Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

Bendra informacija

Tarptautinis bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis vykstant globalizacijos procesams. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla dinamiškoje Europos ir tarptautinėje aplinkoje reikalauja suderinto ir lankstaus požiūrio reguliuojant elektroninius ryšius. Lietuvai esant ES bei NATO bendra struktūrine dalimi vis labiau ryškėja standartų, rinkos reguliavimo taisyklių, skirtingų praktikų suderinimo poreikis. Vis svarbesnis tampa dalyvavimas kitų tarptautinių organizacijų veikloje. Aktyvus bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje sudaro sąlygas spartesnei ryšių sektoriaus ir informacinės visuomenės plėtrai Lietuvoje.

Europos Sąjunga (ES)

 

RRT atstovai dalyvauja Europos Sąjungos Tarybos Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės bei Pašto paslaugų darbo grupių veikloje, Europos Bendrijų Komisijos Ryšių komiteto, Radijo spektro komiteto, Telekomunikacijų atitikties įvertinimo ir rinkos priežiūros (TCAM) komiteto, Teisės aktų dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtotės ir paslaugų kokybės gerinimo bendrųjų taisyklių taikymo komiteto,  Radijo spektro politikos grupės veikloje.
Komisijos komitetai ir darbo grupės vaidina svarbų vaidmenį, įvertinant norminių ES teisės aktų įgyvendinimą, situaciją rinkoje, rengiant naujas reguliavimo priemones bei kuriant bendrąją ES rinką.

ES plotmėje  RRT  atstovai taip pat dalyvauja: Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (BEREC) ir Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūros (ENISA) veikloje.

 

Europos Sąjungoje vykstančias viešas konsultacijas elektroninių ryšių reguliavimo aplinkos gerinimo, naujų technologijų bei informacinės visuomenės plėtros klausimais rasite čia.

 

Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC)

 

BEREC tikslas - plėtoti nacionalinių reguliavimo institucijų tarpusavio bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su ES Komisija, kad būtų užtikrintas nuoseklus elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų ES reguliavimo sistemos taikymas visose valstybėse narėse. BEREC padeda biuras, teikiantis BEREC veiklai būtiną ekspertų ir administravimo pagalbą. Darbas BEREC reikšmingas tuo, kad reguliavimo institucijos bendrai sprendžia ES direktyvų praktinio diegimo klausimus, rengia ir skleidžia geriausios reguliavimo praktikos pavyzdžius, bendrus požiūrius, metodikas ar gaires ES reguliavimo sistemos įgyvendinimo srityje, diskutuoja ES Komisijos teisės aktus, teikia nuomones dėl ES Komisijos sprendimų, rekomendacijų projektų, dalinasi patirtimi konkurencijos rinkoje skatinimo, vartotojų interesų gynimo ir kitose srityse. Nagrinėjami tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų, naujos kartos tinklų reguliavimo, reguliuojamų elektroninių ryšių paslaugų sąnaudų nustatymo metodikos, tinklų neutralumo, vartotojų teisių gynimo ir kt. klausimai.

 

Nacionalinėms reguliavimo institucijoms atliekant rinkų tyrimus, BEREC užduotis yra teikti nuomones dėl rinkos apibrėžimo, didelę įtaką rinkoje turinčių įmonių ir įpareigojimų joms nustatymo. Tokiu būdu, nuosekliai taikant taisykles, siekiama bendrojoje telekomunikacijų rinkoje užtikrinti vienodas sąlygas sąžiningai konkurencijai, o rinkos konkurencingumas, vedantis į platesnį pasirinkimą, didina naudą vartotojui.

 

Europos pašto reguliuotojų grupė (ERGP)

 

Pašto srityje veikia Europos Komisijos 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu įkurta Europos pašto reguliuotojų grupė (angl. European Regulators Group for Post, ERGP). ERGP, kurią sudaro 27-ių Europos Sąjungos šalių nacionalinių pašto reguliavimo institucijų vadovai. Liberalizuojant pašto rinką ir atveriant rinką visiškai konkurencijai, ES tapo būtina stiprinti koordinavimą, bendradarbiavimą ir konsultavimąsi tarp nacionalinių pašto reguliavimo institucijų. Siekianti plėtoti geriausią reguliavimo praktiką įsteigtai ERGP tenka svarbus vaidmuo kuriant bendrąją pašto rinką ir užtikrinant ES piliečiams geros kokybės, į vartotoją orientuotas pašto paslaugas. ERGP nagrinėja bendrųjų sąnaudų paskirstymo metodikos, universaliųjų paslaugų įpareigojimo sąnaudų apskaičiavimo, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, nediskriminacinės prieigos prie pašto tinklo, tarptautinių pašto siuntų kainodaros, galutinių paslaugų vartotojų pasitenkinimo ir rinkos stebėjimo klausimus. ERGP įsteigimas yra reikšmingas ES pašto sektoriaus raidai, siekiant novatoriškų ir konkurencingų paslaugų pašto sektoriuje, kurioms sudaromos sąlygos, nuosekliai įgyvendinant pašto srities direktyvas. 2015  m.  ERGP pirmininkavo RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis.

