Nepriklausomų geležinkelių reguliuotojų grupė IRG-Rail išanalizavo 2021 m. rinkos duomenis, kai dėl COVID-19 Europos geležinkelių transporto rinkoje toliau buvo taikomi tarptautinio ir vidaus judėjimo apribojimai. Ataskaitoje pateikiamas rinkos atsigavimo po pandemijos vertinimas, taip pat įtraukta keletas naujų rodiklių, susijusių su geležinkelių infrastruktūros valdytojų išlaidomis ir traukinių punktualumu.
Tarptautinio ir vidaus judėjimo apribojimai, ypač pirmąjį 2021 m. pusmetį, turėjo didelį poveikį keleivių, bagažo vežimo sektoriaus atsigavimui. Krovinių vežimo sektoriui COVID-19 įtaka buvo mažesnė ir jau 2021 m. geležinkelių transportu pervežtų krovinių kiekis vėl viršijo 2019 m. lygį.
2021 m., palyginti su 2019 m., keleivių vežimo paslaugų apimtis, matuojant keleivių km, sumažėjo 41 proc. (Lietuvoje – 31 proc.), o krovinių vežimo paslaugų, matuojant neto tkm, apimtis padidėjo 1 proc., tuo tarpu Lietuvoje sumažėjo – 10 proc. Traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičius keleivių vežimo sektoriuje mažėjo 4 proc. (Lietuvoje – 17 proc.), o krovinių – 0,2 proc. (Lietuvoje – 7 proc.).
„Verta paminėti, kad krovinių vežimo apimties sumažėjimą Lietuvoje lėmė nuo 2021 m. vasario mėn. per Klaipėdos uostą nebevežami Baltarusijos naftos produktai, todėl 2021 m. krovinių vežimo sektoriaus tendencijos Lietuvoje yra priešingos Europos tendencijoms, kur krovinių vežimo geležinkelių transportu apimtys vis didėja“, – aiškina Rita Liuokaitytė, RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė.
Valstybės subsidijos mažino geležinkelių įmonių (vežėjų) ekonominės veiklos nuostolius
Nepaisant to, kad buvo nustatytos laikinos arba nuolatinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti COVID-19 įtaką geležinkelių transporto sektoriui, pavyzdžiui, koreguoti užmokesčius už minimalųjį prieigos paketą arba valstybės pagalba, geležinkelio įmonės (vežėjai) patyrė tiesioginių ekonominių pasekmių dėl geležinkelių transporto veiklos sumažėjimo.
Krovinių vežimo veiklos pajamos 2019–2021 m. buvo stabilios, o pajamos iš keleivių vežimo paslaugų sumažėjo – 17 proc. Lietuvoje atitinkamai geležinkelio įmonių (vežėjų) krovinių vežimo veiklos pajamos sumažėjo 11 proc., o keleivių vežimo veiklos pajamos – 3 proc.
Europos geležinkelių infrastruktūros valdytojai fiksavo sumažėjusias pajamas už minimalųjį prieigos paketą, gaunamas iš geležinkelio įmonių (vežėjų), tačiau jiems buvo skirtos didesnės valstybės subsidijos, t. y. subsidijos pasiekė naują aukščiausią lygį Europoje – 4,5 mlrd. Eur.. Atsižvelgiant į tai, geležinkelių infrastruktūros valdytojų bendros pajamos gaunamos iš užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą sumažėjo santykinai nedaug: 5 proc. teikiant prieigą prie geležinkelių infrastruktūros keleivių, bagažo vežimo paslaugoms ir 1 proc. krovinių vežimo paslaugoms teikti.
Europoje mažėjo užmokesčiai už minimalųjį prieigos paketą
Daugiau nei 90 proc. visų Europos užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą mokami už keleivių vežimo paslaugas. 2021 m. vidutinis užmokestis už minimalųjį prieigos paketą vienam traukinio km Europos šalyse buvo 3,62 Eur, o Lietuvoje – 10,84 Eur.
„Lietuvoje mokamo užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą, skaičiuojant vienam traukinio kilometrui, skirtumas nuo Europos vidurkio paaiškinamas tuo, kad Lietuvoje didžioji užmokesčio dalis surenkama iš krovinių vežimu užsiimančių geležinkelio įmonių (vežėjų), o kroviniai vežami ilgais ir sunkiais traukiniais, todėl tikslesnis lyginimas būtų užmokesčių dydis tenkantis vienai pravežtai tonai ir jis savo dydžiu nėra išskirtinis Europoje“, – sako R. Liuokaitytė, RRT Geležinkelių ir pašto reguliavimo grupės vadovė.
Krovinių vežimo sektoriaus sumokamas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą vienam traukinio km sumažėjo 11 proc., o keleivių vežimo sektoriaus – 4 proc. Mažėjimą lėmė didėjanti valstybės subsidijuojamo užmokesčių už minimalųjį prieigos paketą dalis keliose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Švedijoje. Estijoje beveik visas užmokestis už minimalųjį prieigos paketą buvo apmokėtas iš valstybės subsidijų.
Geležinkelių transporto eismo atsigavimo mastas Europoje labai skiriasi
IRG-Rail šalių narių duomenimis, 2021 m. geležinkelio įmonių (vežėjų) nuvažiuotas atstumas siekė 4,41 mlrd. traukinio km – beveik 7 proc. daugiau nei 2020 m., tačiau 4 proc. mažiau nei 2019 m.
Geležinkelių transporto eismo padidėjimas 2021 m., palyginti su 2019 m., stebimas Danijoje (6 proc.), Vengrijoje (5 proc.) ir Slovėnijoje (5 proc.), tuo tarpu žymus sumažėjimas (geležinkelių transporto eismo srautas mažesnis nei prieš pandemiją) fiksuotas Kosove (28 proc.), Latvijoje (27 proc.) ir Graikijoje (21 proc.).
Lietuvoje geležinkelio įmonių (vežėjų) nuvažiuotas atstumas traukinio km 2021 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 11 proc., tačiau tai labiau susiję su geopolitine situacija šalyje.
Visa ataskaita paskelbta čia: https://www.rrt.lt/gelezinkeliai/rinkos-stebesena/.
Informacija atnaujinta 2023-04-13
