Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

Verslo DUK

Debesų kompiuterijaKlausimai (3)
s

Kaip žinoti, kada debesų kompiuterijos teikėjas yra tinkamas, o kada ‒ ne?

  • Reikėtų įsivertinti, kokią informaciją (pvz., asmens ar įmonės slapta informacija) planuojama patikėti saugoti ir (ar) apdoroti debesų kompiuterijos paslaugų teikėjui, identifikuoti reikiamą šios informacijos saugumo lygį (gairės pateikiamos RRT rekomendacijose www.rrt.lt/failai/rekomendacijos), pvz., pateikto pavyzdžio atveju slaptos informacijos neturėtų gauti tretieji asmenys.
  • Tada reikia pasirikti tokį teikėją, kuris siūlo patikimas garantijas, pvz., yra nurodęs paslaugų teikimo sutartyje, taisyklėse ar nuostatuose, kur būtų laikoma naudotojo pateikta informacija (ar Lietuvos duomenų centruose), ar būtų užtikrinimas informacijos atkūrimas praradimo atveju, ar informacija bus laikoma užšifruota, ar teikėjas garantuoja informacijos konfidencialumą ir kt.
Informacija atnaujinta 2015-03-03

Kuo skiriasi debesų kompiuterijos paslaugos nuo informacijos prieglobos (svetainių prieglobos) paslaugos?

Informacijos priegloba arba kitaip vadinama svetainių prieglobos (talpinimo) paslauga (angl. Web hosting) apima tik svetainių talpinimą, el. pašto dėžutes, o didesnę dalį paslaugų (SaaS, PaaS, IaaS) apima debesų kompiuterijos sąvoka, todėl dalis bendrųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) parengtų rekomendacijų dėl debesų kompiuterijos paslaugų saugumo tinkamos ir informacijos prieglobos paslaugų naudotojams.

Informacija atnaujinta 2015-02-26

Ką reiškia „debesų kompiuterijos paslauga“?

Debesų kompiuterija (angl. Cloud Computing) yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai ir pagal poreikį per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pvz., kompiuterių tinklais, tarnybinėmis stotimis, duomenų laikmenomis, taikomosiomis programomis) ir tuos išteklius valdyti tik minimaliai dalyvaujant paslaugų teikėjui.


Pagal tipą debesų kompiuterija skirstoma į tokias paslaugas:

 

  • programinės priemonės paslauga (angl. SaaS) – suteikia galimybę administruoti, naudotis jau esamomis dokumentų, el pašto valdymo sistemomis, virtualaus kompiuterio resursais (angl. virtual desktop), o naudotojui nereikia jokių investicijų;
  • platformos paslauga (angl. PaaS) ‒ skirta programinei įrangai projektuoti, kurti, testuoti, palaikyti (pvz., duomenų bazė, WWW serveris (turinio valdymo sistema), dokumentų valdymo sistemų projektavimo įrankiai);
  • infrastruktūros paslauga (angl. IaaS) – suteikia galimybę naudotis virtualiosiomis mašinomis, tarnybinėmis stotimis, katalogų saugyklomis, užkardomis, o paslaugos tiekėjas užtikrina fizinės kompiuterių infrastruktūros veikimą.

 
Daugelis vartotojų savo kasdienėje veikloje susiduria su debesų kompiuterijos paslaugomis, pvz., elektroninio pašto paslauga, socialiniais tinklais, įvairiomis bylų, nuotraukų keityklomis ir pan.

Informacija atnaujinta 2015-03-03
Ginčai tarp ūkio subjektųKlausimai (5)
s

Kaip turi būti paruoštas Komisijai teikiamas prašymas išnagrinėti ginčą?

Prašymas išnagrinėti ginčą, jo priedai bei kiti dokumentai, teikiami Taisyklių nustatyta tvarka, turi atitikti Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1V-292 (Žin., 2004, Nr. 141-5171; 2005, Nr. 73-2675), reikalavimus.

