Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) surengė konferenciją geležinkelių transporto sektoriaus dalyviams, kurioje nagrinėjo klausimus, susijusius su šio sektoriaus iššūkiais Lietuvoje ir Europoje. Kai Europa sprendžia klausimus, kaip didinti geležinkeliais pervežamų krovinių kiekį juos perkeliant iš kelių transporto, Lietuvai svarbu geležinkelių techninius klausimus pilnai suderinti su europiniais, spręsti privačių vežėjų patekimo į šią rinką kelio paprastinimą ir didinti traukiniais keliaujančių keleivių kiekį.
RRT tarybos narys Vygantas Vaitkus, apžvelgdamas 2023 m. nuveiktus darbus, išskyrė įtvirtintą rinkos dalyvių ataskaitų teikimo sistemą, kuri leis operatyviau rinkti ir skelbti informaciją apie geležinkelio transporto sektorių, taip pat suformuotas rekomendacijas rinkai dėl geležinkelio paslaugų įrenginių. Kalbėdamas apie šiuos metus, V. Vaitkus teigė, kad bus tobulinamas reguliavimas ir didinamas reguliuojamų įmonių veiklos priežiūros efektyvumas, akcentavo iššūkius dėl RRT veiklos finansavimo modelio vykdant geležinkelių rinkos reguliuotojo funkcijas.
Medeina Augustinavičienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja, pristatė atlikto tyrimo pagal geležinkelio įmonių (vežėjų) skundus dėl konkurencinių sąlygų ribojimo geležinkelių transporto rinkoje proceso eigą ir rezultatus. Jos teigimu, dažna kliūtis pradėti tyrimą gali būti pačių pareiškėjų skundai, kuriuose vyrauja nuomonė, kokia skundžiama sistema turi būti, ir motyvuojama, kad tiesiog „viskas yra blogai“ ir „mums neįmanoma veikti“.
O kad neįmanoma tampa įmanoma, įrodė „Transachemos“ generalinis direktorius Jonas Varkulevičius, papasakojęs apie savo kelią privataus vežėjo link. Nepaisant to, jog geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją „Transachema“ turėjo nuo 2004 m., pajėgumų skyrimo spragos, teisinė bazė, kuri trukdė privačiam vežėjui konkuruoti su nacionaliniu vežėju, ir „LTG Cargo“ taikomi dempinginiai įkainiai kai kurių maršrutų atžvilgiu neskatino imtis vežėjo veiklos anksčiau.
Pradėjus aktyvius veiksmus 2023 m. liepos mėnesį dėl krovinių vežimo veiklos pradėjimo, pirmas reisas išvyko 2024 m. balandžio mėnesio 4 dieną. Tai rodo labai ilgą ir komplikuotą kelią, siekiant tapti vežėju geležinkelio infrastruktūroje Lietuvoje.
Naujos sistemos
Tomas Jonikaitis, „LTG Infra“ Eismo valdymo veiklos vadovas, konferencijos dalyviams pristatė stočių valdymo sistemą „YMS“, kuri leis lengvai apskaityti ir transformuoti veiklos duomenis nuo paraiškų iš klientų gavimo etapo iki sąskaitos išrašymą.
„Stočių valdymo sistema bus integruojama su vežėjų valdymo sistemomis ir InfraGO programa. Duomenys bus perduodami į Europos infrastruktūros valdytojų tinklo RNE informacines sistemas“, – aiškino T. Jonikaitis.
Renginio metu apie pokyčius kalbėjo ir Gediminas Šečkus, „Lietuvos geležinkeliai“ Verslo atsparumo direktorius, pristatęs „Free Rail“ programą ir duomenų integraciją į Europos geležinkelių sistemą.
Tuo metu RRT geležinkelių transporto ekspertas Rūtenis Vanagas akcentavo, kad geležinkelių paslaugų įrenginiams, kaip geležinkelių transporto paslaugų infrastruktūros daliai, taikomas gana išsamus ES ir LR reglamentavimas, tačiau RRT pastebi, kad nemažai privačių ūkio subjektų, teikiančių su geležinkelių transportu susijusias paslaugas, nėra pakankamai susipažinę su minėtiems įrenginiams keliamais teisiniais reikalavimais.
