinei radijo ryšio konferencijai (WRC-15), rezultatas. Europos Sąjungos valstybės siekia 2020‒2022 m. perplanuoti televizijos transliavimui naudojamus dažnius taip, kad 694‒790 MHz radijo dažnių juostą būtų galima naudoti plačiajuosčio judriojo ryšio tinklams plėtoti. Įgyvendinti šiuos planus ypač sudėtinga Europos Sąjungos pasienio valstybėse, kadangi būtina atsižvelgti į Europos Sąjungai nepriklausančiose valstybėse veikiančias radijo ryšio sistemas, kurių naudojimas dažnai yra nesuderinamas arba sunkiai suderinamas su judriojo ryšio tinklais. Minėti susitarimai ‒ tai pirmasis žingsnis ruošiantis galimam plačiajuosčio judriojo ryšio tinklų diegimui naudojant dažnius iš 694‒790 MHz radijo dažnių juostos.

Pažangių IRT plėtra ES pasienio valstybėse ypač priklauso nuo ES nepriklausančių valstybių radijo dažnių naudojimo planų, kadangi, jeigu nepavyks suderinti skirtingų radijo ryšio sistemų bendro naudojimo sąlygų, Lietuvos Respublikos pasienio teritorijos gali tapti buferinėmis zonomis su labai ribotomis galimybėmis naudoti ES mastu harmonizuotas radijo dažnių juostas. Vadovaudamasi Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) Elektroninių ryšių komiteto (ECC) darbo grupių paruoštomis ataskaitomis ir rekomendacijomis dėl dažnių naudojimo, RRT kasmet inicijuoja judriojo ryšio stočių koordinavimo sąlygų nustatymo pasienio teritorijose tarptautines derybas su kaimyninėmis šalimis. 2015 m. rugpjūčio 25–27 d. Vilniuje vyko tarptautinės radijo dažnių koordinavimo derybos tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos ryšių administracijų atstovų. Susitikimo metu suderintas ir pasirašytas susitarimas dėl antžeminių plačiajuosčių judriosios tarnybos stočių (MFCN) naudojimo sąlygų pasienio teritorijose 2300–2390 MHz dažnių juostoje.

2014 metai

2014 metais Lietuva toliau dalyvauja bendrame ES projekte, kurio tikslas ‒ įgyvendinti palydovinio judriojo ryšio (MSS) sistemų naudojimą 2 GHz juostoje. Nors EK su valstybėmis narėmis atrinktiems operatoriams nustatė naujas sistemų įgyvendinimo gaires, Lietuvoje vykusiose derybose RRT informavo „Inmarsat“ ir „Solaris“ atstovus, kad, jeigu ir toliau nebus naudojama tokia vertinga radijo dažnių spektro dalis, bus siekiama perduoti šiuos dažnius antžeminėms sistemoms. Atsižvelgdama į nustatytus reikalavimus, „Inmarsat“ pranešė RRT apie savo veiklos pradžią Lietuvoje.