Dokumentų teikimo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai taisyklių 8 punkte skelbiama, kad dokumentams, kuriuos Tarnybai teikia juridiniai asmenys, taikomi šie reikalavimai:

  • teikiami dokumentai turi būti patvirtinti juridinio asmens antspaudu (jei juridinis asmuo tokį turi), juridinio asmens vadovo ar juridinio asmens įgalioto asmens parašu, nurodant pareigas, vardą, pavardę bei datą;
  • jeigu teikiamus dokumentus pildo ir (ar) tvirtina juridinio asmens įgaliotas asmuo, Tarnybai turi būti pateikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus atitinkantis įgaliojimas;
  • teikiamų dokumentų kopijų kiekvienas lapas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu (jei juridinis asmuo tokį turi), juridinio asmens vadovo ar juridinio asmens įgalioto asmens parašu, nurodant pareigas, vardą, pavardę, datą bei žymą, kad kopija tikra arba dokumentų kopijų lapai turi būti nuosekliai sunumeruoti, susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima įdėti naujų lapų, išplėšti lapų arba juos pakeisti, ir paskutinio lapo antroje pusėje dokumentų kopijų tikrumas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu (jei juridinis asmuo tokį turi), juridinio asmens vadovo ar juridinio asmens įgalioto asmens parašu, nurodant pareigas, vardą, pavardę, datą ir susiūtų dokumentų kopijų lapų skaičių.
Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kokiais kriterijais vadovaudamasi Ginčų komisija priima sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo?

  • Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį turi lemti reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, komisijos sprendimą įvykdyti bus sunkiau arba to padaryti bus nebeįmanoma.
  • Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik ieškovo pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti komisijos sprendimo, priimto pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
  • Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo komisijos sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
  • Atsižvelgiama į tai, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, kyla reali grėsmė ieškovo veiklai.
Informacija atnaujinta 2012-12-13

Koks yra ginčo tarp elektroninių ryšių operatorių ir (ar) paslaugų teikėjų nagrinėjimo užmokestis ir kur jis turėtų būti sumokėtas?

Kaip numatyta RRT direktoriaus patvirtintuose užmokesčių už RRT suteiktas paslaugas ir atliktus darbus tarifuose, užmokestis už ginčo tarp elektroninių ryšių operatorių ir (ar) paslaugų teikėjų nagrinėjimą yra 274,27 EUR.
Gavėjo rekvizitai:
LT827300010002410679
„Swedbank“, AB
Banko kodas 73000

Informacija atnaujinta 2016-01-19

Kiek laiko nagrinėjamas ginčas?

Vadovaujantis Taisyklių 27 punktu, Ginčų komisija privalo išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo jai pateikimo dienos. Šiuos terminus turi teisę motyvuotai pratęsti RRT direktorius, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos ginčo aplinkybės) ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kiek popierine forma teikiamo prašymo ir (ar) jo priedų egzempliorių RRT turi būti pateikta?

Vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, reikia pateikti tiek egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti atsakovui, kiekvienam komisijos nariui ir liktų originalus egzempliorius RRT. Atsižvelgiant į tai, kad RRT direktoriaus įsakymu sudarytą nuolatinę Ginčų komisiją sudaro 5 komisijos nariai, egzempliorių turi būti pateikiama 7 vienetai (5 vnt. komisijos nariams, 1 vnt. persiųsti atsakovui, 1 vnt. lieka RRT).

Informacija atnaujinta 2012-12-13
DUK Numerių, kodų skyrimasKlausimai (9)
s

Kokia yra nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo tvarka?

Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių tvarką nustato Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymą rekomendacijos, patvirtintos 2005 m. gruodžio 23 d. RRT direktoriaus įsakymu Nr. 1V-1162. Rekomendacija nustato tipografinio nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo ir išdėstymo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamuose formuliaruose, raštuose, sąskaitose ir kituose dokumentuose bei simbolių naudojimą nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymui.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kur galima rasti informacijos apie paskirtus telefono ryšio numerius?

Kam priklauso telefono ryšio numeris, galite pasitikrinti čia numeracija.rrt.lt

 

Informacija atnaujinta 2016-01-19

Kokie mokesčiai mokami RRT už telefono ryšio numerių skyrimą?

RRT priežiūros tarifai už paskirtą telefono ryšio numerį:

Trumpasis keturių ženklų telefono ryšio numeris 52,42 Eur/mėn.

Trumpasis penkių ženklų telefono ryšio numeris 5,24 Eur/mėn.

Viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų numeris 0,006 Eur/mėn.

Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numeris 0,006 Eur/mėn.

Paslaugų numeris iš serijos 7XXXXXXX 0,006 Eur/mėn.

Paslaugų numeris iš serijos 8XXXXXXX ar 9XXXXXX 0,52 Eur/mėn.

Informacija atnaujinta 2016-01-19

Kaip galima atsisakyti suteiktos teisės naudoti telefono ryšio numerius?

Asmuo turi teisę atsisakyti teisės naudoti numerius, pateikdamas RRT laisvos formos paraišką. (Pastaba: fiksuotojo telefono ryšio paslaugų numerius, judriojo telefono ryšio paslaugų numerius ar paslaugų numerius praėjus ne mažiau kaip 1 metams po atitinkamų numerių skyrimo).

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kaip praktiškai atliekamas numerio perleidimas kitam asmeniui?

Asmuo, turintis teisę naudoti numerį, turi užpildyti ir pateikti RRT paraišką dėl teisės naudoti telefono ryšio numerius perleidimo. Paraišką galima rasti RRT tinklalapyje adresu http://www.rrt.lt/rrt/download/11588/paraiska_p...ui_2priedas.doc=.

Asmuo, norintis įgyti teisę naudoti perleidžiamą numerį, turi užpildyti ir pateikti RRT paraišką dėl sutikimo perimti teisę naudoti telefono ryšio numerius, esančią RRT tinklalapyje adresu http://www.rrt.lt/rrt/download/10756/paraiska_s...as_3priedas.doc=.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Ar galima perleisti teisę naudoti telefono ryšio numerį kitam asmeniui?

Asmuo turi teisę kitam asmeniui perleisti teisę naudoti jam skirtą numerį, nekeisdamas nustatytų numerio naudojimo sąlygų, ne anksčiau kaip praėjus 1 metams po atitinkamo numerio skyrimo.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kuriam laikui skiriami telefono ryšio numeriai?

Fiksuoto ir judriojo telefono ryšio numeriai skiriami neterminuotam laikui, išskyrus atvejus, kai fizinis ar juridinis asmuo paraiškoje suteikti teisę naudoti telefono ryšio numerius (paraiška skelbiama RRT tinklalapyje http://www.rrt.lt/rrt/download/10628/paraiska_n...ms_1priedas.doc=)

nurodo numerio naudojimo terminą.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kokius dokumentus reikia pateikti RRT norint gauti telefono ryšio numerius?

Fiziniai ar juridiniai asmenys, norėdami gauti savo veiklai fiksuoto ar judriojo telefono ryšio numerius, turi užpildyti ir pateikti RRT paraišką, kurią galima rasti RRT tinklalapyje adresu http://www.rrt.lt/rrt/download/10628/paraiska_n...ms_1priedas.doc=.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kiek laiko užtrunka fiksuoto ir judriojo telefono ryšio numerio skyrimo procedūra?

RRT telefono ryšio numerius fiziniams ar juridiniams asmenims paskiria per 21 kalendorinę dieną.

Informacija atnaujinta 2012-12-13
DUK Infrastruktūros įrengimas ir naudojimasKlausimai (3)
s

Ar ūkio subjektas, prieš pradėdamas naujų ryšio tinklų įrengimą, privalo gauti namų bendrasavininkų (administratorių) sutikimą?

Bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimai yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – CK) reguliavimo dalykas. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639) (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip, o vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, o atsižvelgiant į 5 dalį sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą.Atsižvelgiant į aukščiau minėtas teisės normas, darytina išvada, kad siekiant įrengti elektroninių ryšių tinklus daugiabučiame name, būtinas šio namo butų savininkų sutikimas ir sutarties su elektroninių ryšių infrastruktūros naudotoju sudarymas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal bendrijos įstatus yra nustatyta, jog teisė sudaryti sandorius dėl tokios infrastruktūros suteikiama bendrijos pirmininkui arba bendrijos valdybai. Tuo pačiu atkreipiame Jūsų dėmesį, kad elektroninių ryšių infrastuktūros bendras naudojimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 39 straipsnyje ir Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių VII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygos, kuriomis vadovaujantis elektroninių ryšių infrastruktūros naudotojai gali bendrai naudotis esama elektroninių ryšių infrastruktūra, taip pat kitais tinkamos paskirties vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais, patalpomis ir kitokiais įrenginiais. Elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojas negali atsisakyti sudaryti sutartį, jei tenkinamos Taisyklių 309 punkte nurodytos sąlygos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Įstatymas, nei Taisyklės nenustato jokių išimčių daugiabučių namų infrastruktūrai.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kokių priemonių reikia imtis, kai ūkio subjektas jau pilnai užpildytuose kanaluose „per jėgą“ nutiesia naujus kabelius ir sudaro trukdymus kitiems kanalų naudotojams eksploatuoti jų elektroninių ryšių tinklus, vykdyti jų remontą ir modernizavimą?

