Šiemet sukanka 10 metų, kai buvo priimtas pirmasis eIDAS reglamentas. Jis tuo metu sudarė palankesnes sąlygas saugiems tarpvalstybiniams sandoriams, nes sukūrė elektroninės atpažinties priemonių ir patikimumo užtikrinimo paslaugų saugumo lygio nustatymo sistemą. Tačiau gyvename pokyčių laikotarpiu.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja elektroninės atpažinties priežiūros sistema. Spalį, įsigaliojus Kibernetinio saugumo įstatymo pataisoms, bus įgyvendinama nauja tinklų ir informacijos saugumo direktyva (angl. NIS2), svarbi kibernetiniam saugumui. O trečias ir didžiausias pokytis, už kurį 2024 m. vasario 29 d. balsavo Europos Parlamentas, – naujo reglamento eIDAS 2.0 priėmimas.
Būtent šie pokyčiai tapo Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotos skaitmeninių paslaugų konferencijos ašimi.
Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė, teigia, kad vykstant pokyčiams, svarbiausia nepamiršti vartotojų.
„Ne veltui kalbant apie skaitmeninio dešimtmečio tikslus kaip vienas esminių punktų išskiriami paslaugų naudotojų įgūdžiai. Mūsų tikslas, kad naudotojai norėtų naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, jaustų jų vertę praktiškai ir, kas itin svarbu, jaustųsi saugūs“, – sakė RRT tarybos narė konferencijoje.
Konferencijoje „EIDAS 2.0: Skaitmeninės transformacijos iššūkiai: kur link keliaujame?“ naująją ES skaitmeninę tapatybę pristatė Europos Komisijos atstovas Vicente Andreu Navarro. Apie šios tapatybės keliamus iššūkius kalbėjo ir Vilma Misiukonienė, Informatikos ir ryšių departamento ES projekto POTENTIAL vadovė.
RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Irma Kazlienė, pristatydama Lietuvos rinką, akcentavo, kad Lietuvoje 2023 metų pabaigoje buvo per 3 mln. galiojančių kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų. Tuo metu, RRT užsakymu atliktų apklausų duomenimis, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Skaitmenizacija atveria didžiules galimybes visos šalies ekonomikai, įsitikinęs Audrius Ramoška, „Identity Lab“ vadovas. Jis pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu turi daug skaitmeninių paslaugų, visgi įsigaliojus naujam reglamentui jos taps pasenusios. Dėl to labai svarbus rinkos dalyvių bendradarbiavimas kuriant naują ekosistemą.
Arminas Rakauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas, savo pranešime pristatė naują elektroninės atpažinties reguliavimą Lietuvoje, pabrėžė elektroninės atpažinties svarbą teikiant viešąsias paslaugas,
Viktoras Kamarevcevas, INFOBALT eIDAS pogrupio pirmininkas, pasidalino įžvalgomis apie naują reguliavimą iš esančių paslaugų teikėjų perspektyvos, taip pat apžvelgė naujas, bet mažiau aptariamas paslaugas ir laukiančius iššūkius iš privataus verslo perspektyvos.
„Elektroninio dokumento pasirašymas – pusė darbo. Kita pusė – elektroninių parašų galiojimo išsaugojimas per visą dokumento saugojimo laikotarpį“, – sakė Adomas Birštunas, UAB „MIT-SOFT” sistemų analitikas, savo pranešime pristatydamas kvalifikuotų elektroninių parašų ir spaudų kvalifikuotos ilgalaikės apsaugos paslaugas.
Jon Olnes, Dokobit/Signicat AS Patikimumo užtikrinimo paslaugų padalinio vadovas, apžvelgė kibernetinio saugumo aspektus ir NIS2 poveikį patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams, veikiantiems keliose valstybėse narėse.
Diskusijos „(Ne)saugumas vs skaitmeninė transformacija“ moderatorė Kristina Mikoliūnienė kalbino Antaną Aleknavičių, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktoriaus pavaduotoją, Antaną Živatkauską, Asmens dokumentų išrašymo centro prie VRM Sertifikatų skyriaus vedėją, Viktorą Kamarevcevą ir Irmą Kazlienę. Diskusijos dalyviai diskutavo apie tai, ar pirmojo eIDAS paslaugos buvo pakankamai saugios, apie tai, kaip užtikrinti paslaugų saugumo ir patogumo vartotojams balansą, kaip sumažinti priežiūros naštą teikėjams, kokius reguliacinius sprendimus priimti eIDAS 2.0 kontekste. Ir žinoma, nepamiršti, kad viso skaitmenizavimo proceso centre – žmogus.
Informacija atnaujinta 2024-04-24
