Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), esant ginčui, gali padėti jo šalims kuo greičiau mažiausiomis sąnaudomis taikiai išspręsti kilusį ginčą ir išvengti jo nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teisme. Tai galima padaryti tarpininkaujant tarp ginčo šalių. Tarpininkavimas, priešingai nei ginčų tarp ūkio subjektų nagrinėjimas ne teismo tvarka, yra trumpesnis ir nieko nekainuoja – RRT jį vykdo neatlygintinai.
„Iki šiol šia teise ūkio subjektai mažai naudojosi, nes procesas buvo pakankamai nelankstus. Tačiau tarpininkavimas gali būti ekonomiškai efektyvus ir greitas neteisminis ginčų sprendimo būdas, o tokiu būdu pasiektų susitarimų paprastai labiau laikomasi savanoriškai ir jie labiau padeda išsaugoti draugiškus bei tvarius šalių santykius“, – teigia Kristina Masiulytė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji patarėja.
Pasak K. Masiulytės, siekiant sudaryti geresnes alternatyvaus ginčų sprendimo galimybes ir propaguoti taikų ginčų sprendimą skatinant naudotis tarpininkavimu, buvo patvirtintos naujos RRT tarpininkavimo sprendžiant ginčus tarp ūkio subjektų taisyklės. Nuo šiol ginčo šalys pačios susitaria dėl termino, per kurį sieks taikiai išspręsti ginčą
Atnaujintose taisyklėse užtikrinama, kad tarpininkavimas būtų lankstus, t. y. prašymą dėl tarpininkavimo gali pateikti viena iš ginčo šalių, taip pat abi ginčo šalys atskirai arba kartu. Be to, ginčo šalys ir RRT paskirtas tarpininkas patys susitaria dėl tarpininkavimo pobūdžio ir tvarkos. Galiausiai bet kuri ginčo šalis turi teisę pasitraukti iš tarpininkavimo proceso nenurodydama pasitraukimo priežasčių.
Tarpininkavimas vyksta konfidencialiai. Tai reiškia, kad tarpininkas, ginčo šalys ir kiti asmenys privalo laikyti paslaptyje visą tarpininkavimo metu gautą informaciją. Tarpininkas neturi teisės vienos ginčo šalies jam pateiktos informacijos atskleisti kitai ginčo šaliai be informaciją patikusios šalies sutikimo. Tarpininkavimo metu ginčo šalių pateikta informacija negali būti naudojama jokiais kitais tikslais, o informacija apie konkrečius ginčus, kuriuos sprendžiant RRT tarpininkauja ar tarpininkavo, neskelbiama ir asmenims neteikiama.
„RRT, kaip tarpininkas, užtikrina proceso efektyvumą, operatyvumą ir ginčo šalių lygiateisiškumą. Konkrečius tarpininkavimo veiksmus atliekame atsižvelgdami į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ir poreikį greitai išspręsti ginčą“, – aiškina K. Masiulytė, RRT ekspertė.
Ginčo nagrinėjimas – ilgesnis ir brangesnis procesas
Tuo atveju, jeigu ginčo sprendimas tarpininkavimo būdu pasibaigtų nesėkmingai ir šalims nepavyktų pasiekti taikaus susitarimo, šalys gali kreipti į RRT, kad ši jų ginčą išspręstų ne teismo tvarka ir priimtų šalims privalomą sprendimą.
„Skirtingai nuo ginčų sprendimo tarpininkavimo būdu, šis būdas spręsti ginčą yra ilgiau trunkantis, labiau formalizuotas ir iš esmė panašus į teisminį procesą, tačiau jo pabaigoje RRT priima šalims privalomą sprendimą. Jei šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, – pabrėžia K. Masiulytė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji patarėja.
Ginčų nagrinėjimo procesas yra reglamentuotas ir viešas. Priklausomai nuo ginčo pobūdžio, nagrinėjimas gali trukti nuo 2 iki 12 mėn. Be to, yra mokamas: ginčo šalis, besikreipianti į RRT, kad ši išnagrinėtų ginčą ne teismo tvarka, privalo sumokėti RRT nustatyto dydžio užmokestį už ginčo nagrinėjimą.
Ginčo šalys per 14 dienų nuo RRT sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos gali kreiptis tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės.
Tarpininkavimo sprendžiant ginčus ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas.
Informacija atnaujinta 2023-06-22