Vadovaujantis Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklių 308 ir 320 punktais, naudojimosi infrastruktūra tvarka ir sąlygos nustatomos bendro naudojimosi elektroninių ryšių infrastruktūra sutartimi (toliau – Sutartis), kurioje turi būti išdėstytos techninės, komercinės, finansinės sąlygos, taip pat šalių įsipareigojimai ir atsakomybė. Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už bendrai naudojamos Infrastruktūros priežiūrą, todėl privalo užtikrinti, kad planuojami atlikti darbai nepažeistų kitų šios Infrastruktūros naudotojų teisių bei nekliudytų jiems naudotis šios Infrastruktūros objektais. Atsižvelgiant į tai, kad Infrastruktūros naudojimosi tvarka ir sąlygos yra nustatomos Sutartimi, tik nuo jos turinio priklauso, ar turite teisę kreiptis į naudojamos Infrastruktūros valdytoją bei reikalauti Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Ar ūkio subjektas, prieš pradėdamas naujų ryšio tinklų įrengimą, privalo vykdomus darbus ir papildomų kabelių tiesimą užimtuose namų kabelių kanaluose suderinti su kitais kanalų naudotojais?

Tiek Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 69-2382; 2011, Nr. 91-4327), tiek Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklės, nenustato reikalavimo viešųjų elektroninių ryšių tinklų teikėjui prieš vykdant darbus, įskaitant ir naujų ryšių kabelių įrengimą užimtuose namų kabelių kanaluose, šiuos darbus suderinti su kitais kanalų naudotojais.

Informacija atnaujinta 2012-12-13
DUK Elektroninis parašasKlausimai (6)
s

Ar yra kokia galimybė sudaryti elektronines sutartis nededant antspaudų?

Kai elektroniniai dokumentai (įskaitant ir elektronines sutartis) yra pasirašomi juridinio asmens atstovo elektroniniu parašu, šio elektroninio parašo galia, vadovaujantis Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, yra prilyginama juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, galiai rašytiniuose dokumentuose.

Taigi, galima teigti, kad ši Elektroninio parašo įstatymo nuostata suteikia galimybę sudaryti elektronines sutartis (kada jos pasirašomos elektroniniu parašu) nededant juridinio asmens antspaudų.

Informacija atnaujinta 2016-05-26

Interneto svetainėje www.asmenskodas.lt siūloma elektroninio paraso naudotojams pasitikrinti, ar jų elektroninio parašo sertifikatas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ar būtina tai daryti?

Už kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, jų registraciją, registracijos sustabdymą ar panaikinimą yra atsakinga RRT, ir visa oficiali informacija, susijusi su elektroninio parašo teisiniu reglamentavimu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei jo priežiūra, yra skelbiama RRT tinklalapyje adresu: http://www.rrt.lt/lt/verslui/elektroninis-parasas/e.-paraso-prieziura.html.

Šiuo metu sertifikavimo paslaugų teikėjų veikla Lietuvoje atitinka Elektroninio parašo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių sertifikavimo paslaugų teikimą, nuostatas ir nėra sustabdyta ar panaikinta nė vieno sertifikavimo paslaugų teikėjo registracija.

Tad elektroninio parašo naudotojams nėra jokios būtinybės tikrinti turimų kvalifikuotų sertifikatų teisėtumą interneto svetainėje www.asmenskodas.lt.  

