Versija neįgaliesiemsMobili versijaPradinisStruktūraParašykite mums
 

Vartotojų DUK

DUK Debesų kompiuterijaKlausimai (4)
s

Kokias saugumo garantijas užtikrina debesų kompiuterija?

Debesų kompiuterijos technologija leidžia dirbti keliais įrenginiais: nebereikia dokumentų kelti į išorines laikmenas, jei norima dirbti iš kelių įrenginių, nes debesų kompiuterijos naudotojo sąsaja leidžia greitai ir patogiai sinchronizuoti reikiamus dokumentus ir kitą informaciją tarp įvairių įrenginių, asmeninių ar darbo kompiuterių. Taip sumažėja tikimybė, išorinę laikmeną praradus, prarasti ir dokumentus. Taip pat debesų kompiuterija turi atsarginės informacijos kopijų darymo, informacijos šifravimo ir kitų galimybių.

Informacija atnaujinta 2015-03-03

Kaip žinoti, kada debesų kompiuterijos teikėjas yra tinkamas, o kada ‒ ne?

  • Reikėtų įsivertinti, kokią informaciją (pvz., asmens ar įmonės slapta informacija) planuojama patikėti saugoti ir (ar) apdoroti debesų kompiuterijos paslaugų teikėjui, identifikuoti reikiamą šios informacijos saugumo lygį (gairės pateikiamos rekomendacijose), pvz., pateikto pavyzdžio atveju slaptos informacijos neturėtų gauti tretieji asmenys.
  • Tada reikia pasirikti tokį teikėją, kuris siūlo patikimas garantijas, pvz., yra nurodęs paslaugų teikimo sutartyje, taisyklėse ar nuostatuose, kur būtų laikoma naudotojo pateikta informacija (ar Lietuvos duomenų centruose), ar būtų užtikrinimas informacijos atkūrimas praradimo atveju, ar informacija bus laikoma užšifruota, ar teikėjas garantuoja informacijos konfidencialumą ir kt.
Informacija atnaujinta 2015-03-03

Kokios ateityje numatomos debesų kompiuterijos tendencijos?

Jau ir šiandien naudojamės nemaža dalimi debesų kompiuterijos paslaugų: tai būtų elektroninis paštas – Gmail, dokumentų talpyklos – DROPBOX, GOOGLE DRIVE, nuotraukų talpykla FLICKR. Šios visiems gerai žinomos paslaugos leidžia sutaupyti be investicijų nuosavai aparatinei, programinei įrangai įsigyti, leidžia sutaupyti laiko, nes reikiami dokumentai yra nuolat pasiekiami vienoje iš debesų kompiuterijos talpyklų. Visa tai supaprastina atliekamas operacijas, reikalauja mažiau investicijų, todėl ilgainiui šios paslaugos taps populiaresnės, naudotojų skaičius augs, o kai naudotojai žinos, kaip tinkamai pasirinkti šias paslaugas ir teikėją, debesų kompiuterijos paslaugos nebeatrodys nepatikimos.

Informacija atnaujinta 2015-03-03

Ką reiškia „debesų kompiuterijos paslauga“?

Debesų kompiuterija (angl. Cloud Computing) yra modelis, kuris leidžia visur, patogiai ir pagal poreikį per tinklo prieigą naudotis bendrais kompiuteriniais ištekliais (pvz., kompiuterių tinklais, tarnybinėmis stotimis, duomenų laikmenomis, taikomosiomis programomis) ir tuos išteklius valdyti tik minimaliai dalyvaujant paslaugų teikėjui.


Pagal tipą debesų kompiuterija skirstoma į tokias paslaugas:

  • programinės priemonės paslauga (angl. SaaS) – suteikia galimybę administruoti, naudotis jau esamomis dokumentų, el pašto valdymo sistemomis, virtualaus kompiuterio resursais (angl. virtual desktop), o naudotojui nereikia jokių investicijų;
  • platformos paslauga (angl. PaaS) ‒ skirta programinei įrangai projektuoti, kurti, testuoti, palaikyti (pvz., duomenų bazė, WWW serveris (turinio valdymo sistema), dokumentų valdymo sistemų projektavimo įrankiai);
  • infrastruktūros paslauga (angl. IaaS) – suteikia galimybę naudotis virtualiosiomis mašinomis, tarnybinėmis stotimis, katalogų saugyklomis, užkardomis, o paslaugos tiekėjas užtikrina fizinės kompiuterių infrastruktūros veikimą.

 
Daugelis vartotojų savo kasdienėje veikloje susiduria su debesų kompiuterijos paslaugomis, pvz., elektroninio pašto paslauga, socialiniais tinklais, įvairiomis bylų, nuotraukų keityklomis ir pan.

Informacija atnaujinta 2015-03-03
DUK Laidinis radijasKlausimai (3)
s

Laidinio radijo paslaugų buvo atsisakyta per komunalinius mokesčius renkančią bendrovę, kuri po to nebereikalavo mokėti už laidinio radijo paslaugų teikimą. Tačiau po kelių metų laidinio radijo paslaugų teikėjas tiesiogiai vartotojui pateikė sąskaitą. Kaip elgtis?

Visų pirma, vartotojas turėtų kreiptis į laidinio radijo paslaugų teikėją, o šiam pateikus neigiamą atsakymą, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo išnagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs Tarnybos sprendimas yra privalomas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tarka ir sąlygomis.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Kur kreiptis, kad būtų galima atsisakyti laidinio radijo paslaugų? Ar mokėti už išjungimą 15 Lt (4,34 EUR)?

Laidinio radijo paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti sumokėti už laidinio radijo paslaugų išjungimą iš tų vartotojų, su kuriais jis nėra sudaręs sutarčių dėl laidinio radijo paslaugų teikimo ir kurie niekada nesinaudojo laidinio radijo paslaugomis.

Vadovaujantis laidinio radijo paslaugos teikėjo viešai skelbiama informacija, nuo 2009 m. gruodžio 1 d. už laidinio radijo paslaugų išjungimo techninius darbus numatytas 15 Lt (4,34 EUR) su PVM užmokestis. Tačiau Tarnyba, atlikusi patikrinimą ir atsižvelgdama į Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 punkto reikalavimus, nustatė, jog laidinio radijo paslaugų teikėjas neturi teisės taikyti 15,00 Lt (4,34 EUR) mokesčio už laidinio radijo paslaugų išjungimą. Todėl laidinio radijo paslaugos teikėjas, gavęs paslaugų gavėjo, kuris naudojosi laidinio radijo paslaugomis, prašymą nutraukti šių paslaugų teikimą, privalo tai padaryti nemokamai, įskaitant paslaugos išjungimo techninius darbus. Svarbiausia, kad apie laidinio radijo paslaugų atsisakymą abonentai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, raštu praneštų laidinio radijo paslaugų teikėjui.

Informacija atnaujinta 2014-08-21

Ką daryti, kai siunčiamos sąskaitos už laidinio radijo paslaugas, tačiau ši paslauga neteikiama arba ja nesinaudojama?

Tiems vartotojams, su kuriais laidinio radijo paslaugų teikėjas nėra sudaręs sutarčių dėl laidinio radijo paslaugų teikimo ir kurie niekada nesinaudojo laidinio radijo paslaugomis, sąskaitos už laidinio radijo paslaugas siunčiamos nepagrįstai ir iš jų nepagrįstai reikalaujama sumokėti tiek mokesčius už laidinio radijo paslaugas, tiek ir mokestį už tokių paslaugų išjungimą. Tokie vartotojai turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo išnagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs Tarnybos sprendimas yra privalomas vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tarka ir sąlygomis.

Informacija atnaujinta 2013-04-09
DUK Skaitmeninė televizija ir radijasKlausimai (26)
s

Ar turiu teisę nutraukti elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį be netesybų, jeigu paslaugų teikėjas pakeičia sutartimi sulygto televizijos programų paketo sudėtį?

         Tarnyba pažymi, jog elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartimi sulygtas televizijos programų paketas yra elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sąlyga, lemianti paslaugų gavėjo apsisprendimą naudotis konkretaus elektroninių ryšių paslaugų teikėjo paslaugomis, ir su kuria, remiantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių6.3 ir 6.5 papunkčiais, paslaugų gavėjas turi būti supažindintas pasirašytinai.

         Tarnyba pažymi, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimti sprendimai dėl televizijos programų platinimo/transliavimo ribojimų yra privalomo pobūdžio ir šių sprendimų pagrindu atliekami televizijos programų paketo pakeitimai nėra laikomi paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimu, dėl kurio paslaugų gavėjas galėtų tikėtis nutraukti paslaugų teikimo sutartį be netesybų.

         Tuo atveju, kai sutartimi sulygtas televizijos programų paketas yra keičiamas ne Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo pagrindu, o dėl sutartinių santykių su transliuotoju pasikeitimo, tokie pakeitimai, Tarnybos nuomone, yra pagrįsti verslo rizika, todėl toks televizijos programų paketo pakeitimas (įskaitant atvejus, kai televizijos programos netransliuojamos sutartinių dokumentų sulygtomis sąlygomis, nustojus galioti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimais patvirtintiems platinimo/transliavimo ribojimams) yra laikytinas paslaugų teikimo sutarties sąlygų pakeitimu ir gali būti atliekamas tik laikantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punkto reikalavimų užtikrinant paslaugų gavėjo teisę nutraukti sutartį anksčiau laiko netaikant netesybų.

Informacija atnaujinta 2016-07-29

Dėl televizijos transliavimo formatų Reikalinga rekomendacija ar išaiškinimas dėl televizijos transliacijų 16:9 ir 4:3 formatais. Senesnių televizorių savininkai negali matyti kokybiškai ekrane išdėstyto (normalių proporcijų) vaizdo.

Koks gali būti ilgiausias „Viasat“ terminuotos sutarties terminas? Ar taikomos El. ryšių paslaugų teikimo taisyklės, įpareigojančios sudaryti sutartis ne ilgesniam nei 2 metų terminui?

Vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 10 punktu, paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad terminuotos paslaugų teikimo sutarties, sudaromos su vartotoju, pradinis terminas būtų ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Paslaugų teikėjas taip pat turi užtikrinti paslaugų gavėjams galimybę sudaryti sutartis ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui.

Informacija atnaujinta 2013-08-07

Vartotojas skundžiasi, kad „Viasat“ nenori sudaryti neterminuotos sutarties su vartotoju. Vartotojas nenori įsipareigoti, todėl reikalauja neterminuotos sutarties. Klausia, ar tai, kad visos sutartys yra terminuotos, nepažeidžia vartotojo teisių?

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės tiesiogiai nedraudžia elektroninių ryšių paslaugų (toliau – paslaugos) teikėjams sudaryti tik terminuotas paslaugų teikimo sutartis.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės numato tik terminuotų sutarčių sudarymo tam tikras sąlygas ir ribojimus. Pagal šių taisyklių 10 punktą, paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad terminuotos paslaugų teikimo sutarties, sudaromos su vartotoju, pradinis terminas būtų ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Paslaugų teikėjas taip pat turi užtikrinti paslaugų gavėjams galimybę sudaryti sutartis ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui.

Informacija atnaujinta 2013-08-07

Ar nusipirkus priedėlį tikrai matysiu visus kanalus nemokamai ar reiks už juos mokėti abonentinį mokestį?

Jei nuspręsite žiūrėti skaitmeninę antžeminę (ne kabelinę) televiziją, tai prijungus skaitmeninės televizijos priedėlį, reikia nustatyti anteną taip, kad galėtumėt matyti pagrindinį skaitmeninės televizijos programų paketą, transliuojamą Telecentro I tinklu (LTV, LTV2, LNK, Info TV, Liuks!, TV1, TV3, TV6, TV8, BTV). Šiuo metu veikiančių skaitmeninės antžeminės televizijos stočių ir jomis transliuojamų televizijos programų sąrašą galite pamatyti čia: http://www.rrt.lt/lt/vartotojui/radijas-televizija/programos.html.

Taip pat noriu Jus informuoti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), siekdama padėti Lietuvos gyventojams pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizijos, nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki spalio 30 d. konsultuoja gyventojus telefonu skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos suderinimo klausimais. Nepavykus problemos išspręsti telefonu, RRT specialistai vyksta pas gyventojus, vietoje patikrina sumontuotą įrangą, esant poreikiui atlieka reikalingus matavimus, pataria, kaip patobulinti esamą priėmimo sistemą (pakeisti antenos tipą arba jos pakabinimo aukštį, įsigyti antenos stiprintuvą ir pan.), kad būtų užtikrintas kokybiškas skaitmeninės TV programų priėmimas. Paslauga teikiama darbo dienomis pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais – nuo 8 val. iki 15.45 val.

Į artimiausią RRT padalinį gali kreiptis visi gyventojai, patys įsirengę skaitmeninės televizijos priėmimo įrangą ir nepajėgiantys jos tinkamai sureguliuoti:

Vilniuje tel. 8 5 2105653  

Kaune tel. 8 37 334114 

Klaipėdoje 8 46 346 202 

Šiauliuose 8 41 523591 

Panevėžyje 8 45 430712  

 

Atkreipiame dėmesį, kad RRT specialistų konsultacijos nemokamos, specialistai nepardavinės ir nemontuos įrangos. Gyventojas, išsikvietęs RRT specialistus, turi būti pats įsirengęs skaitmeninės TV priėmimo įrangą (prijungęs priedėlį, iškėlęs anteną, turėti galimybę ją pats pasukti ar perkelti į kitą vietą pakonsultavus).

Informacija atnaujinta 2014-03-18

Kaip, turint skaitmeninės TV priedėlį, rankiniu būdu nusistatyti TV programas?

Televizijos programas pasirinkti (nustatyti) rankiniu būdu leidžia visi skaitmeninės antžeminės televizijos priėmimo įrenginiai. Konkretus būdas, kaip patekti į rankinio programų pasirinkimo (nustatymo) meniu skyrių, turėtų būti nurodytas to įrenginio naudotojo vadove. Rankiniu būdu pasirenkant (nustatant) televizijos programas, visuomet reikia įrašyti arba pasirinkti radijo dažnį arba kanalą, kuriuo transliuojamas pageidaujamas žiūrėti televizijos programų paketas. Atkreiptinas dėmesys, kad turi būti įrašomas ar pasirenkamas konkrečioje priėmimo vietoje naudojamas radijo dažnis (kanalas). Skaitmeninei antžeminei televizijai naudojamų radijo dažnių (kanalų) sąrašą galima rasti RRT tinklalapyje adresu: http://www.rrt.lt/lt/vartotojui/radijas-televizija/programos.html.

Informacija atnaujinta 2014-03-18

Kaip, naudojantis nemokamomis televizijos paslaugomis, atskirti, ar žiūrima skaitmeninė, ar analoginė televizija?

Skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) priėmimas įmanomas arba su DVB-T priedėliu, arba su televizoriumi, turinčiu įmontuotą DVB-T imtuvą.

Joks mums žinomas kineskopinis (CRT) televizorius integruoto DVB-T imtuvo neturi, todėl, jei naudojate kineskopinį televizorių, prie kurio nėra prijungtas priedėlis, Jūs žiūrite analoginę televiziją. Visais kitais atvejais pasitikrinti, ar žiūrite skaitmeninę televiziją, galima nuotolinio valdymo pultelyje paspaudus mygtuką „EPG“. EPG (elektroninis programų gidas) yra viena iš savitųjų skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų, suteikiančių galimybę televizoriaus ekrane peržiūrėti televizijos programų tvarkaraštį. Jei žiūrite skaitmeninę televiziją, „EPG“ mygtuko paspaudimu bus iškviestas televizijos programų sąrašas. Jei nuotolinio valdymo pultelyje „EPG“ mygtuko nėra – naudojamas įrenginys (televizorius ar priedėlis) nėra skaitmeninės antžeminės televizijos priėmimo įrenginys, vadinasi, Jūs žiūrite analoginę televiziją.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Jei pirksiu televizorių su integruotu priedėliu, ar galėčiau pasinaudoti lengvata ir susigrąžinti pinigų sumą, skirtą skaitmeninio priedėlio įsigijimui?

Taip, tokia lengvata galite pasinaudoti, kreipdamiesi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių.

 

Kompensuojamos tik skaitmeninės televizijos priėmimo įrangos – televizoriaus, televizijos priedėlio, imtuvo ar antenos – įsigijimo išlaidos, bet ne didesnės kaip 100 litų.

 

Kompensacijas galima gauti už įrangą, įsigytą nuo 2012-04-30 iki 2012-11-20.

 

Bendrai gyvenantys ar vieni gyvenantys asmenys turi teisę į vienkartinę kompensaciją, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio (525 Lt).