2013 metai

2013 metų sausio mėn. Vilniuje vyko dvišalės derybos su Latvijos radijo ryšio administracija. Derybų metu buvo sprendžiami judriosios, fiksuotosios ir transliavimo tarnybos radijo dažnių naudojimo klausimai ir pasirašyti dvišaliai susitarimai dėl radijo dažnių naudojimo antžeminėms plačiajuostėms sistemoms (UMTS / LTE / WiMAX), kuriomis galima teikti elektroninių ryšių paslaugas.
Pasiekti susitarimai dėl 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnių juostų naudojimo, leido įrengti UMTS / LTE judriojo ryšio bazines stotis žymiai arčiau sienos su kaimynine valstybe ir teikti elektroninių ryšių paslaugas arčiau sienos gyvenantiems vartotojams. Pasirašytas susitarimas dėl plačiajuosčių sistemų naudojimo 2600 MHz radijo dažnių diapazone operatoriams sudarė geresnes sąlygas vystyti plačiajuostį ryšį pasienyje su Latvija.
Derybose buvo tariamasi dėl Latvijos televizijos stočių, veikiančių 790–862 MHz radijo dažnių juostoje, išjungimo, kad 790–682 MHz dažnių juostą būtų galima naudoti judriojo ir (arba) fiksuotojo plačiajuosčio ryšio sistemoms Lietuvoje. Sutarta dėl galimybės pradėti naudoti skaitmeninio dividendo radijo dažnius judriajam plačiajuosčiam radijo ryšiui ir dėl televizijos stočių, veikiančių 790–862 MHz radijo dažnių juostoje Latvijoje ir Lietuvoje, išjungimo grafiko. Tolesniam naudojimui (po 2013 m. sausio 1 d.) sukoordinuotas 37-as televizijos kanalas Vilniuje, kuriuo buvo tęsiamos raiškiosios televizijos programų transliacijos Vilniaus regione.
2013 m. Vilniuje vyko RRT derybos su Baltarusijos radijo ryšio administracija. Dvišalių derybų metu buvo sprendžiami judriosios ir fiksuotosios tarnybų radijo dažnių naudojimo klausimai. Derybose pasiektas susitarimas dėl 1710–1730 MHz ir 1805–1825 MHz radijo dažnių juostų naudojimo plačiajuostėse sistemose. Tai leido žymiai arčiau sienos su kaimynine valstybe įrengti UMTS ir LTE judriojo ryšio bazines stotis ir teikti elektroninių ryšių paslaugas arčiau sienos gyvenantiems vartotojams.
Taip pat peržiūrėtas 1998 m. pasirašytas susitarimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos ryšio administracijų dėl dalies radijo dažnių juostos 225–400 MHz, skirtos valstybės reikmėms su valstybės gynyba susijusiems esminiams radijo ryšio naudojimo poreikiams tenkinti. Nustatytos naujos šios juostos radijo dažnių koordinavimo sąlygos.
Tam, kad būtų galima suderinti plačiajuosčių sistemų naudojimo visame 1800 MHz diapazone ir 900 MHz radijo dažnių juostoje sąlygas, pasiūlyta organizuoti bendrus LTE/UMTS ir GSM judriojo ryšio sistemų elektromagnetinio suderinamumo matavimus ir parodyti plačiajuosčių sistemų, veikiančių šiose dažnių juostose, privalumus.
Siekiant dvigubai efektyviau išnaudoti 150,0–171,0 MHz radijo dažnių juostą, šio diapazono pirmenybiniai kanalai išsidalyti naudojant 12,5 kHz tinklelį (ankstesnis dalijimas buvo paremtas 25 kHz tinkleliu).