„Svarbu pabrėžti pagrindinius geležinkelių paslaugų įrenginių ir juose teikiamų paslaugų reglamentavimo aspektus ir apžvelgti privalomos informacijos apie geležinkelių paslaugų įrenginius viešinimo trūkumus“, – teigė RRT ekspertas R. Vanagas.
Krito krovinių vežimų apimtys
Lietuvoje 2022 m. buvo pirmieji metai nuo 2016 m., kuomet geležinkelių tinklo naudojimo intensyvumo tendencijos atitiko Europines ir traukinio kilometrų per dieną tenkančių geležinkelių tinklo kilometrui buvo daugiau keleivinio nei krovininio transporto. Agnė Čižienė, RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vyriausioji patarėja teigė, kad visais laikotarpiais Europoje geležinkelių tinklas intensyviau naudojamas keleivių nei krovinių vežimui.
„Didžiausią įtaką padarė ženkliai kritusios krovinių vežimų apimtys Lietuvoje. Palyginti su 2021 m., tkm apskaityta 57 proc. mažiau, o jei palygintume su 2019 m. duomenimis, šis skaičius būtų net 61 proc. mažesnis. Tuo tarpu Europos vidurkis buvo 1 proc. kritę krovinių vežimo apimtys tkm, palyginti su 2021 m. ir nė vienu procentiniu punktu nepakitęs tkm kiekis, palyginti su 2019 m.“ – konferencijoje sakė Agnė Čižienė.
Nepaisant to, kad keleivių vežimo paslaugos įgauna didesnį svertą, infrastruktūros apmokestinimas orientuotas į pajamų surinkimą iš krovinius vežančių įmonių.
„Daugiau nei 90 proc. visų Europos užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą mokami už keleivių vežimo paslaugas, tuo tarpu Lietuvoje 2023 m. 97 proc. minimaliojo prieigos paketo pajamų buvo gauta iš krovinių vežimo veikla užsiimančių įmonių ir tik 3 proc. iš keleivių vežimo paslaugas teikiančios įmonės, tai išlieka esminiu skirtumu tarp Europos ir Lietuvos geležinkelių tinklo apmokestinimo principų“ – teigė A. Čižienė.
Skatins žmonės traukiniauti
„LTG Link“ generalinė direktorė Kristina Meidė konferencijos metu pristatė tiek ilgalaikę geležinkelių keleivinio transporto strategiją mūsų šalyje, tiek artimiausius planus, kurie jau po kelerių metų traukiniauti paskatins dvigubai daugiau žmonių, nei rekordiniais 2023 metais, kai keleivių skaičius siekė apie 5 milijonus.
„Eurostat duomenis rodo, kad Lietuva Europoje pirmauja nuvažiuotų kilometrų kiekiu automobiliais. Matome didžiulį potencialą būtent automobilių vairuotojus pakviesti keliauti traukiniais, sukuriant konkurencingą ir dar geresnę paslaugą. Belaukiant naujų traukinių, kurie iš esmės pakeis keliavimo traukiniais patirtį, dar turime daug tikslų, kurie paskatins didesnį gyventojų skaičių vietoje automobilio pasirinkti traukinį. Siekiame kompleksiškai integruoti daugybę veiksmų: užtikrinti traukinių punktualumą, suskurti keliautojams aukštesnį komforto lygį, pasiūlyti daugiau paslaugų tiek traukiniuose, tiek stotyse ir pasiūlyti lūkesčius atitinkančią kainodarą“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.
Anot K. Meidės, „LTG Link“ strateginė vizija – tapti transporto stuburu Lietuvoje ir tuo pačiu įtikinti mūsų šalies gyventojus, kad nebūtina vairuoti, norint keliauti.
Informacija atnaujinta 2024-05-09