 

Kreipiantis dėl kompensacijos reikia pateikti:
• prašymą-paraišką (pildoma vietoje);
• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• pažymas apie pajamas (bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi mėnesio arba kreipimosi mėnesio, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių ar vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginus su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė);
• sąskaitą faktūrą, kurioje būtų nurodyta, kad buvo įsigytas televizorius, televizijos priedėlis, televizijos imtuvas ar televizijos antena;
• mokėjimo dokumentą: kasos čekį, pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ir kt.

 

Paraiškos-prašymai skirti kompensacijas priimami nuo 2012 m. balandžio 30 dienos. Paskutinė paraiškų-prašymų priėmimo diena – 2012 m. lapkričio 20 diena. Kompensacija pareiškėjui išmokama per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl jos skyrimo priėmimo dienos. Pareiškėjas skirtą kompensaciją turi atsiimti iki 2013 m. spalio 1 dienos.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar su kolektyvine antena matysime skaitmeninę televiziją?

Artėjant analoginės antžeminės televizijos išjungimui, kolektyvinėmis antenomis besinaudojantys daugiabučių gyventojai arba jų interesus atstovaujančios bendrijos turėtų imtis iniciatyvos bei pasirūpinti antenų pertvarkymu ir pritaikymu skaitmeninio antžeminio signalo priėmimui.

 

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) parengė rekomendacijas, kuriose pateikiami patarimai, kaip pertvarkyti daugiabučių pastatų antenų ūkius, siekiant užtikrinti geros kokybės skaitmeninės antžeminės televizijos signalų priėmimą

(www.rrt.lt/rrt/download/13843/anten_ukio_pertvarkymas.pdf).

 

Daugiabučių pastatų antenų ūkį sudaro antžeminės televizijos signalų priėmimo ir paskirstymo sistema. Nors skaitmeninė antžeminė televizija priimama (DVB-T) per tuos pačius kolektyvinius televizijos priėmimo įrenginius, kaip ir analoginė antžeminė televizija, norint juos naudoti DVB-T signalams priimti, dalį arba visus sistemos įrenginius gali tekti priimti pagal DVB-T techninius reikalavimus.

 

Iki 1991 m. daugiabučiuose namuose įrengtos kolektyvinio priėmimo sistemos dažniausiai yra netinkamos skaitmeninės antžeminėms signalams priimti dėl riboto televizijos kanalų signalo priėmimo, antenų bei jungiamųjų kabelių nusidėvėjimo ar kitų priežasčių.

 

Po 1991 m. daugiabučiuose namuose įrengtos kolektyvinio priėmimo sistemos gali būti visiškai tinkamos DVB-T signalams priimti arba būti pritaikytos šiam tikslui (pavyzdžiui, pakeitus plačiajuosčius stiprintuvus į kanalinius, pakoregavus antenų kryptį ir pan.).

 

Šaltinis: www.skaitmenine2012.lt

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kas prižiūri rodomų filmų turinį ir kad filmai būtų pažymėti, kokio amžiaus vaikams jie skirti?

Už rodomų programų turinį atsakinga Lietuvos radijo ir televizijos komisija (www.rtk.lt)

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kokios yra skaitmeninės antžeminės TV alternatyvos?

Skaitmeninė kabelinė televizija ir palydovinė televizija. Tačiau nemokamas (nekoduotas) lietuviškas televizijos programas galima žiūrėti tik per skaitmeninę antžeminę televiziją. Šiuo metu Lietuvoje jau teikiamos naujos kartos televizijos, kuri į žiūrovų namus pateks per telefono ar interneto liniją, paslaugos.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kada bus nutrauktas analoginės televizijos transliavimas?

2012 m. spalio 29 dieną, siekiant skatinti technologinį progresą bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, bus išjungti antžeminės televizijos transliavimo analoginiu signalu siųstuvai ir pereita prie skaitmeninės televizijos formato.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kodėl imtuvas rodo žemą priimamo signalo lygį? Kodėl galiu priimti tik kai kuriuos kanalus, nors turėčiau priimti ir kitus?

Konkretus sutankintas skaitmeninis srautas konkrečioje vietovėje siunčiamas konkrečiu kanalu. Jo priėmimo galimybes įtakoja tiek atstumas iki siųstuvo, tiek sąlygos priėmimo vietoje. Radijo bangos, sklisdamos per pastato sienas ar langus, žymiai slopsta. Todėl priėmimas maža strypine antena pastatuose galimas žymiai mažesnėje teritorijoje nei priėmimas kokybiška kambarine antena, o priėmimas kokybiška kambarine antena galimas žymiai mažesnėje teritorijoje, nei priėmimas išorine (lauko) antena. Aprėpties teritorijų žemėlapius galite rasti čia. Dėl skirtingų radijo dažnių skirtingų televizijos kanalų slopimai skiriasi, todėl dažnai reikia parinkti kambarinės antenos padėtį taip, kad priimamas signalas būtų stipriausias keliems kanalams. Imtuvas rankiniame programų paieškos režime rodo priimamo signalo lygį, todėl tuo galima naudotis parenkant geriausią kambarinės antenos vietą. Signalo lygį taip pat labai stipriai įtakoja antenos parametrai, jos schemos bei pagaminimo kokybė.

Informacija atnaujinta 2014-03-18

Kiek nemokamų (nekoduotų) televizijos programų matysiu, turėdamas skaitmeninį priedėlį ar televizijos imtuvą su vidiniu skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvu?

Šiuo metu siunčiamų programų sąrašą galima rasti čia.

Informacija atnaujinta 2014-03-18

Kaip vienu skaitmeninės televizijos kanalu perduodamos kelios programos?

Skaitmeninėje televizijoje siunčiamas sutankintas skaitmeninis srautas, kuriame gali būti sutankinti keli, keliolika ar net keliasdešimt elementarių skaitmeninių srautų (tokių kaip vaizdo ar garso takeliai, greitasis teletekstas, elektroninis programų vadovas, kita informacija ar duomenys). Todėl vienu skaitmeninės televizijos kanalu gali būti siunčiamos kelios televizijos programos, kurių kiekį riboja bendra didžiausia srauto sparta. Skaitmeninės televizijos priedėlis pagal žiūrovo pageidavimą iš sutankinto srauto atrenka konkrečios televizijos programos duomenis, kuriuos ir pateikia žiūrovui.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar, pasikeitus skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų dažniams, prieš atliekant televizijos programų paiešką yra būtina atkurti priedėlio arba televizoriaus (jei DVB-T imtuvas yra integruotas jame) gamyklinius parametrus? Po gamyklinių parametrų atstatymo dingsta visi vaizdo ir garso nustatymai, kurie buvo nustatyti savo nuožiūra. Gal užtektų ištrinti esamų TV kanalų sąrašą ir atlikti naują paiešką?

Tam, kad po skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų dažnių pakeitimo galėtumėte žiūrėti naujais dažniais perduodamas televizijos programas, reikia tinkamai nustatyti skaitmeninės antžeminės televizijos priedėlį ar televizorių su įmontuotu DVB-T imtuvu (toliau - imtuvas). Norint tą padaryti, reikia iš naujo atlikti programų paiešką. Prieš atliekant programų paiešką, reikėtų:

1 būdas - ištrinti seną programų sąrašą,

arba 2 būdas - atstatyti imtuvo gamyklinius parametrus.

 

Kuo šie būdai skiriasi?

 

Esminis skirtumas – po imtuvo gamyklinių parametrų atstatymo (2 būdas) dingsta ankstesni imtuvo vaizdo, garso ir kiti nustatymai. Tad gyventojai, pageidaujantys, kad jų imtuvų nustatymai išliktų, turėtų rinktis 1-ą būdą, t. y. ištrinti kanalų (programų) sąrašą. Jei imtuve nėra viso programų sąrašo ištrynimo funkcijos, reikia paieškoti funkcijos, leidžiančios televizijos programas ištrinti po vieną.

 

Kada reiktų pasinaudoti 2-uoju būdu (gamyklinių parametrų atkūrimu)?

 

Šis būdas tinka tuomet, kai dėl įvairių priežasčių (tarp jų ir imtuvo programinės įrangos netobulumų) nepavyksta imtuvo nustatyti pagal naujus dažnius.

 

Kas atsitiks, jei programų paieška bus atliekama neištrynus senų programų ar neatstačius gamyklinių parametrų?

 

Jei po dažnių pakeitimo televizijos programų paieška bus atlikta neištrynus programų sąrašo arba neatkūrus gamyklinių parametrų, televizijos programų pavadinimai sąraše dubliuosis: vienas programos pavadinimo įrašas sąraše bus susietas su senuoju dažniu – tos programos televizorius nerodys, o tą pačią programą, susietą su nauju dažniu, televizorius rodys. Tam, kad programos pavadinimų įrašai nesidubliuotų, neveikiančius įrašus galima ištrinti pasinaudojant programų trynimo funkcija.

 

Jei kyla abejonių, kuriuo būdu savo televizorių ar priedėlį nustatyti pagal naujus radijo dažnius (kanalus), prašome kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos konsultantus nemokamu telefonu 8 800 200 30. Daugiau informacijos apie dažnių pakeitimus visoje Lietuvoje: http://rrt.lt/lt/vartotojui/radijas-televizija.html.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Kokie būna priedėliai? Kokio reikia man? Kas turi buti užrašyta ant televizoriaus ar ant priedėlio, kad bučiau tikras, kad su jais galėsiu priimti programas Lietuvoje?

Kadangi Lietuvoje skaitmeniniam signalui glaudinti naudojamas H.264 (MPEG-4/AVC) standartas, specialus skaitmeninis TV priedėlis arba televizoriuje integruotas skaitmeninis  imtuvas turi sugebėti iškoduoti tokiu standartu glaudintą signalą. Todėl ant skaitmeninio TV priedėlio reiktų ieškoti H.264 arba MPEG-4/AVC užrašo. Atkreipkite dėmesį, kad MPEG-4/AVC (H.264) yra naujesnis standartas nei MPEG-4 (H.263), todėl skaitmeniniai TV priedėliai, turintys tik MPEG-4 užrašą, greičiausiai neveiks.
Skaitmeniniai TV priedėliai skiriasi pagal papildomų funkcijų kiekį. Tačiau bet kuris skaitmeninis TV priedėlis, turintis užrašą H.264 arba MPEG-4/AVC, sugebės parodyti visas Lietuvoje transliuojamas skaitmeninės televizijos programas.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kodėl skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvas nerodo kažkokios programos?

Pirma, turėtumėte patkrinti, ar skaitmeninės televizijos imtuvas rodo kitas tame pačiame skaitmeniniame sutankintame sraute siunčiamas programas. Jei kitos programos rodomos – reikia iš naujo atlikti programų paiešką. Jei ne – reiktų pasinaudoti rankinės programų paieškos kanale galimybe. Siekiant Jums rasti dominančią programą reikia pasirinkti rankinę programų paiešką tuo televizijos kanalu, kuriuo siunčiama dominanti programa Jūsų gyvenamojoje vietovėje. Tokią informaciją galite rasti čia. Jei signalo kokybė gera, pakaks tik atlikti paiešką. Jei ne – teks gerinti priėmimo sąlygas.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kodėl tinklalapyje pateikti kanalų numeriai neatitinka mano televizoriaus (priedėlio) pultelio numeracijos?

Šiuolaikiniuose analoginės televizijos imtuvuose programų numeracija neturi nieko bendra su konkrečiu televizijos kanalu, nors skaitmeninės televizijos imtuvuose priimamo kanalo pavadinimas informacijoje yra nurodomas.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kas yra priedėlis?

Tai nedidelė „dėžutė“, jungiama prie televizoriaus. Šis specialus imtuvas (angl. set-top box) priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui, t.y. signalą keičia analoginiu vaizdo bei garso signalu.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar aš turėsiu išmesti savo seną televizorių?

Ne. Seną televizorių bus galima naudoti, įsigijus atitinkamą TV priedėlį. Tik išimtiniais atvejais TV priedėliai gali netikti televizoriui. Jie tinka netgi nespalvoto vaizdo televizoriams.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kokie konkretūs privalumai - kodėl aš turėčiau mokėti, jei dabar turiu analoginę televiziją?

Skaitmeninė televizija nuo analoginės skiriasi tuo, kad skaitmeninis signalas yra žymiai atsparesnis įvairiems trukdžiams, juo galima perduoti daug papildomos informacijos, tokie signalai gali būti priimami ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Būtent skaitmeninė televizija suteikia galimybę mėgautis itin gera vaizdo ir garso kokybe, užtikrina signalo priėmimo stabilumą (nėra „sniego“) ir atsparumą atspindžiams.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Gyvenu X vietovėje - kada galėsiu matyti skaitmeninę televiziją?

Nuo 2011 metų sausio mėn. skaitmeninę televiziją mato daugiau kaip 95 proc. Lietuvos gyventojų, o nuo 2009-ųjų metų pradžios skaitmeninės TV tinklai aprėpia ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos. DVB-T stočių tikėtinas priėmimo zonas galite rasti čia, o tinklų čia.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Nusipirkau LCD televizorių - ar galėsiu matyti skaitmeninę televiziją?

Norint matyti skaitmeninę televiziją reikalingas televizorius su integruotu DVB-T imtuvu (tai galima sužinoti iš instrukcijos konkrečiam modeliui) arba specialus TV priedėlis (angl. Set-top box). Tai nepriklauso nuo vaizdo generavimo būdo televizoriuje – LCD, plazminis, projekcinis ar kineskopinis.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kas yra televizijos kanalas?

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba su kitomis valstybėmis koordinuoja radijo dažnius (kanalus) Lietuvai. Koordinuojant konkretus radijo dažnis (kanalas) susiejamas su konkrečia vieta ir kitomis jo naudojimo sąlygomis. Baigus tarptautinį koordinavimą sukoordinuoti televizijai skirti radijo dažniai (kanalai) skiriami siuntėjams. Radijo dažnių juostos padalinimas į kanalus yra nustatytas tarptautinėmis sutartimis, rekomendacijomis ir standartais. Televizijos kanalams nustatyti pavadinimai. Tai, ką mes pateikiame savo tinklalapyje, yra tarptautiniai televizijos kanalų pavadinimai. Konkrečios radijo dažnių juostos, kurias užima šie kanalai bei jų pavadinimai pagal padalinimą, naudojamą Lietuvoje, pateikiami mūsų tinklalapyje.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kas yra sutankintas skaitmeninis duomenų srautas?

Skaitmeniniame transliavime atskirų signalo šaltinių kuriami signalai (garsas, vaizdas ir pan.) yra skaitmenizuojami, vėliau, siekiant sumažinti duomenų apimtį ir esant galimybei,- glaudinami (angl. compression). Dar vėliau keleto šaltinių duomenų srautai yra sutankinami (angl. multiplexing) ir sukuriamas vienas sutankintas skaitmeninis duomenų srautas (angl. multiplex), kuris ir išspinduliuojamas siųstuvais. Šiame sraute, bendru atveju, gali būti sutankinti keleto televizijos programų signalai. Kokių skaitmeninės antžeminės televizijos programų signalai yra sutankinti į sutankintą skaitmeninį duomenų srautą galima pamatyti mūsų tinklalapyje.

Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK Telefono ryšysKlausimai (24)
s

Ar skambučiai trumpaisiais numeriais yra įtraukiami į mano mokėjimo plane nurodytą minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį?

Informuojame, kad dažniausiai telefono ryšio paslaugų teikėjų mokėjimo planuose yra nustatomas tam tikras minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis, už kurį suteikiamas tam tikras prakalbamų minučių skaičius arba neriboti pokalbiai į visus Lietuvos tinklus.

Mokėjimo planuose arba sutartyje taip pat yra pateikiama informacija, kas nėra įtraukiama į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį.

 Pateikiamas pavyzdys:
 Į mėnesinį mokėjimo plano mokestį neįtraukiama:

•    MMS žinutės;
•    vaizdo skambučiai;
•    skambučiai trumpaisiais numeriais;
•    tarptautiniai skambučiai;
•    papildomos paslaugos.

Abonentas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kokių paslaugų nepadengia  minimalus prakalbamas mėnesinis mokestis ir už jas reikės sumokėti atskirai. Jeigu yra nurodoma, jog skambučiai trumpaisiais numeriais nėra įtraukti į minimalų prakalbamą mėnesinį mokestį, tai reiškia, kad skambučiai trumpaisiais numeriais bus apmokestinti papildomai. Tokiu atveju abonentas gaus sąskaitą, kurioje prie minimalaus prakalbamo mėnesinio mokesčio bus pridėta skambučių trumpaisiais numeriais kaina.

 

Informacija atnaujinta 2015-03-03

Ar privalo elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pranešti vartotojui apie sutarties termino pabaigą?

Įprastai elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse yra nustatomas minimalus naudojimosi paslaugomis terminas, kuriam pasibaigus elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis nenutrūksta, o tampa neterminuota, jei pačioje sutartyje nenustatyta kitaip. Elektroninių ryšių paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pareigos apie šio termino pabaigą informuoti šių paslaugų gavėjus. Jei minimalus naudojimosi paslaugomis terminas yra numatytas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje, paslaugų gavėjas pats turi galimybę savo sutarties egzemplioriuje matyti, kada minėtas terminas pasibaigia ir nuspręsti, ar šiam terminui pasibaigus kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėją dėl sutarties nutraukimo, ar toliau naudotis jo teikiamomis paslaugomis.