2012 metai

2012 m. RRT atstovai dalyvavo diskusijose dėl Memorandumo dėl tarptinklinio ryšio tarifų mažinimo tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos ryšių administracijų, kuris 2012 m. gegužės 15 d. buvo pasirašytas tarp Rusijos Federacijos telekomunikacijų ir žiniasklaidos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir abiejų valstybių mobiliojo ryšio operatorių. Šio memorandumo tikslas – kad vartotojai keliaudami šiose valstybėse nemokėtų pernelyg didelių kainų už tarptinklinio ryšio paslaugas (skambindami ir priimdami skambučius, siųsdami ir gaudami SMS žinutes bei naudodamiesi paketinio duomenų perdavimo paslaugomis).
RRT 2012 m. birželio 18-22 d. organizavo tarptautines radijo dažnių koordinavimo derybas tarp Lietuvos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos ir Lenkijos ryšių administracijų atstovų. Su kaimyninių šalių ryšių administracijomis pasirašyti susitarimai dėl konkrečių radijo dažnių juostų bendro naudojimo kriterijų. Suderintos radijo dažnių naudojimo sąlygos plačiajuostėms radijo ryšio technologijoms, tarp jų ir ketvirtos kartos (pvz., LTE, WiMAX) radijo ryšio technologijoms. Daug dėmesio skirta skaitmeninių LTE radijo ryšio stočių, veiksiančių skaitmeninio dividendo 790–862 MHz radijo dažnių juostoje, koordinavimui: sukoordinuota keli šimtai radijo ryšio stočių, numatyti radijo ryšio stočių koordinavimo procedūrų patikslinimai, sutarta dėl kito LTE stočių koordinavimo etapo. Šie susitarimai leido lanksčiau diegti naujų technologijų radijo ryšio sistemas jau paskirtose radijo dažnių juostose ir išduoti leidimus naudoti radijo dažnius (kanalus) iš 453–468 MHz, 790–862 MHz, 2300–2400 MHz bei 2500–2690 MHz radijo dažnių juostų.
Derybų metu buvo aptarti šių radijo dažnių juostų koordinavimo kriterijai:
790–862 MHz juosta. Derybų metu vyko diskusija tarp Lietuvos ir Rusijos ryšių administracijų atstovų. Lietuva prieš derybas pateikė sąrašą planuojamų stočių šioje juostoje, o derybų metu Rusija pristatė savo skaičiavimo rezultatus, kurie parodė, jog maždaug trečdalis stočių neatitinka 2011 m. Maskvoje pasirašytos sutarties sąlygų, todėl derybų metu stočių sąrašas iš naujo buvo peržiūrėtas ir naujai įvertintas atitikimas pasirašytos sutarties sąlygoms. Stotys, atitikusios sutarties kriterijus, buvo Rusijos ryšių administracijos oficialiai pripažintos sukoordinuotomis. Derybų metu taip pat buvo parengtas priedas 2011 m. Maskvoje pasirašytai sutarčiai, kuriame numatyta galimybė kiekvieną stotį koordinuoti atskirai. Priede numatyta skaičiavimo metodika bei principai, kurie turėtų būti taikomi visoms IMT stotims šioje juostoje. Derybų metu šis sutarties priedas nebuvo patvirtintas, nes Rusijos Federacijos ryšių administracijos šią skaičiavimo metodiką pirmiausia norėjo suderinti tarp įvairių žinybų.
450–470 MHz juosta. Lietuvos ryšių administracija siekė susitarti dėl 452,100–457,475 MHz ir 462,100–467,475 MHz radijo dažnių juostų naudojimo plačiajuostėms radijo ryšio sistemoms, įskaitant CDMA2000, sąlygų. Rusijos Federacijos ryšių administracijos delegacija nurodė, kad 450–453 MHz ir 460–463 MHz radijo dažnių juostose naudoja siaurajuostes radijo ryšio sistemas ir nesirengia jų keisti, todėl derybų metu su Rusijos Federacijos ryšių administracija buvo pasiektas kompromisas ir pasirašytas susitarimas dėl 453,000–457,475 ir 463,000–467,475 MHz radijo dažnių juostų naudojimo sausumos judriojoje tarnyboje pasienio zonose. Pagal susitarimą nustatytos šių radijo dažnių juostų naudojimo, diegiant FDD (angl. Frequency Division Duplex) plačiajuostes radijo ryšio sistemas, įskaitant CDMA2000 sistemas, sąlygos.
2300–2400 MHz juosta. Su Rusijos ir Lenkijos ryšių administracijomis pasirašytas susitarimas dėl 2300–2400 MHz radijo dažnių juostos bendro naudojimo. Delegacijos nusprendė šioje radijo dažnių juostoje vadovautis techniniais principais, aprašytais ECC/REC/(11)05 rekomendacijoje. Priimti susitarimai palengvino tarptautinio radijo dažnių koordinavimo procedūras ir leido lengviau diegti naujų technologijų radijo ryšio sistemas (tarp jų – ketvirtos kartos sistemas) šioje radijo dažnių juostoje.
2500–2690 MHz juosta. Su Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos ryšių administracijomis pasirašyti susitarimai dėl 2500–2690 MHz radijo dažnių juostos bendro naudojimo, vadovaujantis ECC/REC/(11)05 rekomendacijoje pateiktais techniniais principais. Priimti susitarimai nustatė tarptautinio radijo dažnių koordinavimo procedūras.
3400–3600 MHz juosta. Aptartos 3400–3600 MHz radijo dažnių juostos panaudojimo ypatybės Lietuvoje ir Rusijoje. Dėl šios radijo dažnių juostos naudojimo Rusijoje kitoms tarnyboms, šios juostos panaudojimas ir koordinavimas yra sudėtingas. Nuspręsta diskusijas dėl šios juostos bendrojo naudojimo pratęsti ateityje.
5925–6425 MHz juosta. Su Rusijos ryšių administracijos atstovais aptarus šios radijo dažnių juostos panaudojimo galimybes fiksuotiesiems belaidės prieigos tinklams, buvo suderintas galimas sutarties tekstas dėl šios juostos bendro naudojimo. Lietuvos ryšių administracijos delegacija šiuo susitarimu siekia įgyvendinti abiem šalims lygiateisišką prieigą prie 5925–6425 MHz radijo dažnių juostos. Galutinio susitarimo priėmimą apsunkino tai, jog Rusijoje ši dažnių juosta naudojama kitų tarnybų.
2011 m. spalio mėn. vykusių tarptautinių koordinavimo derybų su Baltarusijos ryšių administracijos atstovais Minske metu buvo numatyta atlikti pirmenybinių kanalų plano peržiūrėjimą 3400–3800 MHz radijo dažnių juostoje po atitinkamo ECC sprendimo priėmimo dėl šios juostos harmonizavimo. 2011 m. gruodžio mėnesį priimtas sprendimas ECC/DEC/(11)06, todėl su Baltarusijos ryšių administracija buvo atnaujintas susirašinėjimas ir 2012 m. pasirašytas naujos redakcijos dvišalis susitarimas tarp Baltarusijos ir Lietuvos ryšių administracijų dėl belaidės plačiajuostės prieigos stočių naudojimo 3410–3800 MHz radijo dažnių juostoje. Šis susitarimas palengvino naujų technologijų radijo ryšio sistemų, aprašytų minėtame sprendime, diegimą pasienio ruože.