 

 Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencija (CEPT) 

 

Europos mastu harmonizuoto radijo dažnių panaudojimo planavimo ir kitos įvairios radijo spektro valdymo bei telekomunikacijų ir pašto reguliavimo problemos sprendžiamos Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijoje (CEPT), konkrečiau – per jos komitetų - Elektroninių ryšių komiteto (ECC), Europos pašto reguliavimo komiteto (CERP) ir Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) politikos komiteto (Com ITU)  bei jų darbo grupių veiklą. Veiklą koordinuoja nuolatinis Europos radijo ryšio biuras (ERO).  2010 m. CEPT jungia 48 Europos valstybių ryšių administracijas, t.y. organizacijai priklauso beveik visos Europos valstybės. Radijo ryšio valdymo  ir  telekomunikacijų srityje CEPT bendradarbiauja su EB Komisija, derindama  pozicijas įvairiais klausimais, EB Komisijos užsakymu atlikdama ekspertinius tyrimus ir galimybių studijas naujų technologijų diegimo srityje. CEPT siekia užtikrinti radijo ryšio sistemų, telekomunikacijų reguliavimo režimų Europoje suderinamumą ir vientisumą rengdama ir tvirtindama atitinkamus sprendimus ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į CEPT  Bendrąją Europos dažnių paskirstymo lentelę, rengiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė. Europos radijo ryšio biuro (ERO) Radijo dažnių informacinė sistema (EFIS – ECO Frequency Information System) yra viešai skelbiama internete ir leidžia surasti oficialią informaciją apie radijo dažnių spektrą Europoje.


CEPT užima aktyvią poziciją  strateginio planavimo ir sprendimų priėmimo plotmėje, Europai rengiantis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konferencijoms, čia formuojamos bendros Europos šalių pozicijos dėl pasaulinio masto elektroninių ryšių ir pašto reguliavimo, technologijų plėtros, informacinės visuomenės pažangos klausimų. Ryšių reguliavimo tarnyba dalyvauja CEPT komitetų bei jų darbo grupių veikloje.

Jungtinės Tautos

 

Jungtinių Tautų organizacija buvo įkurta 1945 m., siekiant užtikrinti taiką per tarptautinį bendradarbiavimą ir kolektyvinį saugumą. Šiuo metu beveik visos pasaulio valstybės yra Jungtinių Tautų (JT) narės, įskaitant Lietuvą. JT struktūroje šalia pagrindinių valdymo organų bei programų vietos randa ir 15 nepriklausomų organizacijų, vadinamų specializuotomis agentūromis ir veikiančių konkrečiose srityse, - ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje ir pan. Kai kurios šių agentūrų, įskaitant Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą ir Pasaulinę pašto sąjungą, buvo įsteigtos kur kas anksčiau, nei pačios Jungtinės Tautos.

 

2001 m. gruodžio 21 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja Rezoliucija 56/183 parėmė Pasaulinės informacinės visuomenės sueigos (WSIS) sušaukimą. Dviem etapais – 2003 m. gruodį Ženevoje bei 2005 m. lapkritį Tunise – vykusios sueigos metu viso pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovai, ministrai, tarptautinių organizacijų vadovai, verslo ir plačiosios visuomenės atstovai ieškojo konkrečių priemonių tvirtam informacinės visuomenės pagrindui sukurti. Baigiamieji WSIS dokumentai numatė gaires informacinės visuomenės augimui skatinti ir įveikti skaitmeninę atskirtį, numatė interneto valdymo, prieigos prie interneto besivystančiose šalyse finansavimo principus.

 

Vienas WSIS Tuniso etapo baigiamųjų dokumentų – Tuniso darbotvarkė (angl. Tunis Agenda) numatė ir Interneto valdymo forumo (IGF) sušaukimą. Pirmasis IGF, turėjusio spręsti interneto valdymo, saugumo, stabilumo ir plėtros klausimus, susitikimas įvyko 2006 m. Graikijoje. Neribojamas griežtos struktūros ir išankstinės darbotvarkės, Forumas yra lanksčios daugiašalės diskusijos tarp viešojo, privataus ir visuomeninio sektorių vieta, kuriame diskutuojama, kaip maksimaliai išnaudoti interneto suteikiamas galimybes ir kaip jas panaudoti žmonių gerovei, kaip reaguoti į riziką ir iššūkius internete, siekiama dalytis geriausia praktika ir ieškoti bendrų sprendimų, kad būtų užtikrintas interneto saugumas, stabilumas, technologinė ir socialinė plėtra. Tarptautiniu mastu nagrinėjami informacinės visuomenės plėtros klausimai peržengia vienos šalies jurisdikcijos ribas, yra aktualūs kiekvienai tarptautinės bendrijos narei. 2010 m. Vilniuje surengtas IGF koncentravosi ties kritinių interneto išteklių valdymo, prieigos bei įvairovės, saugumo, atvirumo, privatumo, ateities („debesų“) technologijų, interneto valdymo įtakos interneto plėtrai, interneto valdymo įvertinimo klausimais.

 

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU)

 

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) yra viena seniausių tarptautinių organizacijų. ITU pirmtakė Tarptautinė telegrafo sąjunga (ITU) buvo įkurta 1865m. Šiuo metu ITU yra didžiausia pasaulinė telekomunikacijų organizacija, vienijanti 192 valstybes nares. Nuo pat nepriklausomybės ir narystės ITU atkūrimo 1991 metais Lietuva aktyviai dalyvauja ITU veikloje: vykdoma tarptautinė radijo stočių apsauga, jos registruojamos  ITU registre, harmonizuojami radijo dažniai pasauliniu mastu, derinamas radijo ryšio tarnybų darbas, sudaromos regioninės dažnių panaudojimo lentelės. ITU svarba yra ypatinga tuo, kad šioje organizacijoje tarptautiniu mastu paskirstomas radijo dažnių spektras ir geostacionariųjų palydovų pozicijos – riboti ištekliai, be kurių neįmanoma telekomunikacijų veikla, rengiami elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės plėtros planai, todėl dalyvavimas ITU veikloje yra būtinas šaliai, aktyviai vystančiai elektroninius ryšius, kuriančiai žinioms imlią informacinę visuomenę.

  

ITU išskiriami trys sektoriai – radijo ryšio (ITU-R); telekomunikacijų standartizavimo (ITU-T) ir telekomunikacijų plėtros (ITU-D). Šių sektorių veiklos sfera apima visus telekomunikacijų aspektus, nuo standartų, kurie įgalina sistemų ir įrangos nepriekaištingą sąveiką pasauliniu mastu, nustatymo iki veikimo principų sparčiai augančiam bevielės komunikacijos tinklui aprašymo ir telekomunikacijų infrastruktūros besivystančiame pasaulyje plėtros.

 

Kas ketverius metus rengiama Aukščiausioje plenarinėje konferencija (PP) ITU įstatuose įvardijama kaip aukščiausiasis Sąjungos organas. Būtent Aukščiausioji plenarinė konferencija nustato bendrąją politikos kryptį, reikalingą ITU tikslų siekimui, įtakojančią telekomunikacijų raidą, tvirtina organizacijos  biudžetą pagal planuojamą veiklą, poreikius ir galimybes, apsprendžia įmokų į ITU biudžetą dydžius, renka ITU Tarybą, Generalinį sekretorių, jo pavaduotoją ir trijų sektorių biurų vadovus, renka Radijo ryšio reguliavimo valdybą (RRB), svarsto ir priima pasiūlymus dėl ITU Įstatų ir Konvencijos keitimo, nagrinėja kitus klausimus.

 


Lietuvos atstovas (RRT direktoriaus pavaduotojas) dr. Mindaugas Žilinskas 2006-2014 m. dvi kadencijas buvo ITU RRB narys ir nagrinėjo  klausimus, susijusius su radijo ryšiu, prisidėjo prie sėkmingo radijo trukdžių klausimų sprendimo tarp ITU valstybių narių. 2009 ir 2014 m. dr. Mindaugas Žilinskas buvo RRB vice-pirmininkas, o 2010 m. – pirmininkas.



2014 m. ITU Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje Lietuva buvo išrinkta į ITU Tarybą 2015-2018 m. kadencijai.