Informacija atnaujinta 2013-03-13

Tele2 e-parasui reikalauja imones igaliojimo, nes SIM kortele priklauso imonei.Ju puslapyje tele2.lt pateikiama priestaringa informacija: "Jei SIM kortelė priklauso įmonei, privaloma pateikti įgaliojimą. ... Jei SIM kortelė priklauso įmonei, jokių papildomų įgaliojimų pateikti nereikia" Pvz., Omnitel tai daro be igaliojimo. Kaip yra is tikruju, juk e-parasas priklauso asmeniui? Tele2 tipinio igaliojimo tekstas irgi labai dviprasmiskas, visa eile imoniu vadovu atsisako pasirasyti toki teksta, Tele2 savo reikalavimais diskredituoja e-paraso ideja ir esme, stabdo jo platesni paplitima.

Laba diena,

 

Vadovaudamasis Asmenų registravimo sertifikatams gauti ir asmenų konsultavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1V-406 (Žin., 2011, Nr. 48-2348), 9.2.7 punktu, paslaugų teikėjas iš asmens, prašančio sudaryti sertifikatą, ir veikiančio juridinio asmens ar kito subjekto vardu, pareikalauja įgaliojimo gauti sertifikatą atstovaujamojo vardu. Todėl darytina išvada, kad asmuo, norintis gauti sertifikatą juridinio asmens vardu, be kita ko turi pateikti ir įgaliojimą.

 

Pagarbiai,

 

Ryšių reguliavimo tarnyba

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kokia elektroninio parašo įdiegimo nauda viešajame sektoriuje?

Elektroninio parašo nauda yra tokia, kad tai yra saugi priemonė elektroninių duomenų vientisumui, autentiškumui užtikrinti ir pasirašančiam asmeniui identifikuoti, be to, naudojant elektroninį parašą e. duomenims pasirašyti, galima sutaupyti laiko (pvz., renkant vizas) ir sumažinti išlaidas (pvz., dokumentų spausdinimo, perdavimo sąnaudas). Reikėtų nepamiršti, kad valstybinės institucijos turi priimti elektroninius dokumentus (fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus), pasirašytus elektroniniu parašu, o atsakymus pareiškėjui taip pat pasirašyti elektroniniu parašu, todėl tam tikrais atvejais elektroninis parašas yra būtinas.

Daugiau informacijos apie elektroninio parašo naudojimą viešajame sektoriuje galite rasti LR elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo 2011 m. ataskaitoje.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kas yra saugus el. parašas, o kas - kvalifikuotas el. parašas?

Saugus elektroninis parašas (angl. atitikmuo "advanced electronic signature"), vadovaujantis LR Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, tai elektroninis parašas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu;

2) leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį;

3) yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia;

4) yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas.

 

Kvalifikuoto elektroninio parašo sąvoka dažniausiai vartojama kalbant apie saugų elektroninį parašą, sukurtą saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintą galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Informacija atnaujinta 2012-12-13

Kokia elektroninio parašo teisinė galia?

Vadovaujantis LR Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme.

Tačiau vadovaujantis LR Elektroninio parašo įstatymo 8 str. 2 d., elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl bet kurios iš žemiau išvardytų priežasčių:

1) kad yra elektroninis;

2) kad nėra paremtas kvalifikuotu sertifikatu;

3) kad nėra paremtas akredituoto sertifikavimo paslaugų teikėjo išduotu kvalifikuotu sertifikatu;

4) kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga.

O vadovaujantis to paties įstatymo įstatymo 8 str. 3 d., elektroninis parašas visais atvejais šio straipsnio 1 d. įvardintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria.

Informacija atnaujinta 2012-12-13
DUK Pašto paslaugosKlausimai (4)
s

Ar situacijoje, kai siuntėjui nėra pateikiamas pasirašyti siuntos priėmimo dokumentas, kuriame numatyta, kad siuntėjas sutinka su įmonės nustatytomis siuntos pristatymo taisyklėmis, siuntėjo valia naudotis įmonės teikiama pašto paslauga yra prilyginama jo sutikimui su įmonės nusistatytomis siuntų pristatymo sąlygomis?