2011 metai

2011 m. rugpjūčio 8−12 d. Maskvoje vyko derybos, kurių metu buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos telekomunikacijų administracijų dėl 790−862 MHz radijo dažnių juostos naudojimo antžeminėse sistemose. Derybos vyko siekiant įgyvendinti 2010 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos sprendimą 2010/267/ES dėl antžeminių sistemų, kuriomis galima teikti elektroninio ryšio paslaugas, naudojimo 790–862 MHz dažnių juostoje Europos Sąjungoje suderintų techninių sąlygų ir ruošiantis 2012 m. Pasaulinei radijo ryšio konferencijai (WRC).
2011 m. spalio 10−13 d. Minske vyko tarptautinės koordinavimo derybos tarp Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos judriosios ir fiksuotosios tarnybų klausimais. Derybų metu pasirašyti tokie susitarimai:
1) Dvišalis susitarimas tarp Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl 790−862 MHz radijo dažnių juostos naudojimo judriojo radijo ryšio ir oreivystės radijo navigacijos sistemose, kuriame numatyti judriosios ir oro navigacijos sistemų tarpusavio koordinavimo kriterijai.
2) Naujos redakcijos dvišalis susitarimas tarp Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl belaidės plačiajuostės prieigos stočių naudojimo 3410–3500 MHz / 3510–3600 MHz bei 3600–3800 MHz radijo dažnių juostose. Papildomai numatyta po atitinkamo ECC sprendimo (dėl 3400−3800 MHz radijo dažnių juostos suderinimo) priėmimo susirašinėjimo būdu perplanuoti šiame susitarime nustatytus pirmenybinius kanalus.
3) Trišalis susitarimas tarp Baltarusijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl P-GSM diapazono 120−124 kanalų pasidalijimo į pirmenybinius ir nepirmenybinius.
4) Naujos redakcijos dvišalis susitarimas tarp Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos dėl P-GSM diapazono (890−915 MHz / 935−960 MHz) koordinavimo principų ir kriterijų.

2010 metai

2010 m. balandžio 28–29 d. Varšuvoje vykusiose dvišalėse radijo dažnių koordinavimo derybose tarp Lietuvos ir Lenkijos radijo ryšio administracijų atstovų buvo svarstomi radijo ir televizijos transliavimui skirtų radijo dažnių koordinavimo ir elektromagnetinio suderinamumo klausimai. Lietuvos ir Lenkijos atstovai susitarė dėl skaitmeninio radijo bei skaitmeninės televizijos stočių ir skaitmeninės televizijos radijo dažnių paskirstymo sukoordinavimo. Derybose buvo sudarytos sąlygos įsteigti skaitmeninės televizijos stotis Kaune ir Klaipėdoje vietinėms programoms siųsti. Tose pačiose derybose buvo pasirašytas dvišalis susitarimas su Lenkijos ryšių administracija dėl prioritetinių radijo ryšio kanalų 913,9–914,9 MHz ir 958,9–959,9 MHz radijo dažnių juostose pasidalijimo bei koordinavimo kriterijų nustatymo. Susitarimas Lietuvos judriojo ryšio operatoriams suteikė galimybę anksčiau CT1 sistemoms naudotas 913,9–914,9 MHz ir 958,9–959,9 MHz radijo dažnių juostas pasienio su Lenkija rajonuose efektyviai panaudoti GSM sistemoms.
2010 m. taip pat buvo pasirašyta 2008 spalio 20–24 d. Vilniuje vykusių tarptautinių koordinavimo derybų metu parengta trišalė sutartis su Baltarusija bei Latvija dėl BPP stočių naudojimo 3410–3500/3510–3600 MHz radijo dažnių diapazone. Buvo peržvelgtas anksčiau pasirašytos dvišalės sutarties su Latvija dėl BPP sistemų naudojimo 3410–3800 MHz radijo dažnių diapazone pakeitimo projektas. Taip pat buvo parengtas bei Rusijos Federacijai išsiųstas dvišalės sutarties projektas dėl belaidžio ryšio fiksuotųjų sistemų naudojimo 5925–6425 MHz radijo dažnių diapazone.

