Nusistovėję verslo sektoriai priversti keistis – griežtėjantys tvarumo reikalavimai verčia ieškoti naujų, aplinkai draugiškesnių sprendimų. Šie pokyčiai neaplenkia ir pašto rinkos. Seniai nekeista Pašto direktyva nenumato jokių su tvarumu susijusių pašto sektoriaus tikslų, o tvarumo tikslus visiems sektoriams bendrai nustato su aplinkos apsauga susijęs horizontalus reguliavimas. Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) šiemet pirmą kartą atliko Lietuvos pašto paslaugų teikėjų apklausą apie jų taikomas praktikas aplinkos tvarumo srityje.
„Mes inicijavome Pašto įstatymo pakeitimus, tarp kurių – ir pašto paslaugų teikėjų įpareigojimas teikti mums informaciją apie valdomą pašto tinklą ir taikomas aplinkos tvarumo praktikas. Taigi, tokios apžvalgos ateityje taptų kasmetinėmis“, – sako Rita Liuokaitytė, RRT geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė.
Pasaulinė pašto bendruomenė jau imasi veiksmų įvairiais lygmenimis. Pavyzdžiui, teikėjai nustato išmetamųjų teršalų (CO2) kiekio tikslus, skelbia su tvarumu susijusius veiksmų planus, kuria ekologiškesnius – elektrifikuotus transporto priemonių parkus. Iniciatyvos imasi ir Lietuvoje veikiantys pašto paslaugų teikėjai. Dalis jų keliasi ambicingus tvarumo tikslus, numato veiksmų planus jų įgyvendinimui ir nusistato siektinus aplinkos tvarumo rodiklius.
„Iš mūsų apklaustų teikėjų tik nedidelė jų dalis, t. y. 20 proc., atsakė, kad aplinkos tvarumo klausimas yra vienas iš esminių jų įmonės įvardintų tikslų ir įsipareigojimų bendruomenei. Šie teikėjai, tarp kurių daugiausia – didžiųjų pašto sektoriaus įmonių, turi nusistačiusios ambicingus aplinkos tvarumo tikslus ir labai konkrečius veiksmų planus, skelbia visuomenei su tvarumu susijusią informaciją, turi nusistačiusios aplinkos tvarumo rodiklius ir pasitvirtinusios metodikas, kaip juos skaičiuoja. Jų taikomos aplinkos tvarumo praktikos yra itin kompleksiškos, sistemingai taikomos ir inovatyvios“, – teigia R. Liuokaitytė.
Dar 36 proc. visų atsakiusių, daugiausia – vidutinės pašto sektoriaus įmonės, teigia savo veikloje pasitvirtinusios tam tikrus aplinkos tvarumo veiksmų planus, taip pat taiko kai kurias aplinkos tvarumo praktikas, tačiau daugeliu atveju tik iš dalies ar fragmentiškai.
„Šių įmonių grupė, nors aplinkos tvarumą laiko svarbia tema, bet aplinkos tvarumo programas vykdo pagal atskirų įmonių turimas galimybes, resursus ir veiklos specifiką. Viešai visuomenei dažniausiai nėra prieinama informacija apie šių teikėjų išsikeltus tikslus aplinkos tvarumo srityje. Taip pat trūksta pagrįstos informacijos apie konkrečius veiksmų planus ir nustatytus rodiklius bei taikomas metodikas, matuojant pažangą aplinkos tvarumo srityje“, – aiškina RRT ekspertė.
Didžioji dalis, net 44 proc. visų atsakiusių, dažniausiai – mažos ir iš dalies vidutinės pašto sektoriaus įmonės, atskleidė, kad nėra nusistačiusios aplinkos tvarumo tikslų ir iš esmės jokios aplinkos tvarumo praktikos netaiko. Šiai įmonių grupei tai nėra svarbus ar prioritetinis klausimas, be to aplinkos tvarumo programoms vykdyti jos galimai ir neturėtų pakankamai finansinių resursų.
Paštomatai – vienas iš tvaresnių sprendimų
Kasmet sparčiai besiplečiantis paštomatų tinklas Lietuvoje taip pat prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.
„Tyrimai rodo, kad pašto siuntų surinkimas ir pristatymas į tam tikrus taškus, o ne tiesiai kiekvienam naudotojui į namus ženkliai sumažina pašto paslaugos teikėjų veiklos kaštus. Tačiau lieka neįvertinta neigiama tokio pristatymo pusė, kiek CO2 generuoja siuntėjas ir gavėjas vykdamas iki išsiuntimo/atsiėmimo punkto“, – pabrėžia R. Liuokaitytė.
RRT vertinimu, jei pašto tinklo elementai būtų tankiai išdėstyti, tikėtina, kad neigiamas efektas, kai siuntėjas ir gavėjas naudoja savo transporto priemones vykdamas išsiųsti/atsiimti pašto siuntų, turėtų mažėti. Dėl to, pasak R. Liuokaitytės, RRT siekia paskatinti paštomatų naudojimą ir dalijimąsi jais.
„Tarp mūsų inicijuotų Pašto įstatymo pakeitimų – ir siūlymai pašto paslaugų teikėjams sudaryti sąlygas naudotis kito pašto paslaugos teikėjo valdomais paštomatais. Šiuo metu galioja reikalavimas pašto paslaugos teikėjams derėtis dėl pašto tinklo naudojimo, tačiau naujais pakeitimais bus aiškiai įtvirtinama, kad paštomatas yra vienas iš pašto tinklo elementų dėl kurių bendro naudojimo būtų galima susiderėti“, – paaiškina R. Liuokaitytė.
RRT vertinimu, paštomatų dalijimasis padidintų pačių paštomatų efektyvumą ir jų prieinamumą. Pašto paslaugų teikėjai galėtų efektyviau valdyti savo pašto tinklo infrastruktūrą, dalinantis paštomatų aptarnavimo ir techninės priežiūros paslaugas, kas leistų bendrai mažinti išlaidas paštomatų plėtrai. Tuo pačiu naudotojams būtų lengviau rasti arčiausiai jų namų ar darbovietės esantį paštomatą, kas sumažintų jų poreikį naudotis transportu, norint išsiųsti ir (ar) atsiimti pašto siuntą, ir taip būtų mažinamas poveikis aplinkai.
Informacija atnaujinta 2023-12-18
