Dirbtinio intelekto ištobulinimas jau prilyginamas revoliucijai, kurią sukėlė J. Gutenbergo spausdinimo mašinos išradimas XV amžiuje. Dabar mums staiga kilo klausimų, kaip reguliuoti tai, kas nežinoma, tačiau gali būti tiek naudinga, tiek žalinga. O svarbiausia – reikia rasti atsakymą, kokias taisykles nustatyti, kad būtų apsaugotos vartotojų teisės ir nebūtų pakenkta paties dirbtinio intelekto vystymuisi, sako Jūratė Šovienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė.
Jos teigimu, šie klausimai slegia teisės aktų leidėjus, politikos formuotojus ir jų įgyvendintojus – rinkų reguliuotojus.
„Su nerimu į juos žiūri verslas: ką sureguliuos, ką vėl uždraus, ką nubaus. Norėdami judėti į priekį ir suspėti su technologijų vystymųsi, turime bėgti taip, kaip siūlo Stebuklų šalies Alisa – dvigubai greičiau. Deja, tenka pripažinti, kad daug mūsų vis dar yra įsikibę tradicinės tradicinių rinkų priežiūros. O tai – tarsi rąstas, pririštas prie kojos“, – pripažįsta J. Šovienė.
Jos nuomone, netradicinis reguliavimas turėtų būti susijęs ne su šiai dienai skirtomis taisyklėmis, bet su į ateitį orientuotais principais.
„Šiuo atveju itin pagelbėtų, jei verslas prisiimtų didesnę socialinę atsakomybę, ieškotų savireguliacinių priemonių. Esu įsitikinusi, kad skaitmeniniame, duomenų valdomame amžiuje kritiškai svarbus yra pasitikėjimas. Juk nedaug būtų prieštaraujančių, jeigu duomenys būtų naudojami moksliniais tikslais, siekiant surasti naujus gydymo būdus. Tačiau, jei iš duomenų uždirba vos saujelė rinkos žaidėjų, o duomenų savininkai, t. y. vartotojai, iš to nieko negauna, tik neša visą skaitmeninio pasaulio tamsiosios realybės naštą, apie pasitikėjimą kalbėti sudėtinga“, – teigia RRT pirmininkė ir primena, kad kiekvienas esame susidūrę ar bent girdėję apie vaikų ir suaugusiųjų likimus laužančias patyčias, sukčiavimus, vaikų pornografiją, lošimus ar priklausomybę nuo išmaniųjų įrenginių naudojimo.
J. Šovienės nuomone, toliau galvoti, kad viskas bus kaip anksčiau ir kovoti su dirbtiniu intelektu nėra protinga, nes pro kovojančius jis tiesiog praeis. Tad, pasak jos, į dirbtinį intelektą turime žiūrėti kaip į galimybę kurti viešąjį gėrį.
„Tačiau ne tik valdžios institucijos, bet ir verslas turi rūpintis, kad neigiamas rinkų šalutinis poveikis būtų minimalus, bei prisiimti atsakomybę už tamsiąją technologijų pusę. Atsakingas dirbtinio intelekto naudojimas, vieningi etikos standartai augintų vartotojų pasitikėjimą skaitmeninėmis rinkomis, paslaugomis. O juk to kaip tik ir reikia duomenų valdomame amžiuje“, – pabrėžia J. Šovienė.
Pavyzdžiu galėtų būti Singapūras, kuris išsikėlęs skaitmeninės šalies prioritetą susitelkė ir vos per kelis metus padarė milžinišką progresą, pavyzdys.
„Singapūras nebenori būti tik technologijų naudotojas. Šalies tikslas – iki 2030 kurti ir diegti dirbtiniu intelektu paremtus sprendimus aukštos pridėtinės vertės sektoriams. Iš to gautų naudą vartotojai, verslas ir, svarbiausia, būtų stiprinama valstybė“, – teigia Lietuvos ryšių reguliuotojo vadovė, prieš savaitę Singapūro komunikacijų reguliuoto kvietimu dalyvavusi Skaitmeniniame mažų valstybių forume.
Informacija atnaujinta 2023-06-13