ITU organizuojamos Pasaulinės radijo ryšio konferencijos (WRC) ir Regioninės radijo ryšio konferencijos (RRC) priima sprendimus, susijusius su radijo ryšio valdymu, nustato pagrindines radijo ryšio plėtros kryptis, gaires, priima rekomendacijas, kurios leidžia efektyviau išnaudoti radijo spektrą. Konferencijų metu priimami sprendimai dėl tarptautinės sutarties galią turinčio Radijo ryšio reglamento straipsnių papildymo ir pakeitimo. Vadovaujantis Radijo ryšio reglamentu, rengiama Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė.

 

2006 m. įvykusios ITU organizuotos Regioninės radijo ryšio konferencijos metu sudarytas susitarimas ir su juo susijęs skaitmeninės televizijos planas 120 Europos, Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybiųįgalino sparčiau diegti skaitmeninę televiziją ir numatyti analoginės televizijos išjungimą. Skaitmeninės antžeminės DVB-T televizijos tinklai Lietuvoje yra įrengiami pagal Ženeva-06 planą. Ženevos susitarimui pagrindai buvo padėti Regioninėje radijo ryšio konferencijoje 2004 m., kuri suderino planavimo procedūras, parengė išsamią techninę bazę susitarimui. Ženevos susitarimas pakeitė egzistavusius analoginės televizijos transliavimo planus (Stokholmo 1961 m. susitarimas).

 

Pasaulinė telekomunikacijų plėtros konferencija (WTDC) apibrėžia pasaulinės ir regioninės telekomunikacijų plėtros tikslus ir strategijas, atsižvelgdama į tinklų plėtrą ir modernizavimą, išteklius, reikalingus didinti telekomunikacijų svarbą ir prieigą  prie ryšio paslaugų. WTDC vyksta kas ketverius metus, apibendrindama pažangą, padarytą plėtojant telekomunikacijas besivystančiose šalyse ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei partnerystę tobulinant ryšių infrastruktūrą.

Ryšių reguliavimo tarnyba dalyvauja ITU ekspertinėse darbo grupėse Lietuvai aktualiausiais radijo dažnių klausimais, rengiantis Pasaulinėms radijo ryšio konferencijoms, įskaitant radijo ryšio tarnybų naudojimo tam tikrose dažnių juostose suderinamumą, radijo trukdžių nustatymo ir kt. klausimais.

  

Pasaulinė pašto sąjunga (UPU)

 

Pasaulinė pašto sąjunga jungia 191 šalį narę ir sudaro stambiausią pasaulyje pašto paslaugų tinklą, kurio paslaugomis gali naudotis visi Lietuvos gyventojai.  Narystė UPU suteikia galimybę aktyviai dalyvauti pasaulinėje pašto veikloje ir formuoti tolesnes plėtros kryptis.  Lietuva yra prisijungusi prie UPU Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamento. 2008 m. vykusiame Pasauliniame UPU kongrese Lietuva buvo išrinkta  ir 2009-2012 m. buvo UPU Administracinės Tarybos nare. Administracinė Taryba, sudaryta iš 41 valstybės narės, užtikrina UPU veiklos tęstinumą tarp kongresų, vykstančių kas 4 metai, atlieka UPU veiklos priežiūrą, nagrinėja reguliavimo, administracinius, teisinius klausimus.

 

UPU Kongresų metu tvirtinama pasaulinė pašto strategija – artimiausių ketverių metų pašto industrijos veiklos planas. UPU strategijos parengimas yra vienas iš svarbiausių Administracinės Tarybos komisijos „UPU strategija“ tikslų, kuriuo siekiama užtikrinti laisvą ir patikimą apsikeitimą tarptautinėmis pašto siuntomis, plėtoti pašto tinklą, teikiant per jį inovatyvius produktus ir paslaugas. Strategija rengiama, atsižvelgiant į pokyčius pašto rinkoje, atsirandančius dėl intensyvėjančio techninio bendradarbiavimo, tad per artimiausius kelerius metus lems pašto sektoriaus plėtrą, taip pat turės įtakos ir Lietuvos pašto rinkos ateičiai.

 

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)

 

Lietuvai tapus NATO nare, RRT atstovai dalyvauja darbiniuose NATO susitikimuose dažnių naudojimo klausimais. Radijo dažniai yra ne tik kiekvienos valstybės ribotas nematerialus turtas, bet ir svarbus išteklius užtikrinant valstybės nacionalinį saugumą. Naujausios ryšių technologijos ypač sparčiai plėtojamos ir radijo dažniai intensyviai naudojami organizuojant krašto apsaugą, tad reikia atsižvelgti į dažnių naudojimą NATO šalyse, reikalavimus, nustatančius karinių ir civilinių administracijų santykius, pasiskirstant radijo dažnius, jų naudojimo poreikius.