Pagal Civilinio kodekso  1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Pašto įstatyme nėra nustatyta, kokia forma turi būti susitariama dėl pašto paslaugos teikimo, t. y. tai galima padaryti sudarant tiek rašytinę sutartį, tiek sutartis konkliudentiniais veiksmais.

Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalis įpareigoja paslaugos teikėją atskleisti visą reikšmingą informaciją, galinčią turėti įtakos kliento (pašto paslaugos teikimo atveju – naudotojo) apsisprendimui sudaryti sutartį ir pasirinkti konkretų paslaugos teikėją paslaugai teikti. Tuo atveju, kai sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais (konkliudentiniais veiksmais pripažintinas sutarties sudarymas ne raštu), visa reikšminga informacija turi būti pateikiama viešai (interneto svetainėje, paslaugos teikimo vietose). Pažymėtina, kad Pašto paslaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 17.9 papunktis taip pat numato pašto paslaugos teikėjo pareigą viešai skelbti išsamią ir nuolat atnaujinamą Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją, taip pat Taisyklių 17.1 punkte nurodytą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, informaciją apie visas teikiamas pašto paslaugos rūšis, jų teikimo sąlygas, pašto paslaugos teikimo sutarties sąlygas, įskaitant pašto paslaugos tarifus, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga.

Todėl, kilus ginčui, ar siuntėjas buvo supažindintas su pašto paslaugos teikimo sąlygomis, kai sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais, vertintina tai, ar siuntėjui buvo viešai prieinama visa reikšminga informacija apie teikiamą pašto paslaugą.

Informacija atnaujinta 2016-07-07

Norėtume pradėti teikti pašto paslaugą. Ką turėtume žinoti?

Asmuo (fizinis ar juridinis), norintis pradėti teikti pašto paslaugą, turi pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) nustatytos formos pranešimą apie pašto paslaugos teikimo pradžią (pranešimo formą galima rasti Pašto paslaugos teikimo taisyklių 1 priede arba RRT interneto svetainėje adresu http://www.rrt.lt/lt/pasto-verslui/salygos-veiklai_72/teise-verstis-veikla.html). Asmenys, tinkamai pranešę apie savo veiklą, yra įtraukiami į pašto paslaugos teikėjų sąrašą, kuris yra viešai skelbiamas interneto svetainėje adresu http://www.rrt.lt/lt/pasto-verslui/salygos-veiklai_72/paslaugu-teikejai_79.html.

Pašto paslaugos teikėjai, įrašyti į pašto paslaugos teikėjų sąrašą, teikdami pašto paslaugą, privalo:

  • turėti pasitvirtintą pašto paslaugos teikimo tvarkos aprašą, kuriame turi būti nurodytos teikiamos pašto paslaugos rūšys, jų tarifai, pašto siuntų pristatymo trukmė, numatoma pašto paslaugos teikėjo atsakomybė, skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo procedūra, taip pat pašto siuntų surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir pristatymo tvarka;
  • nuolat atnaujinti ir skelbti viešai informaciją, galinčią turėti įtakos naudotojo apsisprendimui naudotis pašto paslauga;
  • ant pašto siuntos nurodytiarba prie pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos galima būtų nustatyti pašto paslaugos teikėją, jo buveinės adresą, kur naudotojas galėtų kreiptis, pašto siuntos priėmimo siųsti datą bei pristatymo gavėjui datą.
Informacija atnaujinta 2016-07-07

Kaip atlyginama žala dėl prarastų ar sugadintų pašto siuntų?

Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo AB Lietuvos pašto prarastų ar sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, t. y. Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.

 

Žalos atlyginimas už tarptautinius paprastuosius siuntinius jokiu būdu negali viršyti sumos, gautos sudėjus 40 SDR (angl. Special Drawing Rights, sutartinis atsiskaitymo vienetas, 1 SDR – maždaug 1,25 Eur) atlyginimo tarifą už siuntinį ir 4,50 SDR tarifą už kilogramą (Pašto siuntinių reglamento RC 148 straipsnis). Šalių Pasaulinės pašto sąjungos narių universaliosios pašto paslaugos teikėjai gali susitarti, kad tarpusavyje taikys ir 130 SDR atlyginimo tarifą už siuntinį, neatsižvelgdami į jo svorį. Žalos atlyginimas už tarptautinės registruotosios korespondencijos siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR (Pašto korespondencijos reglamento RL 155 straipsnis).

