2019 m. rugsėjo 21‒22 d. Niujorke rinkosi Jungtinių Tautų Plačiajuosčio ryšio darniam vystymuisi komisija, kuri paskelbė Plačiajuosčio ryšio 2019 m. ataskaitą (angl. „The State of Broadband 2019: Broadband as Foundation for Sustainable Development“). Ši ataskaita simboliškai pažymi ir interneto 50-tąjį „jubiliejų“ – juk pirmieji duomenų paketai tarp keturis JAV universitetus apjungusio tinklo, tapusio interneto pradininku, buvo perduoti 1969 m. Taip pat šiais metais pažymėjome pasaulinio žiniatinklio (World Wide Web) 30-metį ir pirmojo e. komercijos sandorio 25 metų sukaktį. Kas nutiko per pastaruosius pusšimtį metų?
Interneto augimas pasiekia brandos stadiją – interneto naudotojų skaičius per 2018 m. perkopė simbolinę „pusės populiacijos“ ribą, internetu naudojasi jau daugiau kaip pusė (51 proc.) pasaulio gyventojų. Ir nepaisant to, kad kiekvienais metais internetu pradeda naudotis šimtai milijonų naujų vartotojų, interneto augimas lėtėja. Ne tik dėl to, kad jau yra daug vartotojų – labiau dėl to, kad likusius dar nenaudojančius interneto žmones pasiekti tampa itin sunku. Be to, labai skiriasi, kaip vartotojai naudojasi internetu, kokias naudas iš to gauna, ir kaip ne tik atskiri vartotojai, bet ir valstybės bei bendruomenės geba tvarkytis su skaitmeninėje erdvėje tykančiais pavojais.
Atsižvelgdama į tai, kad pasaulinė interneto plėtra lėtėja, o tradiciniais interneto vystymo būdais nepavyksta sumažinti skaitmeninės atskirties, Komisija siūlo ieškoti naujų strategijų prasmingam visuotiniam ryšiui užtikrinti. Siekiamybe tampa „prasmingas ryšys“ – tai pasiekiamas, patikimas, saugus, vartotojus įgalinantis ryšys, lemiantis reikšmingus pokyčius bendruomenėse ir pasaulyje. Tad politikų ir strategijų akcentu turi tapti dalijimasis elektroninių ryšių ištekliais ir holistinis požiūris į plačiajuostį ryšį kaip į svarbią viešąją gėrybę ir esminį pasaulinio vystymosi veiksnį.
Vienas iš septynių Komisijos pristatytų iki 2025 m. siektinų tikslų – kad visos šalys turėtų nacionalinius plačiajuosčio ryšio planus arba susijusias strategijas. Šiuo metu 164 pasaulio valstybės, įskaitant Lietuvą, tokius planus turi. Ataskaitoje teigiama, kad nacionalinės plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimas turi reikšmingos įtakos plačiajuosčio ryšio skvarbos užtikrinimui (fiksuotojo ryšio skvarba 2,5 proc. didesnė, mobiliojo – net 7,4 proc., palyginti su tokios strategijos neturinčiomis šalimis).
Manoma, kad šiuo metu pasaulyje yra 5,1 mlrd. mobiliojo ryšio abonentų, iki 2025 m. bus pasiekta 5,8 mlrd. abonentų arba 70 proc. planetos gyventojų. Visgi atkreipiamas dėmesys į tai, kad visuotinai mažėjant duomenų perdavimo kainai, internetą palaikančių įrenginių kainos praktiškai nemažėja, ir tai tampa rimta kliūtimi mažiau pasiturinčioms šalims ir bendruomenėms naudotis internetu, atitinkamai ir daugybe socialinių paslaugų. Pažymima, kad net 2 mlrd. žmonių neturi galimybių naudotis banko sąskaita, bet net 1,6 mlrd. iš jų naudojasi mobiliaisiais telefonais – tai galima sėkmingai išnaudoti finansinei atskirčiai mažinti.
Ataskaitoje taip pat pažymėta, kad 2018 m. 4G technologija aplenkė 2G ir tapo pirmaujančia mobiliąja technologija pasaulyje, turinčia 3,4 milijardo abonentų arba 44 proc. visų judriojo ryšio abonentų. Prognozuojama, kad 2019 m. 4G taps dominuojančia mobiliojo ryšio technologija, naudojama daugiau nei pusės judriojo ryšio naudotojų, o iki 2023 m. šis skaičius pasieks 62 proc. Manoma, kad 2019‒2025 m. mobiliųjų operatorių investicijos pasaulyje sieks 1,3 mlrd. JAV dolerių, ir daugiau nei 75 proc. šių investicijų bus skirta 5G tinklams. 5G plėtojimo pirmūnės pasaulyje yra Pietų Korėja ir JAV, tačiau tikimasi kitų šalių spurto iki 2019 m. pabaigos.
Beje, Ataskaitos dalyje apie plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumą, Lietuva ir Estija minimos kaip šalys, kuriose, pagal vartotojų perkamąja galią, yra pigiausios judriojo ryšio paslaugos Europos regione.
Su visa Plačiajuosčio ryšio 2019 m. ataskaita susipažinti galima: https://www.broadbandcommission.org/Documents/StateofBroadband19.pdf
Plačiajuosčio ryšio darniam vystymuisi komisija buvo įkurta 2010 metais Jungtinių Tautų (JT) agentūrų ‒ Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos ir UNESCO ‒ pastangomis kaip atsakas į tuomečio Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus raginimą sutelkti Jungtinių Tautų institucijų pastangas Tūkstantmečio vystymosi tikslams pasiekti. 2015 m. patvirtinus JT Darnaus vystymosi tikslus, Komisija atnaujino savo darbą, kad parodytų ir įtvirtintų IRT ir plačiajuosčio ryšio technologijų naudą darniam vystymuisi. Komisiją subūrė didžiausių kompanijų vadovus, vyriausybių narius, pasaulinių organizacijų ir akademinės bendruomenės atstovus, kurie dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip plačiajuostį ryšį geriausia išnaudoti, kad bendruomenės ir vartotojai gautų maksimalios naudos.
Informacija atnaujinta 2019-09-25