2009 metai

2009 m. rugpjūčio 24–28 d. Lietuvoje vyko tarptautinės radijo dažnių koordinavimo derybos tarp Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijų atstovų. Surengtose derybose RRT pasirašė 12 susitarimų, pagerinančių radijo dažnių naudojimo sąlygas pasienio regionuose įvairiose radijo dažnių juostose veikiančioms sistemoms.
Trišaliu RRT susitarimu su Lenkijos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijomis bei dviem dvišaliais susitarimais su kiekviena iš šių administracijų atskirai dėl 1900–1980 MHz, 2010–2025 MHz ir 2110–2170 MHz radijo dažnių juostų naudojimo judriosios tarnybos UMTS sistemos stotims pasienio teritorijoje pakeistos 2004 m. pasirašytuose susitarimuose nustatytos  UMTS kanalų naudojimo sąlygos. Susitarimai praplėtė operatorių galimybes užtikrinti kokybišką ryšį arti valstybės sienos esančiose gyvenvietėse ir kitose vietovėse, kadangi tokiose vietose įrengiamos stotys dabar turi atitikti mažiau suvaržančius reikalavimus jų kuriamam elektromagnetinio lauko lygiui.
Trišaliu RRT susitarimu su Lenkijos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijomis dėl 380–385 MHz ir 390–395 MHz radijo dažnių juostų poros naudojimo kritinių situacijų tarnybų sausumos judriojo ryšio sistemoms sudaryta galimybė efektyviau išnaudoti TETRA AGA sistemos, įdiegtos pagal Šengeno priemonės programos investicinį projektą „Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos visoje šalies teritorijoje projektavimas ir įdiegimas“, kanalus šalia valstybės sienos su Rusijos Federacija. Šis susitarimas užbaigė prieš keletą metų RRT inicijuotą susitarimų tarp visų Lietuvai kaimyninių valstybių pasirašymo procesą, kuriuo buvo įteisinti tarpusavyje suderinti AGA sistemoms skirtų kanalų pasidalinimo planai.
Trišaliu RRT susitarimu su Lenkijos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijomis dėl 876–880 MHz ir 921–925 MHz radijo dažnių juostų poros naudojimo sausumos judriosios tarnybos (GSM-R) sistemoms pasienio teritorijose išspręstas GSM-R kanalų naudojimo klausimas teritorijoje, apribotoje 30 km spinduliu nuo Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos valstybių sienų susikirtimo taško. Susitarimas atvėrė galimybes efektyviai įsisavinti 876–880 MHz, 921–925 MHz radijo dažnių juostų porą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas buvo būtina, siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą „Lietuvos geležinkelių radijo ryšio sistemos modernizavimas įdiegiant GSM-R“.
Trišaliu RRT susitarimu su Lenkijos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijomis dėl 880–890 MHz ir 925–935 MHz radijo dažnių juostų poros naudojimo sausumos judriosios tarnybos stotims pasienio teritorijose nustatytos E-GSM sistemoms skirtų radijo ryšio kanalų naudojimo sąlygos ir priimti prioritetinių kanalų pasidalinimo planai, kuriuos įsipareigota taikyti stotims, esančioms 30 km spindulio teritorijoje apie Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos valstybių sienų susikirtimo tašką. Susitarimas padėjo išvengti trukdžių, galinčių atsirasti tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje dėl teisių į spektrą susikerta trijų šalių interesai, kanalų naudojimo sąlygos nebuvo apibrėžtos ir planuojant stotis vadovaujamasi tarpusavyje nesuderintais dvišaliais susitarimais.
Dvišaliu RRT susitarimu su Rusijos Federacijos administracija, pakeitusiu iki tol galiojusį 2002 m. susitarimą, bei trišaliu susitarimu su Lenkijos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijomis dėl 440–450 MHz radijo dažnių juostos naudojimo sausumos judriajai tarnybai pasienio teritorijose buvo sudarytos sąlygos vidaus judriojo ryšio sistemose, veikiančiose arčiau kaip 50 km atstumu nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir Lenkija, panaudoti dalį ryšio kanalų prioritetinėmis teisėmis. Į peržiūrėtą dvišalį susitarimą perkeltos Elektroninių ryšių komiteto sprendimo (05)12 bei Europos radijo ryšių komiteto sprendimo (98)25 nuostatos dėl PMR446 kanalų naudojimo, be to, pasinaudota proga atlikti minimalius pakeitimus dvišalio susitarimo kanalų plane, siekiant užtikrinti prioritetinių kanalų paskirstymo išilgai valstybės sienos nuoseklumą.
Su Lenkijos ir Rusijos Federacijos administracijomis pasirašyti dvišaliai susitarimai dėl 10,15–10,3/10,5–10,65 GHz ir 24,5–26,5 GHz dažnių juostose veikiančių belaidės plačiajuostės prieigos stočių koordinavimo. Susitarime tarp Lietuvos ir Lenkijos kanalai padalinti į prioritetinius ir neprioritetinius, o susitarimuose tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos kanalai nebuvo dalinami į prioritetinius ir neprioritetinius. Šie susitarimai paspartino belaidės plačiajuostės prieigos stočių registravimo procedūras dėl supaprastinto tarptautinio koordinavimo.
Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos atstovai aptarė Ženevos-06 sutarties ir plano, kuriais reglamentuotas skaitmeninės televizijos įdiegimas, įgyvendinimo problematiką. Lietuvos ir Rusijos Federacijos atstovai tarpusavyje sukoordinavo nemažai analoginių bei skaitmeninių televizijos stočių.

2008 metai

2008 m. spalio 20–24 d. RRT vyko tarptautinės radijo dažnių koordinavimo derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Lenkijos ryšių administracijų atstovų. Vienas iš Lietuvai aktualių šių derybų klausimų buvo „oras – žemė – oras“ (toliau – AGA, angl. Air-to-Ground-to-Air) radijo ryšio kanalų naudojimo sąlygų nustatymas pasienio rajonuose. Radijo ryšiui tarp žemai (paprastai iki 300 m aukštyje virš žemės paviršiaus) skraidančių orlaivių ir antžeminių radijo ryšio stočių skirtos 384,75–385 MHz ir 394,75–395 MHz radijo dažnių juostų poros naudojimas apibrėžtas pasiektuose naujuose dvišaliuose susitarimuose tarp Lietuvos ir Latvijos, tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos ir Lenkijos ryšių administracijų ir trišaliuose susitarimuose tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos bei tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos ryšių administracijų. Šie susitarimai leido Lietuvoje diegti visą jos teritoriją apimančius AGA tinklus ekstremalių situacijų ryšiui pagal Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinamą projektą „Vidaus reikalų ministerijos skaitmeninės mobiliojo radijo ryšio sistemos visoje šalies teritorijoje projektavimas ir įdiegimas“.
Taip pat pasirašyti susitarimai dėl E-GSM kanalų, 1997 m. kovo 21 d. ERC (angl. European Radiocommunications Committee) sprendimu (97)02 papildomai skirtų GSM sistemoms, naudojimo pasienio rajonuose bei dėl kanalų, skirtų GSM-R sistemoms, veikiančioms 876–880 MHz ir 921–925 MHz radijo dažnių juostose, naudojimo pasienio su Lenkija bei Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos valstybių sienų susikirtimo teritorijoje. GSM-R sistemos naudojamos radijo ryšiui, reikalingam geležinkelių funkcionavimui užtikrinti. Šie susitarimai palengvino tinklų, diegiamų arti Lietuvos valstybės sienos esančiose teritorijose, planavimą esamiems GSM ir būsimiems GSM-R radijo ryšio operatoriams.
Daug pastangų įdėta dalinantis 390 prioritetinių kanalų iš 440–450 MHz radijo dažnių juostos, naudojamos vidaus radijo ryšio tinklams (PMR), tarp Lietuvos ir Latvijos bei tarp Lietuvos ir Lenkijos ryšių administracijų. Taip pat pasirašyti susiję trišaliai susitarimai dėl 440–450 MHz radijo dažnių juostos tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos bei tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Latvijos.
Derybose sutartos kanalų iš 1710–1785 MHz ir 1805–1880 MHz radijo dažnių juostų trišalės naudojimo sąlygos viešojo judriojo ryšio GSM-1800 sistemos stotims, veikiančioms 15 km spinduliu nuo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybių sienų susikirtimo taško.
RRT derybininkai, ruošdami 453–457,475 MHz ir 463–467,475 MHz radijo dažnių juostų porą naudoti skaitmeninėms technologijoms, su Latvijos ir Baltarusijos ryšių administracijomis pasirašė susitarimus, kuriuose įgyvendinamas CDMA450 sistemos kodų pasidalinimo principas, su sąlyga, kad susitarimai ims galioti po atskiro RRT pranešimo antrosioms susitarimų šalims.
Tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos buvo pasirašyti nauji susitarimai, nustatantys koordinavimo principus ir įteisinantys radijo dažnių pasidalinimo planus belaidės plačiajuostės prieigos sistemoms (judriosioms ir fiksuotoms), diegiamoms 3410–3800 MHz radijo dažnių juostoje. Su Latvija buvo parengtas anksčiau pasirašytos dvišalės sutarties pakeitimo projektas, kurį numatoma pasirašyti artimiausiu laiku. Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai aptarė GE06 sutarties ir plano, kuriais reglamentuojamas skaitmeninės televizijos įdiegimas Europos ir kitose šalyse, įgyvendinimo problematiką bei apsvarstė galimus problemų sprendimo būdus. Taip pat sukoordinavo analoginio ir skaitmeninio radijo bei skaitmeninės televizijos stotis.
Šalių delegacijos pasidalino preliminariais planais dėl kitų radijo dažnių juostų (2010–2025 MHz, 2300–2400 MHz, 2500–2690 MHz, 5650–5850 MHz, 10,5 GHz, 26 GHz, 28 GHz) naudojimo, aptarė nacionalinius perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos planus.
Pasiekti susitarimai padėjo pasienio teritorijose efektyviau išnaudoti judriojo ir fiksuoto radijo ryšio sistemoms skirtus radijo dažnius (kanalus), diegti naujas technologijas bei palengvino ir sutrumpino tarptautinio radijo dažnių koordinavimo procedūras.

2007 metai

Siekiant įgyvendinti ES sprendimą kuo greičiau pereiti prie skaitmeninės televizijos, 2007 m. sausio 10–11 d. RRT vyko tarptautinės derybos su Latvijos ryšių administracija skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros bei analoginės ir skaitmeninės antžeminės televizijos stočių koordinavimo klausimais. Nors šalys griežtai gynė savo pozicijas ir derybos buvo labai sudėtingos, pasiekta palankių rezultatų ir susitarta dėl visų tarpusavio koordinavimui pateiktų skaitmeninės bei analoginės televizijos stočių. Lietuvos derybininkai sukoordinavo visas skaitmeninės televizijos stotis, kurias buvo privaloma sukoordinuoti prieš išduodant leidimus jas naudoti, kaip numatyta Ženevos-06 plane, nustatančiame skaitmeninio antžeminio radijo ir televizijos transliavimo stočių dažnius 174–230 MHz ir 470–862 MHz dažnių juostose Europoje. Koordinavimas vyko pagal Ženevos-06 susitarime, reglamentuojančiame skaitmeninio antžeminio radijo ir televizijos transliavimo stočių koordinavimo principus, numatytas technines procedūras ir skaičiavimo metodus. Po šių derybų skaitmeninės televizijos stotys sukoordinuotos su Lenkijos ir Latvijos administracijomis.
2007 m. gegužės 30 d. – birželio 1 d. RRT įvyko tarptautinės derybos su Baltarusijos ryšių administracija skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros bei analoginės ir skaitmeninės antžeminės televizijos stočių koordinavimo klausimais. Derybų metu sukoordinuotos 79 skaitmeninės televizijos ir 4 analoginės televizijos stotys.
Lietuvos derybininkai sukoordinavo visas skaitmeninės televizijos stotis, kurias buvo privaloma sukoordinuoti prieš išduodant leidimus jas naudoti, kaip numatyta Ženevos-06 plane, nustatančiame skaitmeninio antžeminio radijo ir televizijos transliavimo stočių dažnius 174–230 MHz ir 470–862 MHz dažnių juostose Europoje. Po šių derybų Lietuvos skaitmeninės televizijos stotys sukoordinuotos su Baltarusijos, Lenkijos ir Latvijos administracijomis. Šių stočių koordinavimui užbaigti dar reikalingos derybos su Rusijos ryšių administracija.
Derybos su kaimyninėmis šalimis buvo reikalingos rengiantis perėjimui nuo analoginio transliavimo prie skaitmeninio, kuris buvo numatytas visoje ES 2012 m.

2005 metai

Daugiašaliame susitikime su Baltarusijos ir Latvijos ryšių administracijų atstovais Vilniuje 2005 m. rugsėjo mėn. buvo derinami Lietuvos reikalavimai skaitmeninės TV radijo dažnių planui, kurį buvo numatoma sukurti ir priimti per Regioninės radijo ryšio konferencijos (RRC-06) antrąją sesiją. Susitikime buvo susitarta dėl ryšių administracijų reikalavimų paskutiniam paruošiamajam RRC-06 konferencijos etapui bei dėl kelių radijo transliavimo dažnių abipusio suderinimo.
Siekiant suderinti Lietuvos reikalavimus su kitomis (Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos) ryšių administracijos, dalyvauta daugiašaliame susitikime su kaimyninių šalių ryšių administracijomis Kijeve. 2005 m. spalio mėn. su Rusijos, Lenkijos, Latvijos bei kitų šalių ryšių administracijomis derinti Lietuvos reikalavimai skaitmeninės TV radijo dažnių planui. Šiame susitikime Lietuvos ekspertų paruoštas III diapazono planas buvo priimtas su neesminiais pakeitimais.

2004 metai

2004 m. RRT organizavo du susitikimus aktualiais radijo ryšio tinklų koordinavimo klausimais:
– Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijų atstovų derybas dėl transliavimo stočių bei sausumos judriosios tarnybos ir fiksuotosios tarnybos radijo stočių, bendrai naudojančių radijo dažnių juostas, koordinavimo principų ir techninių koordinavimo kriterijų nustatymo;
– daugiašalį susitikimą, skirtą pasirengti antrajai regioninei radijo ryšio konferencijai (RRC-06), kurios metu sudarytas skaitmeninės televizijos planas Europos transliavimo zonoje, Afrikoje bei Irano Respublikoje. Susitikime dalyvavo dešimties valstybių ryšių administracijų (Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Rusijos Federacijos, Slovakijos ir Ukrainos) atstovai.
Pirmajame susitikime buvo pasirašytas trišalis susitarimas tarp Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos bei dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijų. Po šių susitarimų Lietuvos ryšių administracija dėl UMTS sistemos naudojimo pasirašė susitarimus su visų kaimyninių valstybių ryšių administracijomis.
Tarp Baltarusijos ir Lietuvos bei Lietuvos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijų pasirašyti susitarimai, kurie papildė bei iš dalies pakeitė koordinavimo kriterijus bei principus GSM sistemos stotims, nustatytus 1995 m. Minske.
Sudarytas susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos Federacijos ryšių administracijų dėl sausumos judriosios tarnybos ir televizijos bei radiofonijos transliavimo stočių, bendrai naudojančių 48,5–87,5 MHz radijo dažnių juostą, techninių koordinavimo kriterijų. Pastarasis klausimas buvo rengiamas dvejus metus ir yra aktualus Lietuvos ryšių administracijai, siekiančiai suderinti Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę su Europos radijo dažnių paskirstymo lentele ir šiame diapazone plėtoti judriųjų radijo ryšio tarnybų darbą. Tokius susitarimus reikėjo pasiekti su visų kaimyninių valstybių ryšių administracijomis, eksploatuojančiomis transliavimo tarnybas šiame dažnių diapazone.
Buvo nagrinėjamas klausimas dėl fiksuotosios tarnybos stočių koordinavimo principų nustatymo tarp Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Lietuvos ryšių administracijų atstovų. Pažymėtina, kad iki 2004 m. tarp šių ryšių administracijų nebuvo nustatyti tokie principai. Buvo nutarta, kad šių tarnybų stotys bus koordinuojamos laikantis Berlyno (Vienos) 2003 m. susitarimo nuostatų.
Šiais susitarimais pasiekta, kad fiksuotosios ir judriosios tarnybų stotims būtų nustatyti aiškūs koordinavimo principai ir kriterijai su visomis kaimyninėmis valstybėmis, kurios nepriklauso Berlyno (Vienos) šalių susitarimui.
Renginyje, skirtame pasirengti Regioninei televizijos perplanavimo konferencijai, buvo aptarti pirmosios sesijos rezultatai, problemos ir klausimai, buvo numatytas tolimesnių veiksmų planas bei grafikas, aptarti Lenkijos ryšių administracijos atlikti planavimo bandymai. Suinteresuotos šalys taip pat aptarė ir RSBN sistemų (aeronavigacinė sistema) suderinamumo su televizija problemas.

2003 metai

2002 metai

2001 metai

2000 metai