 

Kiti pašto paslaugos teikėjai žalą atlygina vadovaudamiesi Pašto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto siuntą, taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

3) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu visos įvertintosios pašto siuntos įvertinimo suma.

Informacija atnaujinta 2016-05-12

Jeigu pašto paslaugos teikėjas pasitelkia kitą juridinį asmenį siuntų surinkimui, paskirstymui, vežimui ir pristatymui, ar pasitelkta įmonė privalo pateikti pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai apie tokių paslaugų teikimo pradžią?

Pagal Pašto įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, pašto paslaugos teikėjas apibrėžiamas kaip pašto paslaugą teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų padalinys, o to paties straipsnio 9 dalyje pašto paslauga apibrėžiama kaip pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas. Asmuo, įsipareigojęs atlikti šiuos veiksmus, laikytinas pašto paslaugos teikėju, ir turi teisę ją teikti tik pateikęs apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai, kaip tai numatyta Pašto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, bei laikydamasis Pašto įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad teikėjai turi teisę pašto paslaugos teikimui pasitelkti trečiuosius asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.717 straipsnio 3 dalis), kurių teisinį statusą Pašto įstatymo prasme sąlygoja su teikėju sudaryta sutartis. Jeigu tarp teikėjo ir pasitelkto trečiojo asmens atsiranda teisiniai santykiai dėl pašto paslaugos teikimo, tai pasitelktam trečiajam asmeniui taikomi Pašto įstatyme nustatyti teikėjams keliami reikalavimai. Tuo tarpu už tinkamą pašto paslaugos teikimą prieš pašto paslaugos naudotoją, išlieka atsakingas teikėjas (o ne pasitelktas trečiasis asmuo, neatsižvelgiant į tarp jo ir teikėjo sudarytos sutarties sąlygas), kuris įsipareigojo siuntėjui jo pateiktą pašto siuntą pristatyti nurodytam gavėjui. Pažymėtina, kad teikėjo pašto paslaugos teikimui pasitelktų trečiųjų asmenų su siuntėju nesieja jokie teisiniai santykiai dėl siuntos pristatymo, todėl jie nelaikytini teikėjais siuntėjo sudarytos pašto paslaugos teikimo sutarties prasme.
 
Pašto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pašto siuntos vežamos pašto paslaugos teikėjų arba vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo sutartys, transporto priemonėmis. Keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą ir kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą reguliuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas.
Informacija atnaujinta 2016-07-07
DUK Sąvokų ir terminų vartojimas ir išaiškinimasKlausimai (1)
s

Kokį taisyklingą apibrėžimą vartoti, kuris apimtų ir mobiliojo ryšio bazines stotis ir mobiliuosius telefonus: "mobilusis ryšys" ar "judrusis radijo ryšys".Ar naudojamas dar kitas apibrėžimas? Ačiū

Ir „mobilusis ryšys“, ir „judrusis ryšys“ reiškia visiškai tą patį dalyką, tik viena sąvoka yra sudaryta su tarptautiniu dėmeniu (mobilusis), o kita – su lietuvišku (judrusis). Skirtinguose šaltiniuose ši sąvoka apibrėžiama labai panašiai: mobilusis ryšys – ryšys tarp punktų, iš kurių bent vienas yra mobilus (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas); judrusis ryšys – ryšys tarp judriosios ir fiksuotosios stočių arba tarp judriųjų stočių (Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas); viešasis judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti (Elektroninių ryšių įstatymas). Mums labiau įprastas yra „mobilusis ryšys“, tačiau lietuvių kalbos požiūriu teiktinesnis vartoti yra „judrusis ryšys“. O dėl Jūsų pateikto varianto „judrusis radijo ryšys“ – kadangi mobilusis telefonas kreipiasi į bazinę stotį radijo ryšiu, tai tas įterptas žodis patikslina ryšio rūšį, bet reiškia irgi visiškai tą patį dalyką, ką ir „judrusis ryšys“.

Informacija atnaujinta 2012-12-13
Klauskite
s
Vardas
El. paštas
Kategorija
Klausimas
Dokumentas
 
 
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku