Šiaurės ir Baltijos šalių statistikos darbo grupė, kurią sudaro Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos elektroninių ryšių sektorių reguliuojančių nacionalinių institucijų atstovai, pristatė parengtą palyginamąją analizę apie elektroninių ryšių rinkos raidą šalyse.
2018 metais Lietuva užėmė vienas iš pirmaujančių pozicijų vertinant judriojo ryšio tinklais teikiamų paslaugų – balso skambučių ir SMS – naudojimo rodiklius. 2018 metų pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 1,54 aktyvi abonento identifikavimo (SIM) kortelė, kuria buvo teikiamos judriojo ryšio paslaugos. Su šiuo rezultatu Lietuva užėmė 3 vietą tarp 8 analizuojamų šalių. Nors nagrinėjamu 2013–2018 metų laikotarpiu visose Šiaurės ir Baltijos regiono šalyse išsiunčiamų trumpųjų SMS žinučių apimtys mažėjo, tačiau 2018 metais vienas Lietuvos gyventojas per mėnesį vidutiniškai išsiuntė 119 SMS žinučių – gerokai daugiau nei bet kurios kitos, palyginime dalyvaujančios, šalies atstovas.
Lietuvos gyventojai ne tik dažnai siuntė trumpąsias žinutes, bet ir aktyviai naudojosi judriojo ryšio tinklais teikiamomis balso paslaugomis. 2018 metais vienas asmuo Lietuvoje judriojo ryšio telefonu vidutiniškai kalbėjo 254 minutes ir pagal pokalbių trukmę atsiliko tik nuo 282 min. vidurkį pasiekusių Švedijos ir Latvijos gyventojų. Vertinant judriojo ryšių tinklais perduodamų duomenų apimtis, vidutiniškai Lietuvos gyventojai 2018 m. per mėnesį perduodavo po 9,4 Gb duomenų – pagal šį rodiklį Lietuva užėmė 5 vietą. Nepralenkiami šioje kategorijoje ir toliau išliko Suomijos gyventojai, fiksavę 30,7 Gb mėnesinius perduotų duomenų srautus ir beveik dvigubai lenkę mūsų artimiausius kaimynus latvius (15,8 Gb/gyventojui per mėnesį).
2018 m. Lietuva tarp visų Šiaurės ir Baltijos regiono šalių ir toliau išlaikė pirmąją vietą vertinant pagal interneto prieigos paslaugų teikimą šviesolaidinėmis linijomis: 74 proc. visų fiksuotojo ryšio technologijomis interneto prieigos paslaugas gaunančių Lietuvos abonentų šios paslaugos buvo teikiamos šviesolaidinėmis linijomis. Antrąją vietą pasidalino Latvija ir Švedija –šiose šalyse minėto rodiklio reikšmė siekė po 67 proc., trečia liko Estija – 53 proc. Šviesolaidinių tinklų plėtra lėmė, kad 61 proc. Lietuvos namų ūkių 2018 m. pabaigoje galėjo naudotis 100 Mbps ir didesnės spartos interneto prieigos paslaugomis, teikiamomis fiksuotojo ryšių technologijomis.
Šiaurės ir Baltijos šalių statistikos darbo grupės parengta apžvalga skelbiama darbo grupės internetiniame tinklalapyje adresu https://statistik.pts.se/en/nordic-baltic-telecom-market/
Informacija atnaujinta 2019-09-09
