2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis toliau mažėjo ir nukrito iki 27,2 mln. tonų, t. y. susitraukė 15,6 proc., skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi iš Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyvių surinktais duomenimis.
Atitinkamai mažėjo ir tonkilometriais matuojama krovinių vežimo apimtis – iki 6,4 mlrd. neto tkm, arba 13,8 proc. mažiau.
„Šį mažėjimą daugiausia lėmė dėl geopolitinių priežasčių besitęsiantys krovinių vežimo iš Baltarusijos ir Rusijos draudimai ir apribojimai, taikomi ne tik krovinių vežimui į Lietuvą, bet ir tranzitui: 2022 m. net 64 proc. mažėjusios krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais apimtys 2023 m. sumažėjo dar 37,4 proc. – iki 2,5 mlrd. neto tkm. Ženklų krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais apimties smukimą iš dalies kompensavo krovinių vežimo vietiniais maršrutais augimas, nes padidėjo tam tikrų krovinių, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, skirtų infrastruktūrai gerinti, naftos produktų ir pan. gabenimo poreikis“, – aiškina RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės ekspertas Rūtenis Vanagas.
2023 m. Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais naudojosi tie patys keturi vežėjai, kaip ir 2022 m. – vienas keleivių vežėjas („LTG Link“) ir trys krovinių vežėjai („LTG Cargo“, „Akmenės cementas“ ir „Gargždų geležinkelis“).
Dėl minėtų ekonominių aplinkybių 2023 m. mažėjo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ surenkami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūros paslaugomis – nuo 105,1 mln. Eur iki 92,9 mln. Eur.
Mažėjant krovinių kiekiams, toliau buvo mažinamas ir Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos darbuotojų skaičius. Jis sumažėjo 6,5 proc., iki 2 398 darbuotojų.
Vis daugiau keleivių renkasi traukinius
Priešingai nei krovinių vežimo rinka, 2022 m. atsigavusi keleivių vežimo geležinkeliu rinka 2023 m. toliau augo, tiesa, ne taip ženkliai – 2023 m. pervežta 5,04 mln. keleivių, t. y. 351 tūkst. arba 7,5 proc. daugiau nei 2022 m.
„Šį augimą visų pirma paskatino keleivių vežėjo AB „LTG Link“ vykdyta keleivių ir bagažo vežimo paslaugų plėtra, įskaitant naujų tarptautinių maršrutų į Rygą ir Krokuvą atidarymą. Traukinių eismui judant žalinimo kryptimi, apie 26 proc. viso keleivinių traukinių nuvažiuoto atstumo sudarė elektrinių traukinių nuvažiuoti kilometrai“, – dėsto RRT ekspertas R. Vanagas.
Visgi R. Vanagas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant keleivių skaičiaus augimo, keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sektoriuje tebėra erdvės plėtrai: Lietuvoje per 2023 m. vienas gyventojas traukiniu važiavo vidutiniškai 1,7 karto, kai Estijoje šis rodiklis siekė 5,8, Latvijoje – 9,1, Lenkijoje – 10,2, Suomijoje – 14,8.
Su RRT 2023 m. geležinkelių transporto paslaugų rinkos ataskaita galima susipažinti čia.
Informacija atnaujinta 2024-05-31