 

Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (ICANN)

 

Interneto protokolo adresų, domenų vardų sistemos, šakninių interneto tinklo serverių administravimo funkcijas atlieka Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi nepelno organizacija Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija (angl. The Internet Corporation for Assigned Names and Numbers – ICANN). ICANN yra atsakinga už interneto veiklos stabilumo užtikrinimą, daug dėmesio skiria konkurencijos prieigos prie interneto srityje skatinimui, iš vartotojų kylančioms iniciatyvoms, konsensuso paieškai  ir veikia privataus-viešo sektorių bendradarbiavimo pagrindu.

 

Viena iš ICANN bendro darbo su viešu sektoriumi formų – korporacijos direktorių valdybai patariantis Vyriausybių patariamasis komitetas (angl. Governmental Advisory Committee - GAC). Pagrindinė GAC funkcija – patarti ICANN korporacijai viešosios politikos ir atskiroms vyriausybėms aktualiais klausimais. GAC stengiasi ICANN veikloje atstovauti visą nuomonių ir požiūrių įvairovę bei nustatyti bendrus principus dėl esamų domenų vardų administravimo, naujų vardų skyrimo, atkreipti dėmesį į kultūrinius skirtumus, autorių teisių ir vartotojų interesų apsaugą. GAC yra atvira visų valstybių vyriausybių atstovams. Lietuvai jame atstovauja RRT atstovas.

 

Pasaulio prekybos organizacija (PPO)

 

Aiškaus prekybos paslaugomis, įskaitant ir elektroninių ryšių paslaugas, tarptautinio režimo nustatymas yra svarbi Pasaulio prekybos organizacijos darbotvarkės dalis. Tarptautinėmis daugiašalėmis derybomis dėl elektroninių ryšių paslaugų siekiama supaprastinti paslaugų teikėjų patekimą į PPO nepriklausančių šalių rinkas, praplėsti besivystančių šalių dalyvavimo tarptautiniuose susitarimuose galimybes, tarp prekybos partnerių plėtoti technologiškai neutralų požiūrį į elektroninių ryšių paslaugų reguliavimą, vieningai apsibrėžti ir klasifikuoti elektroninių ryšių paslaugas. Lietuvą, kaip ir kitas Europos Sąjungos nares, PPO derybose atstovauja ES Komisija. RRT, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, elektroninių ryšių paslaugų teikėjais ir vartotojų organizacijomis, dalyvauja formuojant derybų PPO poziciją.

 

Tarptautinė  interneto „Karštųjų linijų“ asociacija (INHOPE)

 

2008 m. RRT tapo INHOPE asociacijos nare. INHOPE sparčiai plečiasi, šiuo metu vienija 46 ,,karštąsias linijas“ 40 šalių, daugiausia Europos Sąjungoje. ,,Karštosios linijos“ tikslas yra priimti pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį ir (arba) neteisėtą veiką internete. Išnagrinėjus pranešimus ir pasitvirtinus juose esančiai informacijai, pranešimai toliau perduodami tirti atsakingoms teisėtvarkos institucijoms arba kitų šalių ,,karštosioms linijoms“, kad neteisėtas arba žalingas turinys būtų kuo greičiau pašalintas iš viešai prieinamų interneto šaltinių.


Lietuvoje veikianti ,,karštoji linija“ yra pasiekiama internetu. Paspaudę nuorodą ir užpildę specialią formą, galite pranešti  apie neteisėtą ar žalingą turinį internete.

 

Dvišaliu pagrindu Ryšių reguliavimo tarnyba daugiausia bendradarbiauja su Baltijos ir Šiaurės šalių nacionalinėmis telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucijomis. Periodiškai rengiamuose Baltijos reguliuotojų susitikimuose aptariami naujausi pokyčiai telekomunikacijų ir pašto srityse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, strateginės svarbos klausimai – elektroninių ryšių ir pašto rinkų liberalizavimas, konkurencijos ir naujų paslaugų skatinimas, tinklų sujungimo reguliavimas. Su kitų bei kaimyninių šalių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis keičiamasi patirtimi rinkos priežiūros, radijo ryšio ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyvos veikimo, telefono ryšio paslaugų kokybės parametrų matavimų, tinklų ir informacijos saugumo bei pašto reguliavimo srityse. 

Daugiašaliu ar dvišaliu pagrindu Ryšių reguliavimo tarnyba taip pat bendradarbiauja su reguliavimo institucijomis radijo dažnių koordinavimo srityje.

Informacija atnaujinta 2017-02-07
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku