Šiandien, 2018 m. gruodžio 17 d., Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas naujasis Europos elektroninių ryšių kodeksas, kuris įsigalioja nuo gruodžio 20 d. Juo siekiama efektyvesnio teisinio Europos elektroninių ryšių rinkos reguliavimo, kuris atitiktų šiuolaikinių technologijų ir rinkų ypatumus, sparčiai augant internetinių paslaugų ir didelio pralaidumo 5G ryšio tinklų poreikiui. Valstybės narės Kodekso nuostatas į nacionalinę teisę turės perkelti per dvejus metus iki 2020 m. pabaigos.
Šis dokumentas konsoliduos ir pakeis iki šiol galiojusius ES telekomunikacijų teisės aktus – keturias 2002 m. ES direktyvas, kurios paskutinį kartą buvo peržiūrėtos 2009 m.
2016 m. Europos Komisijos inicijuotos ES el. ryšių teisės aktų reformos strateginis uždavinys – iki 2025 m. padėti sukurti ES gigabitinę visuomenę ir pasiekti, kad gigabitinis interneto ryšys būtų užtikrintas visiems ES gyventojams ir verslui. Tuo tikslu ypatingas dėmesys bus skiriamas didelio pralaidumo 5G tinklų plėtrai ir investicijų skatinimui.
Europos elektroninių ryšių kodekse numatomi šie svarbiausi pokyčiai tiek verslui, tiek vartotojams:
Platesnė elektroninių ryšių paslaugos apibrėžtis. Atsižvelgiant į ryšiui naudojamų paslaugų ir techninių jų teikimo priemonių pokyčius, iki šiol galiojančią el. ryšių paslaugos, sudarytos iš signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklais, apibrėžtį keičia platesnė apibrėžtis, grindžiama funkciniais principais, o ne vien techniniais parametrais. Naujoji el. ryšių paslaugos apibrėžtis apims tris paslaugų grupes: interneto prieigos paslaugas, asmenų tarpusavio ryšio paslaugas ir paslaugas, kurias daugiausia sudaro signalų perdavimas. Tai reikšmingas pasikeitimas el. ryšių sektoriuje, nes elektroninių ryšių paslauga išsiplečia, įtraukiant į reguliavimo sritį ir su numeriu nesiejamas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas (pvz., Viber, Whatsapp ir pan.). Kitaip tariant, paslauga, kurios tikslas yra susisiekti su kitu asmeniu, nepriklausomai nuo to, ar naudojamas telefono ryšio numeris ar ne, tampa reguliuojama el. ryšių sektoriaus sritimi.
Radijo dažnių spektro valdymas. Siekiant nuosekliai diegti ir plėtoti 5G belaidžio judriojo ryšio tinklus Europoje, numatomas tam reikalingo radijo dažnių spektro skyrimo ir naudojimo derinimas visos ES mastu. Tai reiškia, kad visoje ES suderintais terminais ir techninėmis sąlygomis iki 2020 m. pabaigos turės būti paskirtos 5G tinklams diegti 3,6 GHz bei 26 GHz, o vėliau ir kitos radijo dažnių juostos. Įtvirtinta ES mastu suderinto radijo dažnių spektro skyrimo tarpusavio peržiūros procedūra, kurios metu ES valstybės narės galės teikti pastabas kitų valstybių narių sprendimų projektams. Taip pat nustatytas ilgesnis leidimų, suteikiančių teisę naudoti ES mastu suderintą radijo dažnių spektrą, galiojimo terminas (20 m.), privalomi efektyvaus radijo dažnių spektro naudojimo reikalavimai, kurie kartu su suderintu radijo dažnių valdymu turėtų skatinti investicijas į 5G tinklus ir jų naudojimą.
Prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų. Operatoriai bus skatinami bendrai investuoti į didelio pralaidumo viešojo ryšio tinklus (tiek fiksuotojo, tiek judriojo), taip pasidalinant ir verslo riziką. Bendrai investuoti į naujų tinklų tiesimą aiškiomis ir skaidriomis sąlygomis galės siūlyti rinkoje didelę įtaką turintis operatorius. Jei pasiūlymą dėl bendro investavimo priims bent vienas alternatyvus operatorius, RRT, atsižvelgdama į poveikį konkurencinei aplinkai, galės nenustatyti papildomų įpareigojimų operatoriui, turinčiam didelę įtaką rinkoje, dėl naujai vystomų didelio pralaidumo tinklų. Tai turėtų pagerinti konkurencinę aplinką ir skatinti bendras investicijas į naujas technologijas ir pažangius tinklus.
Rinkų tyrimai ir prieigos reguliavimas. Kodeksas nustato, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, Lietuvoje – RRT, galės rinkų tyrimus atlikti ir juos kartoti kas penkerius metus, ne tris, kaip kad buvo iki šiol. Reguliuotojai galės taikyti simetrinį prieigos prie laidų ir kabelių bei susijusių priemonių reguliavimą elektroninių ryšių tinklų teikėjams arba tokių laidų, kabelių ir susijusių įrenginių savininkams, kai šių tinklo elementų ir susijusių priemonių dubliavimas ekonominiu požiūriu nėra efektyvus ar fiziškai įmanomas. Taip pat iki 2020 m. planuojama nustatyti naujus fiksuoto ir judriojo ryšio skambučių užbaigimo tarifus, kurie bus taikomi visoje ES.
Universalioji el. ryšių paslauga. Kodeksas atnaujina reikalavimus universaliosioms el. ryšių paslaugoms. Peržiūrėta universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų apimtis: nebeliks privalomumo teikti telefono ryšio paslaugas taksofonais, tačiau įtvirtintas įpareigojimas užtikrinti vartotojams įperkamą, pakankamos spartos plačiajuosčio interneto prieigą.
Vartotojų apsauga. Kodeksas įneš palankių pokyčių, užtikrinant ES vartotojų interesų apsaugą. Visoje ES bus suvienodintos vartotojų teisių apsaugos taisyklės, jos leis paprasčiau ir lengviau pakeisti paslaugų teikėją vartotojams, naudojantiems tiek asmenų tarpusavio ryšio, tiek interneto prieigos paslaugas. Bus aiškiau reglamentuotos sąlygos užsisakiusiems įvairių paslaugų paketus. Be to, bus suvienodintos pagrindinės sutarčių nuostatos, Europos Komisijai patvirtinus esminių elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygų, kurios turės būti pateikiamos vartotojams, sudarantiems el. ryšių paslaugų teikimo sutartį, šabloną.
Tarptautinių skambučių ES viduje kainų mažinimas. Nuo 2019 m. gegužės 15 d. bus mažinamos skambučių kainos ES viduje. Tai didžiausia naujovė, atsiradusi Kodekso svarstymo pabaigoje. Kitaip tariant, ES teisės aktai reguliuos ne tik tarptinklinio ryšio paslaugas, kai asmuo naudojasi paslaugomis keliaudamas ir būdamas kitoje ES šalyje (angl. „roaming“), tačiau nustatys ir tarptautinių skambučių kainas, t. y. vartotojui skambinant iš vienos ES šalies į kitą ES šalį. Pagal numatomą reguliavimą ES gyventojams skambutis, būnant savo šalyje ir skambinant į kitą ES šalį, kainuos ne daugiau nei 19 centų už minutę (be PVM), o trumposios žinutės (SMS) siuntimas – ne daugiau nei 6 centai (be PVM), ir ši naujovė įsigalios jau nuo 2019 m. gegužės 15 d. Palyginimui pateikiame skambučių kainas Lietuvos gyventojams: šiuo metu skambinantiems iš didžiųjų Lietuvos operatorių fiksuoto ryšio tinklo į kitos ES šalies fiksuotą ryšio tinklą, kainuoja nuo 43 iki 47 centų už minutę; skambutis iš fiksuoto ryšio tinklo į judrųjį – nuo 58 iki 63 centų už minutę; iš judriojo ryšio tinklo į judrųjį ir (arba) fiksuotą – nuo 37 iki 89 centų už minutę.
Su naujuoju Europos elektroninių ryšių kodeksu galite susipažinti paspaudę nuorodą https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32018L1972&from=EN
Informacija atnaujinta 2018-12-19