Informacija atnaujinta 2013-08-07

Ar privalo elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pranešti vartotojui apie sutarties nutraukimą, jei sutartis nutraukiama dėl vartotojo įsiskolinimo?

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukta Teikėjo iniciatyva Sutartyje nurodytu būdu, jei abonentas iš esmės pažeidžia Sutartį, iš anksto, ne vėliau kaip prieš teisės aktų ar Sutartyje nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, apie tai pranešus abonentui“. Taigi, ši punktas numato pareigą elektroninių ryšių paslaugų teikėjui pranešti elektroninių ryšių paslaugų gavėjui apie sutarties nutraukimą. 

Informacija atnaujinta 2013-08-07

Vartotojas piktinasi elektroninių ryšių paslaugų teikėjo aptarnavimu telefonu. Jis bando prisiskambinti klientų aptarnavimo telefono ryšio numeriu, automatas nurodo palaukti, tačiau niekas taip ir neatsiliepia. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjas už tokius skambučius jam išrašo sąskaitas. Kaip susigrąžinti pinigus už nesuteiktas informacines paslaugas?

 

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 53 punktas numato, kad jeigu elektroninių ryšių paslaugų teikėjas telefonu mokamai teikia informaciją apie savo teikiamas paslaugas, kitą su šių paslaugų teikimu susijusią informaciją ar kitas paslaugas, jis turi užtikrinti, kad laukimo, kol bus pradėta teikti informacija ar kitos paslaugos, laikas būtų neapmokestinamas. Jeigu elektroninių paslaugų teikėjas vis dėlto apmokestino tokius skambučius, reikia kreiptis į paslaugų teikėją su prašymu panaikinti apmokestinimą.

Paslaugų teikėjui nesutinkant panaikinti apmokestinimo, kreiptis į RRT su prašymu išnagrinėti ginčą.

Informacija atnaujinta 2013-08-07

Ką daryti, jei operatorius delsia atsakyti į vartotojo pretenziją? Kur kreiptis?

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti elektroninių ryšių paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos. Jei per šį terminą viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjas nepateikė atsakymo į Jūsų pretenziją, Jūs galite  pakartotinai kreiptis į  viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėją arba kreiptis su skundu į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą.

Informacija atnaujinta 2013-06-14

Vartotojas laiku nesumokėjo už elektroninių ryšių paslaugas ir gavo pranešimą iš skolų išieškojimo įmonės dėl skolos. Vartotojas piktinasi, kad operatorius nepranešė apie skolą ir iškart perdavė ją skolų išieškojimo įmonei, kuri reikalauja sumokėti skolos išieškojimo mokestį. Klausia, ar privalo operatorius, prieš pranešdamas apie skolą skolų išieškojimo įmonei, priminti vartotojui apie įsiskolinimą?

Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, nei jo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja informavimo apie įsiskolinimą būdo ir tvarkos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad informavimas apie skolą turi būti atliekamas laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) nustatytų reikalavimų, už kurio priežiūrą ir tinkamą įgyvendinimą atsakinga Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, A. Juozapavičiaus g. 6 / Slucko g. 2, 09310 Vilnius, Tel. (8 5) 271 2804, 279 1445,  faks. (8 5) 261 9494, interneto svetainė http://www.ada.lt/.

Informacija atnaujinta 2013-06-14

Vartotojas naudojasi TEO LT, AB, elektroninių ryšių paslaugomis (telefono ryšys, internetas, televizija). Interneto paslaugų teikimo sutartis terminuota. Vartotojas norėtų atsisakyti viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų, nes jam jos nereikalingos, tačiau to padaryti negali ir yra priverstas už ją mokėti, kadangi be jos interneto paslauga negalima. Vartotojas televizijos ir interneto paslaugomis pageidauja naudotis. Klausiama, ar priverstinis viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų teikimas ir reikalavimas už jas mokėti nėra vartotojo teisių pažeidimas?

TEO LT, AB, savo interneto svetainėje skelbia, kad plačiajuosčio interneto ir GALA televizijos paslaugos teikiamos vietine linija (arba kitaip – telefono linija) naudojant DSL technologiją (angl. Digital Subscriber Line arba skaitmenine abonento linija). TEO LT, AB, abonentai, kurie turi vietinę liniją, moka ne abonentinį viešųjų fiksuotojo telefono ryšio paslaugų mokestį, o mokestį už vietinę liniją.

Per vietinę liniją galima teikti įvairias elektroninių ryšių paslaugas (telefono, interneto, televizijos), už kurias mokama atskirai. Jei turite vietinę liniją ir telefono aparatą, priimti telefono skambučius galite papildomai nemokėdami.

Telefono linijos teikimas − universalioji elektroninių ryšių paslauga ir jai Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi aukščiausią kainos ribą − abonentinis mėnesio užmokestis už telefono liniją vartotojams negali viršyti 23 Lt (PVM įskaitytas).

TEO LT, AB savo interneto svetainėje nurodo, kad interneto paslaugas gali teikti ir optine linija (šviesolaidžiu), ir  skaitmenine abonento linija (DSL). Kai duomenų perdavimo paslaugos teikiamos optine linija, prieiga teikiama specialiu optinio pluošto kabeliu, už kurį papildomai mokėti nereikia, tačiau prieiga specialiu optinio pluošto kabeliu teikiama tik ten, kur yra techninės galimybės.

Aptariamu atveju vartotojų teisės nepažeidžiamos.

Informacija atnaujinta 2013-06-14

Vartotojai klausia, kokia yra paslaugų (interneto, fiksuotojo ryšio, mobiliojo ryšio ir televizijos) sutarčių nutraukimo tvarka? Neretai vartotojai informuojami apie tai, kad sutartis nutraukti įmanoma tik atvykus į operatoriaus būstinę (kiti būdai neva netinkami ir operatoriui nepriimtini), be to, nurodomas skirtingas sutarties nutraukimo laikas nuo prašymo gavimo dienos (nuo 5 darbo dienų iki kelių mėnesių).

Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse yra nurodyta, kad neterminuotos paslaugų teikimo sutartys gali būti nutraukiamos abonento iniciatyva iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, apie tai pranešus paslaugų teikėjui.

Sutarties nutraukimo būdai elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyti, tačiau visais atvejais raštu sudarytos sutartys, jei jose nėra numatyta sutarties nutraukimo tvarka, turi būti nutraukiamos pateikiant prašymą paslaugų teikėjui raštu (pvz., nuvežant ir užregistruojant atstovybėje, klientų aptarnavimo salone, buveinėje, siunčiant registruotu paštu). Šio prašymo įteikimo paslaugų teikėjui faktą kilus ginčui turi įrodyti paslaugos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, nerekomenduotina rašytinų sutarčių nutraukti el. paštu, telefonu.

 

Informacija atnaujinta 2013-05-14

Vartotojai klausia, kokia yra paslaugų (interneto, fiksuotojo ryšio, mobiliojo ryšio ir televizijos) sutarčių nutraukimo tvarka? Neretai vartotojai informuojami apie tai, kad sutartis nutraukti įmanoma tik atvykus į operatoriaus būstinę (kiti būdai neva netinkami ir operatoriui nepriimtini), be to, nurodomas skirtingas sutarties nutraukimo laikas nuo prašymo gavimo dienos (nuo 5 darbo dienų iki kelių mėnesių).

Vartotojas piktinasi, kad gavo iš TEO didesnę sąskaitą už telefono ryšio paslaugas. Operatorius paaiškino, kad taikomi didesni tarifai skambinant į kitus tinklus, todėl susidarė didesnė suma. Vartotojas klausia, kaip žinoti, kad skambina į kitą fiksuotojo ryšio tinklą, ir ar reikia mokėti pagal didesnį tarifą?

Iki įvykstant sujungimui telefono ryšio paslaugų teikėjai privalo informuoti abonentą toniniu signalu apie tai, kad skambinama į kito telefono ryšio paslaugų teikėjo tinklą. Todėl jei skambinantysis toniniu signalu buvo informuotas apie tai, kad skambina į kito telefono ryšio paslaugų teikėjo tinklą, jis privalo už šiuos skambučius mokėti pagal jo sutartyje nustatytus tarifus.

(minėta tvarka numatyta Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 42 punkte)

Informacija atnaujinta 2013-05-14

Ar yra teisės aktai, kuriuose nurodyta, kaip turi apvalinti pokalbius operatorius, ar turi teisę operatorius apvalinti pokalbius kas minutę?

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 12 dalis nustato: „Abonento prašymu viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešųjų telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų atliekamas naudojant skundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas duomenų perdavimo apskaitą atlieka pagal perduotų duomenų kiekį.“ Elektroninių ryšių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia taikyti minutinę apskaitą, tik įpareigoja viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjus sudaryti galimybę abonentams pasirinkti bent vieną mokėjimo planą, pagal kurį telefono ryšio paslaugų mokestis būtų skaičiuojamas taikant skundinę apskaitą. Taigi, pokalbių trukmės apvalinimo tvarka priklauso nuo abonento pasirinkto mokėjimo plano.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Ką reiktų daryti, jeigu vartotojas nesutinka su operatoriaus pateikta sąskaita?

Pirmiausia vartotojas turėtų kreiptis į paslaugos teikėją (rekomenduotina tai daryti raštu) su prašymu perskaičiuoti sąskaitoje nurodytą sumą, pateikti paaiškinimus, susijusius su sąskaitoje nurodyta mokėtina suma ir pan. Paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų ar numatomų teikti paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 5 dalis). Jei iš paslaugų teikėjo gautas atsakymas vartotojo netenkina arba paslaugų teikėjas per aukščiau nurodytą terminą iš viso nepateikia atsakymo, vartotojas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų jo ginčą su paslaugų teikėju. Prašymo išspręsti ginčą formą galima rasti tarnybos interneto svetainėje adresu http://www.rrt.lt/lt/vartotojui/skundai/formos_391.html. Kartu su prašymu reikėtų pateikti paslaugų teikimo sutarties kopiją, paslaugų teikėjo išrašytų ir pateiktų sąskaitų, kurias vartotojas ginčija, kopijas bei kitą, vartotojo manymu, ginčui spręsti reikšmingą informaciją, Taip pat reikia aiškiai nurodyti, ko vartotojas reikalauja iš paslaugų teikėjo.

Tarnyba ginčus nagrinėja vadovaudamasi Ginčų tarp galutinių paslaugų gavėjų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei ginčų tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų nagrinėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-1015 (Žin., 2011, Nr. 130-6176; 2013, Nr. 24-1194).

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Kaip galima nutraukti televizijos paslaugų teikimo sutartį be netesybų?

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsniu, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Taigi elektroninių ryšių paslaugų gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti su elektroninių ryšių paslaugų teikėju sudarytą sutartį bet kuriuo šios sutarties galiojimo metu. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad neterminuota elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis gali būti nutraukta abonento iniciatyva iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, apie tai pranešus elektroninių ryšių paslaugų teikėjui.

Tačiau jeigu elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje šalys susitarė dėl minimalaus naudojimosi elektroninių ryšių paslaugomis laikotarpio, iki šio laikotarpio pabaigos elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis laikytina terminuota ir ji nutraukiama sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį be netesybų galima nutraukti ankščiau minimalaus naudojimosi elektroninių ryšių paslaugomis laikotarpio pabaigos tik tokiu atveju, jeigu elektroninių ryšių paslaugų teikėjas vienašališkai pakeitė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sąlygas, įskaitant sutartyje nurodytų paslaugų kainų padidinimą, arba iš esmės pažeidė elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį. Esant šioms aplinkybėms, abonentas turi teisę nutraukti elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį be netesybų.

Jeigu abonentui ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nepavyktų taikiai susitarti dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo, abonentas turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo išnagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Vartotojas, su elektroninių ryšių paslaugų teikėju sudaręs terminuotą paslaugų teikimo sutartį, pakeitė gyvenamąją vietą ir naujuoju adresu elektroninių ryšių paslaugų teikėjas neturi galimybių teikti paslaugas. Ar turi teisę vartotojas reikalauti paslaugų teikimo naujuoju adresu, nemokėti sąskaitų, nutraukti sutartį be netesybų?

Jeigu šalys, sudarydamos elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, susitarė dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo konkrečioje vietoje, tai elektroninių ryšių paslaugų gavėjui pakeitus gyvenamąją vietą elektroninių ryšių paslaugų teikėjas neprivalo teikti šias paslaugas naujoje gyvenamojoje vietoje, nebent šalys buvo susitarusios kitaip. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės reglamentuoja atvejus, kada abonentas gali nutraukti elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį be netesybų. Šių taisyklių 12 punkte numatyta, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pakeičia sutarties sąlygas, įskaitant ir sutartyje nurodytų elektroninių ryšių paslaugų kainų padidinimą, arba iš esmės pažeidžia elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį. Minėtame punkte numatytais atvejais abonentui nutraukus elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį, elektroninių ryšių paslaugų teikėjas neturi teisės taikyti abonentui netesybų dėl priešlaikinio elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Tai, kad paslaugų gavėjui pakeitus gyvenamąją vietą jam neteikiamos paslaugos kitoje vietoje, nei buvo numatyta sutartyje, nėra pagrindas teigti, jog paslaugų teikėjas iš esmės pažeidė sutartį, todėl paslaugų gavėjas, pakeitęs gyvenamąją vietą, neturi teisės nutraukti sutartį be netesybų pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktą.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Ką daryti, gavus elektroninių ryšių paslaugų teikėjo išrašytą sąskaitą, kuri viršija sutartimi nustatytą kredito limitą?

Jei elektroninių ryšių paslaugų vartotojui buvo nustatytas paslaugų kredito limitas, tačiau elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pateikė didesnę nei paslaugų kredito limitas sąskaitą už einamąjį mėnesį suteiktas elektroninių ryšių paslaugas, dėl viršytos sumos elektroninių ryšių paslaugų vartotojas gali raštu pateikti pretenziją elektroninių ryšių paslaugų teikėjui. Tuo atveju, jeigu susidariusios situacijos nepavyktų išspręsti taikiai, t. y. elektroninių ryšių paslaugų teikėjui nekompensavus paslaugų kredito limitą viršytos sumos, elektroninių ryšių paslaugų vartotojas turi teisę su prašymu išnagrinėti ginčą kreiptis į Tarnybą arba tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs Tarnybos sprendimas yra privalomas vykdyti Civilinio proceso nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Ar teisi bendrovė TEO LT, AB, vienašališkai įvesdama popierinės sąskaitos pristatymo paštu mokestį. Kokie tolimesni turėtų būti mano veiksmai?

Vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 (Žin., 2005, Nr. 152-5627; 2006, Nr. 2) 44 punktu – sąskaita turi būti pateikiama nemokamai. Taisyklės nenustato, kokiu būdu tai turi būti daroma – elektroniniu ar fiziniu paštu, ar savitarnos sistemoje. Jeigu sutartyje buvo nustatyta, kad sąskaitos bus pristatomos Jūsų pašto adresu, tai keičiant pakeitimo būdą, keičiama ir sutarties sąlyga. Taisyklių 12 punktas nustato, kad sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei teikėjas pakeičia sutarties sąlygas, padidina sutartyje nurodytų paslaugų kainas arba iš esmės pažeidžia sutartį. Apie sutarties sąlygų pakeitimus ir paslaugų kainų padidinimą abonentui pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, ir kartu pranešama apie jo teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo nutraukti sutartį, jei naujosios sutarties sąlygos ar paslaugų kainos jam nepriimtinos. Jei abonentas šiame punkte nurodytu atveju nutraukia sutartį, teikėjas neturi teisės taikyti abonentui jokių netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo. Paslaugų skyrius Te. (8-5) 210 5667

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Naudojuosi išmaniuoju mobiliuoju telefonu. Judriojo ryšio operatorius pateikė sąskaitą už mobiliojo interneto paslaugas, kuriomis aš nesinaudojau. Operatorius teigia, kad mobilusis telefonas galėjo pats prisijungti prie interneto ir siųstis duomenis. Kaip tokiu atveju elgtis, ar privalau apmokėti sąskaitą už mobiliojo interneto paslaugas?

Vartotojai turėtų atkreipti dėmesį, ar sutartyje su paslaugų teikėju duomenų perdavimo paslaugos (t. y. mobilusis internetas) yra užsakytos. Jei sutartyje, sudarytoje su operatoriumi, nėra nurodyta, kad užsakomos duomenų perdavimo paslaugos, jos neturi būti teikiamos, nes vartotojas su operatoriumi dėl jų gavimo nesitarė, ir sąskaitoje jos neturi būti nurodytos. Jei sutartyje yra nurodytos duomenų perdavimo paslaugos, tai reiškia, kad vartotojas jas užsakė ir, nepriklausimai nuo to, vartotojas ar telefono aparatas inicijavo duomenų atsisiuntimą, laikoma, kad duomenų perdavimo paslaugos gautos pagal abonento pareikalavimą, ir jos apmokestinamos teisėtai.

Šiuolaikiniai išmanieji judriojo ryšio (mobilieji) telefono aparatai, kaip ir kiekvienas šiuolaikinis prietaisas, turintis programinę įrangą ir galimybę jungtis prie interneto (kaip, pvz., delninukas, kompiuteris), gali savo iniciatyva jungtis prie interneto ir parsisiųsti programinės įrangos naujinimus iš interneto. Tačiau ši galimybė turi būti nurodyta sutartyje su paslaugų teikėju.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 (Žin., 2005, Nr. 152-5627; 2011, Nr. 134-6391) (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.), 6.3.7 punktas nustato, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, arba operatoriaus paslaugų teikimo taisyklėse, jei sutartis sudaroma konkliudentiniais veiksmais (dažniausiai tai taikoma išankstinio mokėjimo kortelėms), paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti teikiamas paslaugas, jų teikimo sąlygas, įskaitant informaciją apie vartotojui suteikiamo galinio įrenginio (šiuo atveju – mobilaus telefono) nustatymus, kurie sudaro galimybę mobiliajam telefonui veikti be vartotojo valios (pvz., jungtis prie mobiliojo interneto), ir informaciją apie tokių nustatymų pakeitimo galimybes.

Kad išmanieji mobilieji telefonai tinkamai veiktų, būtina reguliariai atnaujinti programinę įrangą. Atnaujinimas gali vykti dviem būdais:

1. išmanieji telefonai patys gali parsisiųsti programinės įrangos naujinimus iš interneto automatiškai ir nepriklausomai nuo vartotojo valios; arba

2. pagal telefono aparato naudojimo instrukciją vartotojai patys gali nusistatyti, kokiu būdu jungtis prie interneto ir siųstis naujinimus: per mobilųjį internetą (tai yra brangiau), ar alternatyviu būdu – jungiantis prie belaidžio interneto (WiFi) per namų kompiuterį (tai gali papildomai nekainuoti). Tokiu būdu programinės įrangos naujinimai būtų parsisiunčiami tik vartotojui sutikus ir (arba) pasirinkus jų parsisiuntimo būdą.

Tad patariame norintiems sutaupyti vartotojams arba atsisakyti duomenų perdavimo paslaugų ir atnaujinti išmaniojo telefono programinę įrangą kitais būdais, arba savo išmaniųjų mobiliųjų telefonų aparatuose nusistatyti, kad prie mobiliojo interneto ar belaidžio interneto (WiFi) išmanieji telefonai negalėtų prisijungti patys automatiškai, t. y. kad išmanieji telefonai galėtų jungtis prie interneto tik pageidaujant vartotojui ar šiam sutikus. Taip pat vartotojai turėtų atidžiai išanalizuoti su paslaugų teikėjais sudaromas sutartis ar paslaugų teikimo taisykles ir atkreipti dėmesį, ar yra užsakytos duomenų perdavimo paslaugos.

Jei vartotojams kyla neaiškumų šiuo klausimu, galima užduoti klausimą Tarnybos svetainėje, „Dažnai užduodamų klausimų“ skiltyje http://www.rrt.lt/lt/duk_899/vartotoju-d.u.k..html. Kilus ginčui su operatoriais, vartotojai turi teisę raštu kreiptis į Tarnybą dėl ginčų išsprendimo išankstine ne teismo tvarka. Plačiau apie skundų pateikimo ir sprendimo sąlygas skaitykite http://www.rrt.lt/lt/vartotojui/skundai/kur-kreiptis-kam-8926.html.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Prieš keletą dienų sulaukiau telefono skambučio, kurio numeris prasideda +44, tačiau ragelio nekėliau. Šiandien gavau trumpąją žinutę iš kito telefono numerio, skelbiančią, kad mano telefono numeris laimėjo 2 milijonus eurų. Numeris prasideda +44 numeriu. Noriu pasiteirauti, neatsižvelgiant į tai, jog kažkas bando žmonių budrumą - ar yra skelbiami numeriai, į kuriuos geriau neatsiliepti bei ką daryti, jei tokie įvykiai kartosis nuolatos?

Mus pasiekiantys skambučiai, elektroniniai laiškai, pranešantys, kad mums pasisekė loterijoje ar kitur, trumpam nudžiugina, o vėliau sukelia nerimą. Galiausiai jie sukelia nepatogumą. Paprastai laimėjusiam siūloma atlikti kažkokius veiksmus – papildyti svetimą išankstinio mokėjimo telefono ryšio kortelę, atsidaryti sąskaitą ir į ją įdėti tam tikrą sumą pinigų, nurodyti savo banko sąskaitą, į kurią tuoj pat bus pervesta didelė pinigų suma.

Piliečių, bandančių apgavystės būdu praturtėti, gretos neretėja, telefono ryšio numeriai, elektroninio pašto adresai dažnai keičiami.

Kol tai atsitinka kitiems, mums atrodo, kad nereikia imti į galvą, tačiau kai tai nutinka patiems, galvą pametame.

Jei smalsu, galite atsiliepti, tačiau perskambinti Jums skambinusiu numeriu nepatartume, gali būti nemaži nuostoliai.

Plačiau apie visokias apgavystes elektroninėje erdvėje

http://www.esaugumas.lt/index.php?1444788289.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Prieš sudarant sutartį buvau informuotas dėl paslaugų ir kainos, o kai reikėjo mokėti už paslaugas, buvo paskaičiuota visiškai kitaip.

Paslaugų teikimas vyksta pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir tai, kas užrašyta sutartyje, privaloma vykdyti. Kita vertus, paslaugų teikėjo konsultantas, aiškindamas apie paslaugas, galėjo suklysti, o ir Jūs galėjote ne taip suprasti... Sutarties tekstas paprastai užima du tris puslapius ir visko perskaityti sutarties sudarymo vietoje nespėsite, todėl su Jums svarbiausiomis sutarties sąlygomis geriau susipažinti iš anksto. Sutarčių sąlygos turi būti skelbiamos paslaugų gavėjų aptarnavimo centruose kiekvienam paslaugų gavėjui prieinamoje vietoje ir teikėjo tinklalapyje internete. Nepagailėkite laiko ir kantrybės – išsiaiškinkite visus neaiškius sutarties punktus ir neaiškius išsireiškimus. Pasirašyti sutartį galima tik tuomet, kai visi išsireiškimai Jums suprantami ir Jūs su jais sutinkate. Sutarties pastabų skyrelyje dažnai būna įrašoma svarbi informacija apie sutarties sąlygų taikymą, apie akcijas, todėl jie turi būti suprantami ir įrašą sutartyje „akcija 09006X...“ derėtų išversti į žmonėms suprantamą kalbą, pvz., „12 mėnesių nemokami pokalbiai į ... tinklą“ ir būtent tokią suprantamą sąlygą reikia įrašyti į sutartį. Tai gali padaryti teikėjo atstovas sutarties pastabų grafoje sutarties sudarymo metu, gavėjui pareikalavus.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Buvau netoliese Baltarusijos pasienio ir mane sujungė su užsienio tinklu. Vėliau gavau didelę sąskaitą, nors niekur nebuvau iškeliavęs iš Lietuvos – ar privalau mokėti pagal tokius tarifus paskaičiuotą sumą?

Pasienio zonoje Jūsų judriojo telefono ryšio aparatas automatiškai prisijungė prie kaimyninės šalies judriojo ryšio operatoriaus tinklo, tikėtina, skleidžiančio stipresnius signalus už Lietuvos judriojo ryšio operatoriaus, kurio paslaugomis Jūs naudojatės, signalus, todėl Jūsų skambučiai buvo apmokestinti pagal tarptinklinio ryšio tarifus. Atsižvelgiant į tai, kad susiklosčiusi situacija nepriklauso nuo Jums judriojo telefono ryšio paslaugas teikiančio operatoriaus valios, Jūs turėtumėte sąskaitą apmokėti. Paslaugų teikėjas gali savo noru Jums kompensuoti dalį per neapdairumą patirtų nuostolių, nors to daryti neprivalo. Tačiau tuo atveju, jei pagal Jūsų su paslaugų teikėju pasirašytą sutartį dėl judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo nenumatytas tarptinklinio ryšio paslaugų teikimas, taip pat jei Jūs šių paslaugų neužsisakėte po sutarties pasirašymo, tokią sąskaitą Jūs galite ginčyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paslaugų teikėjų interneto tinklalapiuose informuojama, jog pasienyje gyvenantiems vartotojams rekomenduojama operatorių pasirinkti rankiniu būdu. RRT tinklalapyje yra pateikta vartotojams aktuali informacija apie naudojimąsi judriojo telefono ryšio paslaugomis pasienyje – ją galite rasti tinklapyje www.rrt.lt, skyriaus Elektroninių ryšių paslaugų vartotojams poskyryje Atmintinės.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Dėl ko dažniausiai Jums skundžiasi vartotojai? Dėl ko buvo rašomi skundai

Pagrindinės judriojo telefono ryšio abonentų skundų priežastys: - terminuotų sutarčių sąlygų keitimas paslaugų teikėjo iniciatyva; - apskaita (abejojama sąskaitos teisingumu ir ginčijamos kai kurios sumos); - informacinio-pramoginio turinio paslaugų prenumerata (kai abonentas tvirtina jokių paslaugų neužsakęs); - kredito limito laikymasis (kai paslaugų teikimas nesustabdomas šiam limitui pasibaigus); - paslaugų kokybė (kai abonentas tam tikroje vietovėje dėl tinklo aprėpties negali gauti kokybiškų balso telefonijos ar duomenų perdavimo paslaugų); -tarptinkliniai skambučiai būnant pasienyje (kai abonentas būdamas pasienyje, prisijungia prie užsienio operatoriaus tinklų to nežinodamas ir daug brangiau moka už paslaugas); - skambučiai į padidinto tarifo telefono numerius ( kai abonentas tvirtina tokiais numeriais neskambinęs); - WebDialer viruso padariniai judriojo interneto paslaugų gavėjams (kai minėtas virusas sukonfigūruoja telefoną ar naudojamą paslaugoms gauti kompiuterį taip, kad jungiamasi ne paslaugų teikėjo nustatytu būdu, o per daug brangesniu ryšio kanalu ir taip patiriami nuostoliai). Atsakymas pateiktas 2009-12-10

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Prašau paaiškinkite kaip elgtis: gavau žinutę iš numerio 1319, kurioje rašoma, kad mano numeris laimingas ir man atsiveria galimybė dalyvauti klausimų-atsakymų žaidime bei laimėti nemenką sumą pinigų. Po to atėjo ir antra SMS iš to paties numerio su klausimu. Ar iš tikro už atsiųstąsias žinutes tenka pačiam susimokėti? Nors aš jokios paslaugos neužsiprenumeravau ir neatsakau į gaitąsias SMS.

Atsakydami į Jūsų paklausimą norėtume informuoti, kad iš Jūsų išdėstytų aplinkybių matyti, kad trumpuoju numeriu 1319 Jums buvo teikiamos informacinės visuomenės paslaugos, t. y. paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos. Informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 65-2380). Vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi bei 20 straipsnio 1 punktu, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prižiūri, kaip informacinės visuomenės paslaugų teikėjai laikosi Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, dėl Jūsų paklausime nurodytų informacinės visuomenės paslaugų teikimo, taip pat dėl to, ar informacinės visuomenės paslaugų teikėjas laikosi teisės aktų reikalavimų ir tinkamai informuoja paslaugų gavėjus apie informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir apmokestinimo sąlygas bei kitų su informacinės visuomenės paslaugomis susijusių klausimų Jūs turėtumėte kreiptis į Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, adresu Gedimino pr. 7, Vilnius, tel. (8 5) 266 51 61, faks. (8 5) 266 51 80, el. p. info@ivpk.lt. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 6-212) nustato nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimą, nesąžiningos komercinės veiklos rūšis ir atvejus, atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą ir kt. Vadovaujantis Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų, kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o pagal 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vartotojai turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl šio įstatymo pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, jei Jūs manote, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjo vykdoma veikla galimai pažeidžia Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, adresu Vilniaus g. 25, Vilnius. Dėl vartotojų teisių pažeidimų vartotojai informuojami ir konsultuojami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos telefono linija (8 800) 00008, telefonu (8 5) 262 6760 arba elektroniniu paštu tarnyba@nvtat.lt.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kaip elgtis, nusprendus nutraukti terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį reikalaujama ne tik sumokėti už perleistą įrangą (judriojo ryšio telefoną, kompiuterį, kt.), bet ir sumokėti netesybas, t. y. apmokėti sutartyje nustatytą minimalų mėnesinį abonentinį mokestį iki sutarties galiojimo pabaigos?

RRT atkreipia elektroninių ryšių paslaugų gavėjų dėmesį, kad sutartis tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir kliento yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes viena šalis (elektroninių ryšių paslaugų teikėja) įsipareigoja pagal kitos šalies (klientas) užsakymą suteikti klientui ryšio paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai – atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančioms šios rūšies sutarčių ypatumus. CK 6.721 straipsnyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.

 

Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą.

 

Pažymėtina, kad civilinės teisės normos suteikia teisę elektroninių ryšių paslaugų teikėjams su abonentais sudaromose elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse nustatyti netesybas, kurios būtų taikomos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tačiau netesybų dydžio pagrįstumo klausimas kiekvienu individualiu atveju vertinamas ieškinį nagrinėjant teisme, kadangi vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Taigi, pagal CK suteiktą kompetenciją tik teismas gali pripažinti netesybas neprotingomis ar akivaizdžiai per didelėmis ir jas sumažinti.

 

Taip pat RRT neretai sulaukia vartotojų klausimų, ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pagrįstai reikalauja mokėti skolos administravimo, įjungimo po skolos ar panašius mokesčius. RRT atkreipia dėmesį, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.5 punkte yra nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti elektroninių ryšių paslaugų kainas, galiojančias elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu, įskaitant užmokesčius už pradinį prijungimą, elektroninių ryšių paslaugų aktyvavimo užmokesčius, periodinius užmokesčius ir kitus užmokesčius. Pažymėtina, kad informacija apie taikomus mokesčius, įskaitant ir skolos administravimo, įjungimo po skolos ar panašiai įvardijamus mokesčius, turi būti nurodyta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse ar elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų renkamų mokesčių nurodymas šalutiniuose šaltiniuose (lankstinukuose, internetiniame puslapyje) nėra tinkamas vartotojų informavimo apie taikomus mokesčius būdas. Kartu pažymėtina, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjui įvedus naujus mokesčius, pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktą elektroninių ryšių paslaugų teikėjui kyla pareiga apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, pranešti elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir kartu pranešti apie jų teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo nutraukti sutartį, jei naujosios sutarties sąlygos ar paslaugų kainos jam nepriimtinos.

Informacija atnaujinta 2013-02-18

Viename iš judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų salone buvo pirktas mobilusis telefonas. Telefonu yra galimybė naudotis tik to paslaugų teikėjo tinkle. Paprašius „atrišti“ aparatą, operatorius reikalauja sumokėti už „atrišimo“ paslaugą. Vartotojas klausia, ar turi teisę pardavinėti „pririštus“ telefonus ir reikalauti mokesčio už „atrišimo“ paslaugą?

Elektroninių ryšių paslaugų (toliau – paslaugos) galutiniams paslaugų gavėjams teikimo sutarties turinio ir kitus reikalavimus nustato Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės. Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad vartotojui visiškai atsiskaičius už galinį įrenginį (pvz., telefoną), kurį jis gavo iš paslaugų teikėjo, ir jam paprašius, paslaugos teikėjas turi nemokamai pakeisti šio įrenginio parametrus taip, kad įrenginys veiktų ir kitų paslaugų teikėjų ir operatorių tinkluose arba, vartotojui sutikus, nemokamai pateikti galinio įrenginio konfigūravimo priemones bei instrukcijas, kad vartotojas pats galėtų įrenginį „atrišti“. Reikia, kad vartotojas, per 1 mėnesį nuo paslaugų teikimo sutarties pabaigos ir visiškai atsiskaitęs su teikėju, pateiktų paslaugos teikėjui prašymą dėl galinio įrenginio pakeitimo, o teikėjas per 15 dienų nuo tokio prašymo gavimo turi jį įvykdyti.

Pastebėtina, kad Taisyklių 22 punkte pareiga nemokamai pakeisti („atrišti“) galinį įrenginį yra įtvirtinta tik vartotojų atžvilgiu. (Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymą vartotoju laikomas fizinis asmuo, kuris naudojasi ar pareiškia norą naudotis viešosiomis elektroninių ryšių paslaugomis nesusijusiems su jo amatu, verslu ar profesija tikslams, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti). Juridinių asmenų atžvilgiu tokia pareiga Taisyklėse iš viso nėra numatyta, todėl paslaugų teikėjas neprivalo juridinių asmenų įsigytų galinių įrenginių pakeisti („atrišti) nemokamai.

 

Informacija atnaujinta 2013-03-08
DUK Numerio perkeliamumasKlausimai (11)
s

Kokie teisės aktai nustato numerio perkeliamumo tvarką?

 Numerio perkeliamumo tvarką nustato Abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas 2011 m. balandžio 29 d. RRT direktoriaus įsakymu Nr. 1V-460 (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=431997).

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kaip sužinoti, ar numeris jau perkeltas į naujo paslaugų teikėjo tinklą?

Apie tai, kad fiskuoto ar judriojo telefono ryšio numeris jau yra perkeltas, abonentą privalo pranešti naujasis paslaugų teikėjas. informaciją, kokiam paslaugų teikėjui priklauso fiksuoto ar judriojo ryšio telefono numeris, galima rasti ir Nacionalinėje elektroninių ryšių resursų ir leidimų sistemoje tinklalapio adresu http://www.nerilas.lt/#lookup.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar galima nustatyti kitokią nei 1 darbo diena numerio perkėlimo datą?

Taip, abonentas prašyme gali nurodyti pageidaujamą abonentinio numerio perkėlimo datą.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Per kiek laiko operatorius privalo perkelti telefono numerį?

Numerio perkėlimo procesas iki perkelto abonentinio numerio aktyvavimo turi užtrukti ne ilgiau kaip 1 darbo dieną, laikas skaičiuojamas nuo prašymo pateikimo dienos.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar numerio perkeliamumas yra mokama paslauga?

Ne, abonentui numerio perkėlimas nieko nekainuoja. Numerio perkeliamumą operatoriai privalo užtikrinti savo lėšomis.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ką reikia daryti, norint perkelti savo telefono numerį į naujo paslaugų teikėjo tinklą?

Keisdamas telefono ryšio paslaugų teikėją ir norėdamas išlaikyti savo telefono numerį, abonentas naujam paslaugų teikėjui turi pateikti prašymą dėl numerio perkėlimo. Dėl prašymo formų reikia kreiptis į tą paslaugų teikėją, į kurio tinklą norima perkelti numerį.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar gali operatoriai riboti numerio perkeliamumą?

Ne, operatoriai negali riboti abonentinio numerio perkeliamumo. Numerio perkėlimo paslauga turi būti užtikrinama net jei abonentas yra sudaręs su operatoriumi terminuotą elektroninių ryšių paslaugų sutartį. Tačiau tokiu atveju operatorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (pvz., likusią mokesčio už judriojo ryšio įrangą dalį, suteiktas nuolaidas ir pan.) dėl priešlaikinio terminuotos sutarties nutraukimo. Tad jeigu abonentas nori perkelti savo telefono numerį iš dabartinio operatoriaus x, su kuriuo yra sudaręs terminuotą paslaugų teikimo sutartį, į operatoriaus y tinklą, jis turi kreiptis į operatorių y ir parašyti prašymą dėl numerio perkėlimo. Šio prašymo pagrindu automatiškai nutrūksta terminuota abonento sutartis su dabartiniu operatoriumi x, numeris yra perkeliamas, tačiau operatorius x turi teisę reikalauti iš abonento atlyginti nuostolius dėl priešlaikinio terminuotos sutarties nutraukimo.

Informacija atnaujinta 2013-03-14

Kokie telefono numeriai gali būti perkelti?

Keičiant operatorių, į naujo paslaugų teikėjo tinklą perkeliami visi be išimties fiksuoto ar judriojo telefono ryšio numeriai.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar numerio perkeliamumo paslaugą privalo užtikrinti tiek judriojo, tiek fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjai?

Taip, numerio perkeliamumo paslaugą privalo teikti tiek judriojo, tiek fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėjai. Atkreipiame dėmesį, kad negalima perkelti fiksuoto telefono ryšio numerių į judrųjį ir atvirkščiai.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar abonentas, keisdamas telefono ryšio paslaugų teikėją, turi teisę išlaikyti abonentinį numerį?

Taip. Operatoriai savo lėšomis privalo užtikrinti abonentinio numerio perkėlimą, kai abonentas keičia telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Man pavogė telefoną, turėjau ežio kortelę. Ar įmanoma gauti naują ežio kortelę, kurios numeris būtų kaip senosios?


Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teisės aktai nenustato taisyklių dėl telefono ryšio numerių atstatymo savininkui, kai yra pavagiama SIM kortelė su telefono ryšio numeriu, todėl dėl tokios galimybės prašome kreiptis į išankstinės mokėjimo kortelės operatorių.

 

Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK InternetasKlausimai (9)
s

Esu nepatenkintas interneto paslaugų kokybe, negaliu naudotis internetu. Ar įmanoma nutraukti sutartį be netesybų? Kreipiausi į operatorių raštu dėl sutarties nutraukimo be netesybų, tačiau operatorius nesutiko to padaryti.

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punkte nurodyta: Sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko, jei Teikėjas pakeičia Sutarties sąlygas, įskaitant ir Sutartyje nurodytų Paslaugų kainų padidinimą, arba iš esmės pažeidžia Sutartį. Apie Sutarties sąlygų pakeitimus, įskaitant ir Sutartyje nurodytų Paslaugų kainų padidinimą, abonentui pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, ir kartu pranešama apie jo teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo nutraukti Sutartį, jei naujosios Sutarties sąlygos ar Paslaugų kainos jam nepriimtinos. Jei abonentas šiame punkte nurodytu atveju nutraukia Sutartį, Teikėjas neturi teisės taikyti abonentui netesybų dėl priešlaikinio Sutarties nutraukimo. Taisyklės įtvirtina atvejus, kada abonentai turi teisę nutraukti terminuotas elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis be netesybų dėl priešlaikinio paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. Ar interneto paslaugų teikimo sutrikimai galėtų būti laikomi esminiu paslaugų teikimo sutarties pažeidimu, sprendžiama atskirai kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į paslaugų teikimo sutarties nuostatas ir įvertinant visas aplinkybes (pvz., ar paslaugų gavėjas tikrai negalėjo naudotis paslaugomis dėl paslaugų teikėjo kaltės, ar paslaugų teikėjas neužtikrino sutartyje numatytos paslaugų kokybės ir pan.). Nepavykus su paslaugų teikėju susitarti dėl sutarties nutraukimo be netesybų, paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į tarnybą, kad ši išspręstų ginčą su paslaugų teikėju ir, įvertinusi visas aplinkybes, nustatytų, ar konkrečiu atveju yra galimybė nutraukti paslaugų teikimo sutartį taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad visus teisinius santykius, susijusius su netesybomis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Taigi, pagal CK suteiktą kompetenciją, tik teismas gali pripažinti netesybas neprotingomis ar akivaizdžiai per didelėmis ir jas sumažinti.

Informacija atnaujinta 2013-04-09

Naudojuosi telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiama interneto paslauga, o telefonu - ne. Tačiau turiu mokėti abonentinį mokestį ir už telefoną, ir už internetą. Kiek man žinoma, miestuose abonentai moka tik už interneto paslaugas, o telefono mokesčio jiems nėra (jei juo nesinaudoja). Kodėl tokio principo nėra ir kaimuose? Ar tai nėra dvigubas mokestis ir kaimo gyventojų diskriminacija?

Tikėtina, kad vartotojui teikiamos plačiajuosčio interneto paslaugos (kitaip DSL, angliškai Digital Subscriber Line), kurios teikiamos naudojant vietinę liniją (telefono linija). Tad šiuo atveju mokamas ne abonentinis mokestis už telefono ryšio paslaugas, o mokestis už telefono liniją. Per šią liniją galima teikti įvairias paslaugas (telefono, interneto, televizijos), už kurias mokama atskirai. Telefono linijos teikimas – universalioji elektroninių ryšių paslauga ir jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo nuostolių kompensavimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo bei kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 131-6229) priedo 2.1 punktu, yra nustatyta aukščiausia kainos riba – "Abonentinis mėnesio užmokestis už telefono liniją vartotojams – 23 Lt (6,6613 EUR) (PVM įskaitytas).“

 

Jeigu kiltų papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tel. (8 5)  210 5633.

 

Informacija atnaujinta 2014-08-21

Pasirašiau interneto sutartį 1 metams, tačiau keičiu gyvenamąją vietą, o name, kuriame ruošiuosi gyventi, esamas paslaugų teikėjas neteikia interneto paslaugų. Jis teigia, kad man reikia sumoketi piniginę bauda. Ar jis turi teisę to reikalauti, jei negali suteikti paslaugų ten, kur man reikia? Jei gali, tai kokio dydžio baudą galima skirti?

Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 (Žin., 2005, Nr. 152-5627; 2011, Nr. 134-6391), 6.3 punkte nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje aiškiai nurodyti teikiamas elektroninių ryšių paslaugas, jų teikimo sąlygas. Sprendžiant iš pateikto situacijos aprašymo, buvo sudaryta sutartis dėl interneto paslaugų teikimo fiksuotoje vietoje (t.y. konkrečiu adresu), todėl paslaugų teikėjas neprivalo teikti paslaugų kitoje nei susitarta sutartyje vietoje. Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikėjas gali neturėti techninių galimybių teikti interneto paslaugas kitoje vietoje (pvz., nenutiesti kabeliai iki namo, kuriame ruošiatės gyventi).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pažymėtina, kad netesybos turi dvejopą tikslą: tai yra prievolės vykdymo užtikrinimo priemonė, be to, tai yra civilinės atsakomybės forma, kuri taikoma kai šalis netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punkte nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį abonentas turi teisę nutraukti anksčiau laiko be netesybų, jei elektroninių ryšių paslaugų teikėjas pakeičia elektroninių ryšių paslaugų sutarties sąlygas, padidina elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje nurodytų elektroninių ryšių paslaugų kainas arba iš esmės pažeidžia elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad jums pakeitus gyvenamąją vietą, interneto paslaugos nebegali būti toliau jums teikiamos. Iš situacijos aprašymo nesimato, ar jūs kreipėtės į elektroninių ryšių paslaugų teikėją dėl sutarties nutraukimo pasinaudodami jums CK 6.721 straipsnyje numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Pažymėtina, kad klientas, nutraukdamas paslaugų teikimo sutartį vienašališkai, privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Pažymėtina, kad civilinės teisės normos suteikia teisę elektroninių ryšių paslaugų teikėjams su abonentais sudaromose elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse nustatyti netesybas, kurios būtų taikomos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tačiau netesybų dydžio pagrįstumo klausimas kiekvienu individualiu atveju galėtų būti keliamas kreipiantis su ieškiniu į teismą, kadangi vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Taigi, pagal CK suteiktą kompetenciją tik teismas gali pripažinti netesybas neprotingomis ar akivaizdžiai per didelėmis ir jas sumažinti.

Jeigu kiltų papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tel (8 5) 210 5633.

 

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Pagal mobilaus interneto suartį su operatoriumi galiu išnaudoti 5MB nemokamai, kiti apmokestinami 22ct/min (6,3716 EUR ct/min). Ar gali operatorius apmokestinti automatiškai persiunčiamus interneto nustatymus, prilyginant juos naršymui internete?

Paslaugos turi būti teikiamos ir apmokestinamos pagal sutarties sąlygas.

Operatoriaus standartinėje paslaugų teikimo sutartyje  nurodoma, kad operatoriaus judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi (toliau – Sutartis) operatorius įsipareigoja, atsižvelgiant į Sutarties sąlygas, suteikti Sutartį sudariusiam Klientui šias judriojo telefono ryšio paslaugas (toliau – Paslaugos): išeinančius bei įeinančius pokalbius Lietuvoje bei užsienyje; išeinančias bei įeinančias SMS/MMS žinutes; duomenų perdavimo paslaugas; interneto prieigą.“

Mokėjimo planuose nurodomas tik „Duomenų perdavimas, Lt/MB (EUR/MB)“, t. y. apmokestinama pagal perduotų duomenų kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar Jūs naršote internete, ar siunčiatės telefono aparato nustatymų atnaujinimus. Prieiga prie interneto papildomai neapmokestinama.

Informacija atnaujinta 2014-08-21

Su interneto paslaugų teikėju sudariau mobilaus interneto sutartį, pagal kurią už mėnesinį mokestį man leidžiama persiųsti tam tikrą duomenų kiekį. Gavęs sąskaitą nustebau, nes suma už paslaugas buvo daugiau nei 10 kartų didesnė, nei tikėjausi. Pasirodo, aš labai greitai išnaudojau mėnesinių mokesčių apmokamą duomenų kiekį ir toliau man mokestis buvo skaičiuojamas daug didesnis. Paskambinęs paslaugų teikėjui, gavau atsakymą, kad išnaudojus mėnesiniu mokesčiu apmokamą duomenų kiekį įkainiai padidėjo ir, kadangi aš toliau naudojausi paslaugomis, privalau sumokėti sąskaitoje nurodytą sumą. Ar čia nėra kokios apgaulės?

Prieš sudarant sutartį su interneto paslaugų teikėju reikėtų atkreipti dėmesį į paslaugų teikimo sąlygas ir kokį paslaugų paketą jis siūlo už reklamuojamą mėnesinį mokestį. Taip pat reikia sužinoti, kokiu būdu galėsite kontroliuoti persiųstų duomenų kiekį. Jei duomenų kiekio kontroliuoti negalima arba kontrolės būdas nėra patikimas (pvz.., duomenys kontroliuojami naudojant mobilaus interneto kortelės programinę įrangą, kurią įdiegus iš naujo ar atnaujinus duomenys gali išsitrinti, parodymai gali nesutapti su paslaugų teikėjo užfiksuotais duomeninis), nustatytą duomenų kiekį galite viršyti ir pakankamai daug. Įvertinant persiųstų duomenų kiekį, reikia žinoti, kad interneto tinklo palaikymo sistema taip pat naudoja tam tikrą duomenų kiekį, t. y. persisiunčiant 1 MB apimties dokumentą bus persiųsta daugiau nei 1 MB.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kaip pasirinkti interneto paslaugos teikėją – pasiūlymai reklamose vienas už kitą patrauklesni?

Dažniausiai renkamės tą paslaugų teikėją, kuris mums reikalingą paslaugą siūlo už mažiausią kainą, tačiau prieš pasirenkant bet kokių elektroninių paslaugų teikėją, reikia kiek galima daugiau sužinoti apie teikėją ir jo teikiamas paslaugas. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) įpareigoja paslaugų teikėją, prieš sudarant sutartį, sudaryti galimybę paslaugų gavėjui susipažinti su paslaugų teikimo sutarties sąlygomis, teikėjo paslaugų teikimo taisyklėmis bei kitokia informacija, turinčia įtakos paslaugų gavėjo apsisprendimui sudaryti sutartį. Ši ir kita vartotojams reikalinga informacija turi būti skelbiama viešai paslaugų gavėjų aptarnavimo centruose kiekvienam paslaugų gavėjui prieinamoje vietoje ir teikėjo tinklalapyje internete, jeigu toks yra. Interneto paslaugų teikėjas sutartyje privalo nurodyti minimalią užtikrinamą duomenų perdavimo ir priėmimo spartą teikėjo tinkle bei paslaugų vartotojui jungiantis į kitus tinklus, su kuriais teikėjo tinklas yra tiesiogiai sujungtas, ir interneto paslaugų pateikiamumą – laiko, kuriuo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį teikėjas garantuoja paslaugų teikimą, santykį su viso ataskaitinio laikotarpio laiku, išreiškiamą procentais. Jei teikėjas nurodo tik maksimalią duomenų perdavimo spartą (pvz., „interneto duomenų perdavimo greitis iki 2 Mb per sekundę“), jis negarantuoja tinkamo interneto paslaugų teikimo. Todėl prieš pasirašydami sutartį reikalaukite, kad paslaugų teikėjas sutartyje nurodytų minimalią duomenų perdavimo ir priėmimo spartą, kaip to reikalauja Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Norėčiau, kad patartumėt. Įsigijau mobilųjį internetą. Man teigė, kad ten, kur gyvenu, interneto ryšys tikrai bus ir neturėsiu jokių problemų, tačiau ryšio išvis nėra. Sutartį pasirašiau trejiems metams, o kadangi interneto nėra, moku už nieką. Kaip man ją nutraukti?

Judriojo telefono ryšio paslaugas, įskaitant internetą, operatorius teikia savo tinklo aprėpties zonoje. Operatorius privalo sudaryti galimybę vartotojams su šia zona išsamiai susipažinti. Paslaugų teikimo sutartyje turi būti nurodyti užtikrinami judriojo interneto kokybės rodikliai, t. y. minimali duomenų perdavimo sparta ir pateikiamumas. Jei vartotojas negauna interneto paslaugos operatoriaus nurodytoje aprėpties zonoje arba reali kokybė neatitinka numatytos sutartyje dėl, jo manymu, netinkamos kokybės, reiktų raštu kreiptis į operatorių, gavus jo atsakymą surinkti papildomus įrodymus ir kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl tyrimo, ar ryšio kokybė atitinka Elektroninių ryšių teikimo taisyklių ir paslaugų teikimo sutarties reikalavimus ir ar operatoriaus deklaruojama tinklo aprėptis atitinka realiai užtikrinamą. Ryšio kokybės tikrinimą svarbu atlikti kol paslaugų teikimas ar sutartis dar nenutraukta ir paslaugos teikiamos. Jei tyrimo išvados parodytų, kad ryšio kokybės reikalavimų normos pažeistos, vartotojas, raštu dėl to kreipdamasis į operatorių, galėtų nutraukti sutartį anksčiau laiko netaikant netesybų. Paslaugų skyrius Tel. (8-5) 210 5667

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar jūsų tarnyba nagrinėja vartotojų skundus dėl interneto paslaugų kokybės?

Taip, nagrinėja. Prašome užpildyti skundo formą http://www.rrt.lt/lt/vartotojui/skundai/formos_391.html ir pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai, o jei kiltų papildomų klausimų, kreiptis tel. 8 5 210 5633.

 

 

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kaip elgtis, nusprendus nutraukti terminuotą elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį reikalaujama ne tik sumokėti už perleistą įrangą (judriojo ryšio telefoną, kompiuterį, kt.), bet ir sumokėti netesybas, t. y. apmokėti sutartyje nustatytą minimalų mėnesinį abonentinį mokestį iki sutarties galiojimo pabaigos?

RRT atkreipia elektroninių ryšių paslaugų gavėjų dėmesį, kad sutartis tarp elektroninių ryšių paslaugų teikėjo ir kliento yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, nes viena šalis (elektroninių ryšių paslaugų teikėja) įsipareigoja pagal kitos šalies (klientas) užsakymą suteikti klientui ryšio paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis yra priskirtina atskirai sutarčių rūšiai – atlygintinų paslaugų teikimo sutarčiai, bendrosios prievolių bei sutarčių teisės nuostatos turi būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja teisės normoms, numatančioms šios rūšies sutarčių ypatumus. CK 6.721 straipsnyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento, t. y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo, galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatymas nenumato.

 

Kliento teisė atsisakyti bet kuriuo momentu nuo teikiamų paslaugų aiškintina tuo, kad paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui. Klientui išreiškus valią atsisakyti nuo paslaugų, jų teikėjas turi nutraukti tokių paslaugų teikimą.

 

Pažymėtina, kad civilinės teisės normos suteikia teisę elektroninių ryšių paslaugų teikėjams su abonentais sudaromose elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse nustatyti netesybas, kurios būtų taikomos nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, tačiau netesybų dydžio pagrįstumo klausimas kiekvienu individualiu atveju vertinamas ieškinį nagrinėjant teisme, kadangi vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, jei netesybos aiškiai per didelės ar neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Taigi, pagal CK suteiktą kompetenciją tik teismas gali pripažinti netesybas neprotingomis ar akivaizdžiai per didelėmis ir jas sumažinti.

 

Taip pat RRT neretai sulaukia vartotojų klausimų, ar elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pagrįstai reikalauja mokėti skolos administravimo, įjungimo po skolos ar panašius mokesčius. RRT atkreipia dėmesį, kad Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.5 punkte yra nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, elektroninių ryšių paslaugų teikėjas privalo aiškiai nurodyti elektroninių ryšių paslaugų kainas, galiojančias elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties sudarymo metu, įskaitant užmokesčius už pradinį prijungimą, elektroninių ryšių paslaugų aktyvavimo užmokesčius, periodinius užmokesčius ir kitus užmokesčius. Pažymėtina, kad informacija apie taikomus mokesčius, įskaitant ir skolos administravimo, įjungimo po skolos ar panašiai įvardijamus mokesčius, turi būti nurodyta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartyse ar elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse. Elektroninių ryšių paslaugų teikėjų renkamų mokesčių nurodymas šalutiniuose šaltiniuose (lankstinukuose, internetiniame puslapyje) nėra tinkamas vartotojų informavimo apie taikomus mokesčius būdas. Kartu pažymėtina, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjui įvedus naujus mokesčius, pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 12 punktą elektroninių ryšių paslaugų teikėjui kyla pareiga apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, pranešti elektroninių ryšių paslaugų gavėjams ir kartu pranešti apie jų teisę be jokių netesybų dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo nutraukti sutartį, jei naujosios sutarties sąlygos ar paslaugų kainos jam nepriimtinos.

Informacija atnaujinta 2013-02-18
DUK Interneto saugumasKlausimai (4)
s

Kokiomis priemonėmis identifikuoti kenkėjiškoje veikloje dalyvaujantį kompiuterį, tinkle, kuriame veikia daug kompiuterių?

 

Siūlome užvaldyto kompiuterio paieškai vidiniame tinkle naudoti programas „wireshark“, „tcpdump“ arba „windump“. Aptikus pažeistą kompiuterį rekomenduojame atlikti kenksmingo programinio kodo šalinimą, įdiegti būtinas apsaugos priemones ir atnaujinti operacinę sistemą.

Informacija atnaujinta 2013-03-08

Kur galima skųstis, jei gaunu nepageidaujamus elektroninio pašto laiškus (SPAM)?

Nepageidaujamo el. pašto (spam) siuntimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnis. Šio straipsnio priežiūrą vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). Norėdami, kad būtų nagrinėjami nepageidaujamų el. laiškų siuntimo atvejai, turite kreiptis į VDAI su raštišku prašymu, pridėkite prie prašymo atspausdinę tokių pranešimų pavyzdžius, su antraštėmis (full headers) ir ekrano vaizdais (printscreen). Galite panaudoti rašto formą iš VDAI svetainės: http://www.ada.lt/images/cms/File/formos/skundo_forma 2.doc.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos adresas:

A. Juozapavičiaus g. 6 / Slucko g. 2

09310 Vilnius

Tel. (8 5) 279 1445

Faksas (8 5) 261 9494

El. paštas ada@ada.lt

Informacija atnaujinta 2013-03-08

Ką daryti, jei interneto naudotojas gavo iš interneto paslaugų teikėjo pranešimą, kad jo IP adresas užfiksuotas kenkėjiškoje veikloje?

Siūlome atlikti tokius veiksmus:

a)      Patikrinkite kompiuterį atnaujintomis saugos priemonėmis ar internetiniais skeneriais, pvz.: http://www.f-secure.com/en_EMEA/security/security-lab/tools-and-services/online-scanner/ ar http://www.eset.com/onlinescan, http://www.nod32.lt/ gresmiu-centras/scanner arba kitais.

b)      Įdiekite naujausius operacinės sistemos ir naudojamų programų pataisymus.

c)      Jei naudojate „Microsoft Windows“ operacinę sistemą, rekomenduojame kompiuterį patikrinti su „Microsoft Safety Scanner“, ją rasite adresu: http://www.microsoft.com/ security/scanner/en-us/default.aspx.

d)     Pasitikrinkite, ar nėra naujų duomenų https://www.cert.lt/tikrinti.html.

Informacija atnaujinta 2013-03-08

Elektroniniu paštu gaunu žinutes, kurias prašoma persiųsti dešimčiai ar daugiau žmonių, nes tuomet laiške paminėto sergančio berniuko banko sąskaita pasipildys. Ateina ir kitokie laiškai – perspėjimai apie tykančias nelaimes, jei neišplatinsiu šios žinutės. Paskutinis gautas – Šventosios Teresės Malda su prierašu, kad maldos ištrinti negalima, jog nenutrauktumėme grandinės. Prašau pagrįskite, kodėl tokias žinutes aš nedelsiant turiu ištrinti bei neplatinti pažįstamiems.

Toks laiškas – taip vadinamas Hoax tipo virusas (angl. "hoax" – apgaulė, melaginga žinia, pokštas), kurio tikslas yra įtikinti vartotoją laišką persiųsti kuo didesniam skaičiui respondentų. Anksčiau tokiais laiškais buvo bandoma perpildyti el. pašto dėžutes, dabar dažniausiai siekiama išprovokuoti grandininę jais patikėjusių asmenų reakciją. Be to, kartu su tokiu laišku gali būti siunčiamas ir kenkėjiškas programinis kodas, nuorodos, kurias paspaudus vykdoma DoS ataka (angl. „Denial of service“, liet. paslaugų trikdymo ataka). Po pradinio laiško išsiuntimo juos toliau siunčia kiti vartotojai, todėl rekomenduojame šiuos laiškus ignoruoti ir netapti tolesniais jų platintojais.

Patikimų techninių priemonių stabdyti melagingo tipo laiškus nėra, nes jų platinimą atlieka patys vartotojai. Įvairūs ribojimai, filtrai pagal siuntėją ir turinį yra neefektyvūs, nes šie laiškai siuntinėjami draugams ir pažįstamiems iš ankstesnių susirašinėjimų, o ne automatizuotu būdu. Tik patys žmonės gali sustabdyti tokių el. laiškų plitimą.

 Daugiau apie tokio pobūdžio laiškus galite paskaityti RRT svetainėje: http://www.esaugumas.lt/lt/kompiuteriu-virusai/hoax-virusai.html. Jeigu turite papildomų klausimų, prašome kreiptis į Saugumo incidentų tyrimų skyrių (CERT-LT) tel. 210 5679.

Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK Radijo ryšysKlausimai (8)
s

Ar yra Lietuvoje pasitaikę nelegalaus (piratinio) tipo transliavimo trumposiose ar vidutinėse bangose?

Po 1990 m. buvo keli nelegalaus transliavimo (radijo programų siuntimo) atvejai.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kelių eismo taisyklėse rašoma: "21. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas." Kur galima rasti apibrėžimą, kas tai yra "mobiliojo ryšio priemonė", t.y. į tai įeina tik mobilūs telefonai, ar ir kitos automobilyje naudojamos radijo stotys (profesionalaus naudojimo, CB, radijo mėgėjų ir pan.)?

Nacionalinėje radijo dažnių paskirstymo lentelėje yra apibrėžta judrioji stotis - judriosios tarnybos stotis ryšiui palaikyti judant arba sustojus tiksliai neapibrėžtose vietose metu. Todėl manytume, kad šiuo atveju yra kalbama apie visas judriojo ryšio priemones. Tačiau draudimas naudotis ryšio priemonėmis nustatytas su išlyga, "jeigu jomis naudojamasi rankomis", todėl taip vadinamos "laisvų rankų" įrangos naudojimas nedraudžia ryšio priemonių naudojimo ir motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigių mašinų judėjimo metu.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Mūsų įmonė nori pastatyti radijo stotelę, kuri veiks tuo pačiu dažniu, kokiu naudojasi krovininių automobilių vairuotojai. Prie įmonės pastatyti stendą su informacija vairuotojams, kad jiems reikia persijungti į tam tikrą kanalą ir susisiekti su dispečeriu. Ar mums reikia kokių nors leidimų, ar kitų dokumentų?

Manytume, kad Jūs kalbate apie taip vadinamas CB arba PR27 stoteles. Jų naudojimo sąlygos nustatytos Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše.

Radijo dažnių naudojimo plane yra nustatyta, kad PR27 yra asmeninio nekomercinio naudojimo judriojo radijo ryšio įrenginiai, todėl gali būti naudojami tik fizinio asmens asmeniniams poreikiams tenkinti. Naudojimas įmonės reikmėms prieštarautų aukščiau nurodyto teisės akto nuostatoms ir būtų neteisėtas.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Radau interneto tinklalapį, kuriame parduodama ryšio slopinimo įranga. Ar tai legalu?

Radijo ryšio slopintuvai negali būti teikiami į rinką ir naudojami Lietuvoje, kadangi tokie įrenginiai netenkina elektromagnetinio suderinamumo reikalavimų, nustatytų Elektromagnetinio suderinamumo techniniame reglamente (Žin., 2006, Nr. 138-5286).

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Užsiimu smulkia prekyba GSM ryšio slopintuvais (blokatoriais). Man aktualu ar prekyba tokia technika yra leidžiama? Veiklą vykdau legaliai.

Judriojo radijo ryšio blokavimo sistemos, dar vadinamos ryšio slopintuvais, pasižyminčios elektromagnetinių trikdžių skleidimu, veikimas gali sukelti radijo trukdžius tarp radijo bangomis veikiančių telekomunikacijų sistemų ir pažeisti teisėtų radijo spektro naudotojų teises, todėl tokių slopintuvų naudojimas yra neteisėtas.

 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad tokie įrenginiai Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento (Žin., 2002, Nr. 104-4683) (toliau – Reglamentas) 15 punkte įtvirtinta, kad aparatai, t.y. bet kurie radijo ryšio įrenginiai ir (arba) telekomunikacijų galiniai įrenginiai (Reglamento 3 punktas), gali būti teikiami į rinką ir naudojami, jei išpildomos Reglamento 16 ir 17 punktuose nurodytos sąlygos.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima konstatuoti, kad GSM/GPS/DCS/UMTS ryšio signalų slopintuvų teikimas į rinką nesilaikant Reglamento 15 ir 16 punktų reikalavimų pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2003, Nr. 74-3421; 2004, 68-2368) 1524 straipsnio 1 dalį.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kokie leidžiami naudoti radijo dažniai 5 GHz belaidžio duomenų perdavimo tinkluose (802.11a), koks maksimalus leistinas spinduliuotės galingumas naudoti radijo dažnius be licencijos? Ar reikalingi ir kaip gaunami leidimai fiziniams ar juridiniams asmenims jeigu šis galingumas viršija leistiną?

Pagrindiniai teisės aktai, nustatantys radijo dažnių naudojimo sąlygas Lietuvoje yra Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė (toliau – Lentelė) ir Radijo dažnių naudojimo planas (toliau – Planas).

 

Pagal Planą 5150-5350 MHz ir 5470-5725 MHz radijo dažnių juostos yra skirtos ir belaidės prieigos sistemų, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus, mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams (WAS/RLAN).

 

Lentelės L446A išnaša sako, kad 5150-5350 MHz ir 5470-5725 MHz radijo dažnių juostas judrioji, išskyrus oreivystės judriąją, tarnyba gali naudoti tik Reglamento 229 rezoliucijoje (Use of the bands 5 150-5 250 MHz, 5 250-5 350 MHz and 5 470-5 725 MHz by the mobile service for the implementation of wireless access systems including radio local area networks) nurodytomis sąlygomis.

 

Todėl Plane, prie atitinkamų radijo dažnių juostų, yra pasakyta, kad judrioji tarnyba ribojama naudojimu mažojo nuotolio didelės talpos plačiajuosčiams duomenų perdavimo radijo ryšio įrenginiams. Radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami be atskiro leidimo, laikantis Sąraše nurodytų naudojimo sąlygų.

 

Sąrašo 3 priedas.

 

Todėl naudoti WAS/RLAN įrenginius didesnės galios nei yra nustatyta Sąraše nėra galimybės.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Sodyboje kur gyvenu įsivedžiau didelio nuotolio Wi-Fi internetą. Tačiau nerimauju dėl didelio dažnio spinduliuotės galimo poveikio vaikams. Norėčiau patikrinti, kokią spinduliuotę kokiu atstumu skleidžia realioje aplinkoje įrengtas didelio atstumo veikimo Wi-fi įrenginys (http://www.ubnt.com/products/ps5.php). Ar yra tokių matavimo prietaisų? Ar galima tokią įrangą išsinuomoti ar paslaugą užsisakyti?

Duomenų perdavimo radijo ryšio įrenginiai (RLAN) be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos leidimo gali būti naudojami Lietuvoje 2400–2483,5 MHz, 5150–5350 MHz, 5470–5725 MHz radijo dažnių juostose, laikantis Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąraše (toliau – Sąrašas) nustatytų sąlygų.

 

Iš techninių specifikacijų, kurios pateiktos Jūsų nurodyto gamintojo tinklalapyje, matome, kad radijo ryšio įrenginys PowerStation5 (PS5) naudojamas kartu su specifikacijoje nurodyta integruota 22dBi stiprinimo antena PS5-22V ir stipriai viršija leistinas technines sąlygas, nustatytas Sąraše.

Taip pat atkreipiu Jūsų dėmesį, kad radijo ryšio įrenginys PS5 (kaip nurodyta gamintojo techninėje specifikacijoje), veikia 5200-5825MHz radijo dažnių juostoje, t.y.  platesnėje negu yra numatyta bevielės prieigos sistemų, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus, radijo ryšio įrenginiams.

 

Informacija atnaujinta 2015-05-20

Gal galite pasakyti kokie radijo dažniai naudotini ir nelicencijuoti bei kokio maksimalaus galingumo įrenginius galima naudoti mėgėjiškam radijo ryšiui: modelių valdymui ir vis populiarėjančiam FPV video transliavimui?

Vis populiaresnis tampa aviamodelių valdymas. Vis sudėtingesnė įranga naudojama, todėl natūralu, kad pasitaiko įvairių nesusipratimų.

Problema yra ta, kad dažnai mūsų rinkoje pasirodo radijo ryšio įrenginiai, kurių naudojimas Lietuvoje (ir visoje Europos Sąjungoje) yra neleistinas. Neretai tokie įrenginiai pigesni už Europos rinkai tinkamus analogus.

Europoje FPV (First Person View arba Flight Per Video) reikmėms naudojama 2.4GHz radijo dažnių juosta.

Taip vadinamą „nelicencijuojamą“ radijo dažnių naudojimą nustato Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašas su visais priedais.

 

Pačių aviamodelių valdymui (t.y. telemetrijos, valdymo komandų perdavimui) skirti radijo dažniai ir jų naudojimo sąlygos: 

Radijo dažnių juosta, radijo dažniai (kanalai)

Didžiausia leistina spinduliuotės galia

Papildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro bei radijo trukdžių slopinimo reikalavimai

Kiti radijo dažnių (kanalų) naudojimo ribojimai

Susiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai

34,995–35,225 MHz

100 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas 10 kHz.

Tik aviamodelių valdymui.

 

EN 300 220*

ERC/DEC/(01)11

ERC/REC 70–03

40,665 MHz, 40,675 MHz, 40,685 MHz, 40,695 MHz

100 mW e.r.p.

Kanalų atskyrimas 10 kHz.

 

EN 300 220*

ERC/DEC/(01)12

ERC/REC 70–03

* Taikoma radijo dažnių (kanalų) planavimui.

 

Video informacijai perduoti tinkama radijo dažnių juosta ir naudojimo sąlygos yra šios:

Radijo dažnių  juosta

Didžiausia leistina spinduliuotės galia, spinduliuotės galios tankis

Papildomi įrenginių sąsajos techniniai parametrai, prieigos prie radijo spektro bei radijo trukdžių slopinimo reikalavimai

Kiti radijo dažnių (kanalų) naudojimo ribojimai

Susiję teisės aktai, standartai ir kiti dokumentai

2400–2483,5 MHz

100 mW e.i.r.p.

100 mW/100 kHz e.i.r.p.**

10 mW/MHz e.i.r.p.***

Turi būti taikomi šio priedo 3 punkte nurodyti radijo trukdžių slopinimo būdai.

Tik plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams.

2009/381/EB

EN 300 328*

ERC/REC 70–03

ERC/DEC/(01)07

* Taikoma radijo dažnių (kanalų) planavimui.

** Jei naudojamas šuoliškas (angl. frequency hopping) radijo dažnio moduliavimas.

*** Jei naudojamas ne šuoliškas radijo dažnio moduliavimas.

2. Belaidės prieigos sistemų, įskaitant vietinio radijo ryšio tinklus, mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai (WAS/RLAN) ir plačiajuosčių duomenų perdavimo sistemų mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai naudojami neinterferencine teise.

3. 2400–2483,5 MHz radijo dažnių juostoje taikomi prieigos prie radijo spektro ir radijo trukdžių slopinimo būdai, kuriais būtų užtikrintos bent tokios eksploatacinės charakteristikos, kokios pasiekiamos taikant pagal 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (OL 2004 specialusis leidimas, 13 skyrius, 23 tomas, p. 254) priimtuose atitinkamuose darniuosiuose standartuose aprašytus būdus.

Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK Radijo mėgėjaiKlausimai (20)
s

Ar galiu prašymą persiųsti el. paštu?

El. paštu rrt@rrt.lt atsiųsti prašymai registruojami ir vykdomi, jei pateikiami tvarkingai užpildyti atitinkamoje formoje, skenuoti, įskaitomi ir kad būtų matomas originalus parašas. Visi dokumentai RRT gali būti pateikti taip pat tiesiogiai, paštu, faksu ar per apsaugotą interneto prieigą.

Informacija atnaujinta 2013-04-19

Kaip pratęsti leidimą, jei jo galiojimo laikas baigiasi? Prašymo formoje nėra tokio punkto.

Leidimas radijo mėgėjų veiklai ar leidimas naudoti radijo šaukinį yra ne tęsiamas, o yra išduodamas naujas leidimas naujam, Apraše nurodytam, terminui, t.y. 5 metų laikotarpiui. Standartinėje Prašymo formoje reikėtų žymėti 11 p., norint gauti leidimą radijo mėgėjų veiklai ir 13 p., norint gauti leidimą naudoti radijo šaukinį.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Noriu atnaujinti radijo mėgėjo veiklą. Kokios klasės leidimą turiu teisę gauti, jei turėjau C kategoriją?

Buvusios C ir D radijo mėgėjų kvalifikacinės kategorijos, kaip ir vėliau buvusios B (CEPT II-oji) ir A (CEPT I-oji) klasės, dabar prilygintos klasei A (CEPT klasei). A ir B kategorijos, kaip ir vėliau buvusi klasė C (nacionalinė) – klasei B.

Informacija atnaujinta 2013-04-19

Ar būtinai privalau gauti atskirą leidimą naudoti radijo šaukinį, jei mano įrengto radijo švyturio ar retransliatoriaus identifikavimui naudosiu leidime radijo mėgėjų veiklai įrašytą šaukinį?

Atskiras leidimas naudoti radijo švyturį ar retransliatorių nebūtinas. Tačiau Aprašo 13 punkte nustatyta tvarka Jums gali būti išduotas leidimas naudoti radijo šaukinį, kad radijo švyturys ar retransliatorius būtų identifikuojamas kitu radijo šaukiniu, o ne leidime radijo mėgėjo veiklai įrašytu.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar leidimas radijo mėgėjo veiklai, kuriame įrašytas radijo šaukinys, naudotas klubo veikloje, taip pat galioja iki leidime nurodytos galiojimo datos?

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1V-1070 „Dėl Teisės užsiimti radijo mėgėjų veikla suteikimo tvarkos ir užsiėmimo šia veikla sąlygų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 144-5273) 3.2 punkte nurodyta, kad radijo mėgėjai gali leisti naudoti jiems skirtą radijo šaukinį klubų veikloje iki 2006 m. gegužės 1 d. Per šį laikotarpį klubas, norintis toliau naudoti šį radijo šaukinį, turi gauti leidimą naudoti radijo šaukinį, o radijo mėgėjas turi prašyti panaikinti turimą leidimą. Jei tai nebus padaryta, po 2006 m. gegužės 1 d. radijo šaukinių, skirtų fiziniams asmenims, naudojimas klubo veikloje bus laikomas neteisėtu. Leidimas radijo mėgėjo veiklai galioja iki leidime nurodytos galiojimo datos.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar galiu iš RRT gauti informaciją apie konkretiems radijo mėgėjams skirtus radijo šaukinius arba jų asmeninius ar kontaktinius duomenis?

RRT neteikia turimos informacijos apie radijo mėgėjus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479, 2003, Nr. 15-597). Ši informacija yra skirta tik tarnybiniam naudojimui.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kokiam juridiniam asmeniui gali būti išduotas leidimas naudoti radijo šaukinį?

Pagal Aprašo 5 punktą dėl leidimo naudoti radijo šaukinį klubo veikloje išdavimo gali kreiptis bet kuris juridinis asmuo, kurio veikla yra susijusi su radijo mėgėjų veikla, pateikdamas tai įrodančius dokumentus. Vienas iš klubo narių būtinai turi būti radijo mėgėjas ir turėti galiojantį leidimą radijo mėgėjų veiklai.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Jei noriu pasirinkti šešiaženklį radijo šaukinį, ar būtinai, kaip anksčiau, po skaičiaus turi būti tik raidės A, B, P, N, arba F?

Tinka bet koks raidžių derinys, kuris nebuvo skirtas ar nėra rezervuotas kitam asmeniui, išskyrus junginius iš sekos QRA – QUZ ir raidžių grupę SOS.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar galiu prašyti RRT išduoti leidimą naudoti radijo šaukinį, turėdamas leidimą radijo mėgėjo veiklai? Ar tuomet seno pavyzdžio leidimai, kuriuose įrašytas kitas radijo šaukinys, galios iki juose nurodytos galiojimo laiko pabaigos?

Jei jau turite galiojantį leidimą radijo mėgėjų veiklai, vadovaudamasi Aprašo 16.4 punktu, RRT turi teisę atsisakyti išduoti naują leidimą, nes, atsižvelgiant į Aprašo 6 punktą, gali būti išduotas tik vienas leidimas radijo mėgėjų veiklai. Prašant naujo leidimo radijo mėgėjo veiklai, prašyme įrašomas pageidaujamas radijo šaukinys, kuris turėtų būti įrašytas naujame leidime, o kitus dar galiojančius leidimus prašoma panaikinti. Nenaikinant kitų turimų leidimų, pagal Aprašo 10, 12 ir 13 punktus galima kreiptis tik dėl leidimo naudoti proginį radijo šaukinį ar radijo šaukinį švyturio arba retransliatoriaus identifikavimui išdavimo. Papildomai prie turimo galiojančio leidimo radijo mėgėjų veiklai su įrašytu radijo šaukiniu gali būti išduotas leidimas naudoti anksčiau skirtą radijo šaukinį arba papildomas leidimas turinčiam A klasės leidimą radijo mėgėjų veiklai, jei jo leidime radijo mėgėjų veiklai įrašytas šaukinys yra ilgesnis, nei naujai pageidaujamas. Seno pavyzdžio leidimai galioja iki juose nurodytos galiojimo datos, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 27 punkte.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar galiu rezervuoti man patinkantį radijo šaukinį iš anksto?

Pageidaujamas radijo šaukinys gali būti laikinai rezervuojamas, tik RRT gavus nustatytos formos prašymą ir iki tol, kol bus gautas egzamino lapas su rezultatais iš egzaminų kvalifikacinės komisijos. Išlaikius egzaminą, leidime radijo mėgėjų veiklai įrašomas rezervuotas radijo šaukinys, o neišlaikius – šaukinio laikinas rezervavimas panaikinamas.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar galiu iš karto laikyti A lygio egzaminą?

Pirmiausia Jūs turite išlaikyti B lygio egzaminą. Jį sėkmingai išlaikęs, kad ir tą pačią dieną galite iš karto laikyti ir A lygio egzaminą, jei buvo pateiktas prašymas dėl abiejų lygių egzaminų laikymo ir sumokėta už dviejų egzaminų laikymą (jei nesate atleistas nuo šio mokesčio).

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kam reikalingas HAREC pažymėjimas? Kaip galima juo naudotis užsienio šalyse pagal CEPT rekomendacijas T/R 61-01 ir T/R 61-02?

HAREC yra darnusis radijo mėgėjų egzaminų pažymėjimas, patvirtinantis, kad jo turėtojas išlaikė egzaminą pagal CEPT rekomendacijos T/R 61-02 „Darnusis radijo mėgėjų egzaminų pažymėjimas“ nuostatas. Lietuvoje šias nuostatas atitinka A lygio radijo mėgėjų egzaminas. HAREC pažymėjimas reikalingas tik norint gauti CEPT klasės leidimą radijo mėgėjų veiklai (ir radijo šaukinį) nelaikant radijo mėgėjų egzaminų užsienio valstybėje, kurioje apsistojama ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir kuri įgyvendino CEPT rekomendaciją T/R 61-02. Turint A klasės leidimą radijo mėgėjų veiklai valstybėse, kurios įgyvendino CEPT rekomendaciją T/R 61-01 „CEPT radijo mėgėjo leidimas“, dažniausia galima be papildomo tos valstybės kompetentingos institucijos leidimo laikinai naudotis radijo stotimi radijo šaukiniu XX/LYxxx. CEPT rekomendacijoje T/R 61-01 tokio radijo stoties naudojimo laikotarpis neribojamas, tačiau kitos valstybės radijo mėgėjų veikla ir jos laikotarpis gali būti ribojami tos valstybės teisės aktų. Naudojantis radijo stotimi užsienio valstybėje pagal CEPT rekomendaciją T/R 61-01 ar naudojantis radijo stotimi Lietuvos Respublikoje, HAREC pažymėjimas nereikalingas.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Išlaikiau radijo mėgėjo kvalifikacinį egzaminą. Kodėl negavau tai patvirtinančio HAREC pažymėjimo?

Vadovaudamasi Aprašo 61 punktu, RRT išduoda HAREC pažymėjimą pagal pageidavimą asmens, išlaikiusio A lygio egzaminą, Aprašo 1 priede pateiktą nustatytos formos prašymą (pažymėjus atitinkamą punktą).

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar galiu po Aprašo pakeitimo įsigaliojimo naudoti visus man skirtus radijo šaukinius, jei turiu galiojančius leidimus, kuriuose jie įrašyti?

Tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo išduoti, galioja visi Jums išduoti leidimai ir Jums skirti radijo šaukiniai, jei leidimų galiojimo laikas nepasibaigęs ar jų galiojimas nepanaikintas atskiru RRT direktoriaus įsakymu.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Gyvenu Alytuje. Kur galiu laikyti egzaminą? Ar galiu rinktis?

RRT direktoriaus įsakymu yra sudarytos radijo mėgėjų egzaminų komisijos, kurios veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Egzaminus galite laikyti bet kuriame iš šių miestų pasirinktinai, nepriklausomai nuo gyvenamos vietos.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kodėl Apraše neminimos nuobaudos?

Nuobaudos už Aprašo nuostatų pažeidimus numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2002, Nr. 13-468; 2003, Nr. 74-3421; 2004, Nr. 68-2368) 1521, 1523, 152 5 straipsniuose.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar leidimui gauti galima pateikti RRT laisvos formos prašymą?

RRT priima tik Aprašo 1 priede nustatytos formos prašymus. Juos galima rasti RRT interneto tinklalapyje adresu www.rrt.lt, skyrelyje skirtame radijo mėgėjams arba RRT Bendrųjų reikalų ir personalo skyriuje, RRT padaliniuose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose ar paprašyti telefonu, kad RRT šią formą Jums atsiųstų.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kaip sumokėti už egzaminų laikymą, leidimo išdavimą?

Užmokestį už egzaminą (-us) reikia mokėti į RRT banko sąskaitą pagal informaciją mokėjimui, kuri Jums bus parengta ir pateikta pagal Jūsų prašymo duomenis. Patvirtindama užmokesčio gavimą, kartu su leidimu RRT pateiks sąskaitą faktūrą. Jei Jūs pagal Užmokesčių už Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus tarifų bei mokėjimo tvarkos aprašo XI skyriaus 50 punktą esate atleistas nuo užmokesčio už egzaminą, savo prašymo 9 punkte turite nurodyti, dėl ko esate atleistas ir tai patvirtinančio dokumento numerį.

 

Už leidimus radijo mėgėjų veiklai ir leidimus naudoti radijo šaukinius mokama nustatyta valstybės rinkliava VMI  pagal kiekvienam asmeniui individualiai RRT pateiktą informaciją, kai priimamas sprendimas išduoti leidimą. Rinkliavai lengvatų VMI netaiko.

Informacija atnaujinta 2017-10-04

Leidimo galiojimo terminas baigėsi prieš kelerius metus. Ar privalėsiu perlaikyti kvalifikacinius egzaminus, kad galėčiau gauti naują leidimą?

Egzaminų perlaikyti nereikės, jei turėjote leidimą, kuriame buvo įrašytas radijo šaukinys su prefiksu „LY“. RRT turėsite pateikti nustatytos formos prašymą dėl leidimo naujam galiojimo laikotarpiui išdavimo.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Ar, įsigaliojus naujam teisės aktui, reguliuojančiam radijo mėgėjų veiklą ar jo pakeitimui, pakeitusiam šaukinių suteikimo ar leidimų išdavimo tvarką ar sąlygas, privaloma keisti anksčiau išduotus, bet galiojančius leidimus, kad jie atitinktų naujus reikalavimus?

Anksčiau išduoti leidimai galioja iki juose nurodytos datos jų išdavimo sąlygomis, jeigu jų galiojimas nebuvo panaikintas atskiru RRT direktoriaus įsakymu.

Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK Radijo trukdžiaiKlausimai (5)
s

Ar galima telefonu pranešti apie radijo trukdžių atvejus?

Taip, Ryšių reguliavimo tarnyba priima pranešimus dėl radijo trukdžių telefonu. Galima skambinti nemokamu telefono numeriu

8 800 20030, arba vienu iš šių:

(8 37) 33 41 14 Kaune
(8 46) 34 62 01 Klaipėdoje
(8 45) 43 07 12 Panevėžyje
(8 41) 52 35 91 Šiauliuose
(8 5) 210 56 57 Vilniuje

Pateikus pranešimą telefonu, prašymo dėl radijo trukdžių tyrimo siųsti ar kitaip jo pateikti nereikia.

Informacija atnaujinta 2013-03-05

Kokiu būdu galima pateikti prašymą?

Prašymą galima pateikti šiais būdais:

  • paštu, adresu Ryšių reguliavimo tarnyba Algirdo g. 27A LT-03219;
  • faksu, vienu iš čia nurodytų numerių:
    (8 37) 33 41 14 Kaune
    (8 46) 34 62 02 Klaipėdoje
    (8 45) 43 07 12 Panevėžyje
    (8 41) 52 35 91 Šiauliuose
    (8 5) 216 15 64 Vilniuje
  • elektroninio pašto adresu rrt@rrt.lt;
  • naudojantis Elektroninių dokumentų sistema.
  • tiesiogiai Ryšių reguliavimo tarnybai vienu iš čia pateiktų adresų:
    Algirdo g. 27A, Vilnius
    Zarasų g. 38, Kaunas
    Parko g. 77-46, Panevėžys
    Darbininkų g. 2D, Šiauliai
    Taikos pr. 107-57, Klaipėda
Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kas turi teisę pateikti prašymą?

Prašymą dėl radijo trukdžių tyrimo gali pateikti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kur rasti prašymo formą?

Prašymo formą galima atsisiųsti iš čia: MS Word formatas pdf formatas

Informacija atnaujinta 2017-05-03

Ką reikėtų žinoti prieš kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą?

  • Tyrimas atliekamas tik tuomet, jei radijo trukdžių paveikti objektai (televizoriai, radijo imtuvai, radijo ryšio įranga ir kt.) nėra sugedę,
  • Kabelinės ir daugiakanalės abonentinės televizijos žiūrovai dėl trukdžių ar nepatenkinamos vaizdo bei garso kokybės pirmiausia turėtų kreiptis į savo paslaugų tiekėją.
Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK Elektroninis parašasKlausimai (5)
s

Ar yra kokia galimybė sudaryti elektronines sutartis nededant antspaudų?

Kuomet elektroniniai dokumentai (įskaitant ir elektronines sutartis) yra pasirašomi juridinio asmens atstovo elektroniniu parašu, šio elektroninio parašo galia, vadovaujantis Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, yra prilyginama juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, galiai rašytiniuose dokumentuose.

Taigi, galima teigti, kad ši Elektroninio parašo įstatymo nuostata suteikia galimybę sudaryti elektronines sutartis (kuomet jos pasirašomos elektroniniu parašu) nededant juridinio asmens antspaudų.

Informacija atnaujinta 2014-03-07

Interneto svetainėje www.asmenskodas.lt siūloma elektroninio paraso naudotojams pasitikrinti, ar jų elektroninio parašo sertifikatas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Ar būtina tai daryti?

Už kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą, jų registraciją, registracijos sustabdymą ar panaikinimą yra atsakinga RRT, ir visa oficiali informacija, susijusi su elektroninio parašo teisiniu reglamentavimu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje bei jo priežiūra, yra skelbiama RRT tinklalapyje adresu: http://www.rrt.lt/lt/verslui/elektroninis-parasas/e.-paraso-prieziura.html.

Šiuo metu sertifikavimo paslaugų teikėjų veikla Lietuvoje atitinka Elektroninio parašo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių sertifikavimo paslaugų teikimą, nuostatas ir nėra sustabdyta ar panaikinta nė vieno sertifikavimo paslaugų teikėjo registracija.

Tad elektroninio parašo naudotojams nėra jokios būtinybės tikrinti turimų kvalifikuotų sertifikatų teisėtumą interneto svetainėje www.asmenskodas.lt.  

Informacija atnaujinta 2013-03-13

Kokia elektroninio parašo įdiegimo nauda viešajame sektoriuje?

Elektroninio parašo nauda yra tokia, kad tai yra saugi priemonė elektroninių duomenų vientisumui, autentiškumui užtikrinti ir pasirašančiam asmeniui identifikuoti, be to, naudojant elektroninį parašą e. duomenims pasirašyti, galima sutaupyti laiko (pvz., renkant vizas) ir sumažinti išlaidas (pvz., dokumentų spausdinimo, perdavimo sąnaudas). Reikėtų nepamiršti, kad valstybinės institucijos turi priimti elektroninius dokumentus (fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus), pasirašytus elektroniniu parašu, o atsakymus pareiškėjui taip pat pasirašyti elektroniniu parašu, todėl tam tikrais atvejais elektroninis parašas yra būtinas.

Daugiau informacijos apie elektroninio parašo naudojimą viešajame sektoriuje galite rasti LR elektroninio parašo įstatymo įgyvendinimo 2011 m. ataskaitoje.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kas yra saugus el. parašas, o kas - kvalifikuotas el. parašas

Saugus elektroninis parašas (angl. atitikmuo "advanced electronic signature"), vadovaujantis LR Elektroninio parašo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, tai elektroninis parašas, kuris atitinka visus šiuos  reikalavimus:

1) yra vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu;

2) leidžia identifikuoti pasirašantį asmenį;

3) yra sukurtas priemonėmis, kurias pasirašantis asmuo gali tvarkyti tik savo valia;

4) yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas.

 

Kvalifikuoto elektroninio parašo sąvoka dažniausiai vartojama kalbant apie saugų elektroninį parašą, sukurtą saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintą galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.

Informacija atnaujinta 2012-12-18

Kokia elektroninio parašo teisinė galia?

Vadovaujantis LR Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme.

Tačiau vadovaujantis LR Elektroninio parašo įstatymo 8 str. 2 d., elektroninis parašas negali būti laikomas negaliojančiu dėl bet kurios iš žemiau išvardytų priežasčių:

1) kad yra elektroninis;

2) kad nėra paremtas kvalifikuotu sertifikatu;

3) kad nėra paremtas akredituoto sertifikavimo paslaugų teikėjo išduotu kvalifikuotu sertifikatu;

4) kad nėra sukurtas saugia parašo formavimo įranga.

O vadovaujantis to paties įstatymo įstatymo 8 str. 3 d., elektroninis parašas visais atvejais šio straipsnio 1 d. įvardintą teisinę galią, jeigu parašų naudotojai tarpusavyje dėl to susitaria.

Informacija atnaujinta 2012-12-18
DUK Pašto paslaugosKlausimai (11)
s

Kas yra atsakingas už gaunamųjų laiškų dėžučių įrengimą?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, pašto paslaugos teikėjas privalo pašto siuntas pateikti gavėjui asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje pašto siuntos gavėjams numatyta pareiga ‒ tinkamai įrengti gaunamųjų laiškų dėžutes. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje: kiekvienoje daugiabučių namų laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte, sudarant galimybes pašto paslaugos teikėjams netrukdomai prie jų prieiti, arba prie kiekvienos laiptinės įėjimo. Individualių ar sodininkų bendrijose esančių namų savininkai privalo įrengti gaunamųjų laiškų dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant namų sienų, tvorų, stovelių, esančių šalia gatvės. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos, ant įmonių, įstaigų ir organizacijų gaunamųjų laiškų dėžučių turi būti įskaitomai užrašytas įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas.

Nustatytų tinkamo gaunamųjų laiškų dėžučių įrengimo reikalavimų nesilaikymas apsunkina pašto paslaugos teikėjų darbą, pašto siuntos gali nepasiekti gavėjų.

Informacija atnaujinta 2016-07-05

Kokie yra pašto siuntų pristatymo terminai?

Teisės aktai kokybės reikalavimus (pašto siuntų pristatymo trukmę) nustato tik dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo (AB Lietuvos pašto) siunčiamųjų pašto siuntų (į pristatymo laiką yra įskaičiuojamos tik darbo dienos):

-        sekančią dieną po išsiuntimo dienos turėtų būti pristatyta 85 proc., o po trijų dienų – 97 proc. pirmenybinių korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje;

-        trečiąją dieną po išsiuntimo dienos turėtų būti pristatyta 85 proc., o po penkių dienų – 97 proc. pirmenybinių korespondencijos siuntų, siunčiamų tarp Europos Sąjungos valstybių narių;

-        ketvirtąją dieną po išsiuntimo dienos turėtų būti pristatyta 97 proc. pašto siuntinių, siunčiamų Lietuvoje.

Kiti pašto paslaugos teikėjai pašto siuntų pristatymo trukmę nusistato pašto paslaugos teikimo tvarkos apraše (taisyklėse), kurį pasitvirtinti pašto paslaugos teikėją įpareigoja pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Informacija atnaujinta 2016-07-07

Buvau išvykęs atostogauti ir man adresuota pašto siunta buvo grąžinta siuntėjui. Kiek laiko pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti gavėjui adresuotą pašto siuntą?

Gavėjui adresuotų pašto siuntų saugojimo laiką pašto paslaugos teikėjas apibrėžia pašto paslaugos teikimo tvarkos apraše arba pašto paslaugos teikimo sutartyse.

Universaliosios pašto paslaugos teikėjas (AB Lietuvos paštas) pagal Pasaulinės pašto sąjungos dokumentų nuostatas tarptautinę pašto siuntą privalo saugoti 1 mėnesį. AB Lietuvos paštas yra pasitvirtinęs tvarką, pagal kurią pašto siuntas saugo 1 mėnesį, jei gavėjas neatvyko atsiimti arba yra laikinai išvykęs, tačiau esama išimčių, pavyzdžiui, pašto siuntos su procesiniais dokumentais paprastai saugomos 7 kalendorines dienas.

Informacija atnaujinta 2014-05-30

Pašto paslaugos teikėjas pristatė pirktą televizorių. Išardęs pakuotę, pastebėjau, kad televizoriaus korpusas subraižytas, o ekranas – įskilęs. Ar privalo pašto paslaugos teikėjas kompensuoti patirtus nuostolius?

Vadovaujantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 5, 6 ir 10 punktais, pašto siuntos gavėjas, prieš priimdamas pašto siuntą ir pasirašydamas, kad ją gavo, turi įsitikinti, ar nėra pažeista pašto siuntos pakuotė. Pašto paslaugos teikėjas neatsako ir žalos neatlygina, jeigu pateikiant gavėjui asmeniškai pasirašytinai registruotąją ar įvertintąją pašto siuntą, pakuotė, lipdukas su specialiu spaudu, lipnioji juosta, plomba ar perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto siuntos ar pašto siuntinio svoris atitinka nurodytąjį, o gavėjas priima pašto siuntą ir pasirašo, kad ją gavo.

Šios nuostatos yra taikomos pašto paslaugos teikėjams, jei sutartyse su siuntėjais nenustatyta kitaip. Pašto veiklą reglamentuojantys teisės aktai pašto paslaugos teikėjo atsakomybės nenumato, jei prarandama ar pažeidžiama neregistruotoji pašto siunta.

Informacija atnaujinta 2014-05-30

Ką draudžiama siųsti pašto siuntose?

Kiekviena šalis sprendžia, kokius daiktus į jas yra draudžiama siųsti. Draudžiamų siųsti daiktų sąrašas skelbiamas AB Lietuvos pašto interneto svetainėje adresu http://www.post.lt/lt/pagalba/dazniausiai-uzduodami-klausimai/draudziami-siusti-daiktai, kitų pašto paslaugos teikėjų interneto svetainėse bei pašto paslaugos teikimo vietose.

Pašto siuntos siuntėjas vadovaujantis Pašto įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi yra atsakingas už pašto siuntos turinį. Jeigu pašto paslaugos teikėjas nustato, kad priimtoje pašto siuntoje yra draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jis pašto siuntą grąžina siuntėjui arba šie daiktai konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Jeigu pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais (prekėmis) konfiskuojama įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui, nurodydamas konfiskuotus daiktus (prekes).

Informacija atnaujinta 2016-07-05

Kaip atlyginama žala už prarastas ar sugadintas pašto siuntas?

Pašto paslaugos teikėjai pašto paslaugos naudotojo patirtą žalą atlygina vadovaudamiesi Pašto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

  • už dingusią registruotąją pašto siuntą, taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;
  • už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;
  • už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu visos įvertintosios pašto siuntos įvertinimo suma.
Informacija atnaujinta 2016-07-07

Per kiek laiko pašto paslaugos teikėjas turi atsakyti į naudotojo pretenziją ir atlyginti patirtą žalą?

Pašto paslaugos teikėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktu, privalo atsakyti į su pašto paslaugos teikimu susijusį naudotojo skundą per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos, o žalą atlyginti:

  • per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos ‒ už pašto siuntą, siųstą Lietuvos Respublikoje,
  • per 90 kalendorinių dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos – už tarptautinę pašto siuntą. 

 

Informacija atnaujinta 2016-07-05

Kur turėčiau kreiptis, jei dingo registruota pašto siunta, išsiųsta į užsienį? Kreipiausi į pašto paslaugos teikėją raštu, tačiau atsakymo negaunu.

Pašto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad siuntėjas pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Visi pašto paslaugos teikėjai privalo turėti pasitvirtintą naudotojų skundų nagrinėjimo ir žalos atlyginimo tvarką.

Vadovaujantis Pašto įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, naudotojas, manantis, kad pašto paslaugos teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pašto paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu naudotojas nesutinka su pašto paslaugos teikėjo pateiktu atsakymu arba pašto paslaugos teikėjas nepateikia atsakymo per nustatytą 14 dienų terminą, naudotojas turi teisę kreiptis į RRT teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo formą galima rasti RRT interneto svetainėje adresu http://www.rrt.lt/lt/vartotojui_71/gincu-sprendimas_89/skundo-forma.html.

Informacija atnaujinta 2016-07-05

Kaip atlyginama žala dėl prarastų ar sugadintų pašto siuntų?

Žala dėl universaliosios pašto paslaugos teikėjo AB Lietuvos pašto prarastų ar sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, t. y. Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis. Patirti netiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį neįskaitomi.

 

Žalos atlyginimas už tarptautinius paprastuosius siuntinius jokiu būdu negali viršyti sumos, gautos sudėjus 40 SDR (angl. Special Drawing Rights, sutartinis atsiskaitymo vienetas, 1 SDR – maždaug 1,25 Eur) atlyginimo tarifą už siuntinį ir 4,50 SDR tarifą už kilogramą (Pašto siuntinių reglamento RC 148 straipsnis). Šalių Pasaulinės pašto sąjungos narių universaliosios pašto paslaugos teikėjai gali susitarti, kad tarpusavyje taikys ir 130 SDR atlyginimo tarifą už siuntinį, neatsižvelgdami į jo svorį. Žalos atlyginimas už tarptautinės registruotosios korespondencijos siuntos praradimą, visišką išplėšimą ar visišką sugadinimą yra 30 SDR (Pašto korespondencijos reglamento RL 159 straipsnis).

 

Kiti pašto paslaugos teikėjai žalą atlygina vadovaudamiesi Pašto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Jeigu dėl pašto paslaugos teikėjo kaltės dingsta ar buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės) apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto siuntą, taip pat už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) ar sugadintus visus daiktus (prekes) – suma, kuri lygi dviguboms siuntimo išlaidoms;

2) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

3) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių) įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, kuri lygi siuntimo išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto (prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu visos įvertintosios pašto siuntos įvertinimo suma.

Informacija atnaujinta 2016-07-05

Kur kreiptis, jei dingo registruotas siuntinys, išsiųstas iš Lietuvos į užsienį? Kreipiausi į pašto paslaugų teikėją raštu, bet teikėjas delsia atsakyti. Per kiek laiko turi atsakyti pašto paslaugos teikėjas į pretenziją?

Pretenziją dėl dingusios pašto siuntos, trūkstamų ar apgadintų siųstų daiktų galima pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos (Pašto įstatymo 12 straipsnio 1 dalis), o pašto paslaugos teikėjas privalo atsakyti į naudotojo su pašto paslaugos teikimu susijusį skundą per 14 dienų nuo skundo gavimo dienos (Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Visi pašto paslaugos teikėjai turi pasitvirtinti naudotojų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą (Pašto įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

 

Kai naudotojo netenkina suteiktos pašto paslaugos kokybė, prieš kreipdamasis į Ryšių reguliavimo tarybą, jis privalo kreiptis į pašto paslaugos teikėją ir pateikti skundą (Pašto įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Jeigu naudotojo nesutinka su pašto paslaugos teikėjo pateiktu atsakymu arba pašto paslaugos teikėjas atsakymo per (14 dienų) terminą (Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nepateikia, naudotojas turi teisę kreiptis į RRT teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo formą galima rasti RRT tinklalapyje http://www.rrt.lt/lt/vartotojui_71/gincu-sprendimas_89/skundo-forma.html.

Informacija atnaujinta 2016-07-05

Ką daryti jei į pašto dėžutes nuolat metamos neadresuotos reklamos, kurių vartotojas nenori gauti?

Vadovaujantis Pašto įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi,  jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Informacija atnaujinta 2016-07-05
DUK Sąvokų ir terminų vartojimas ir išaiškinimasKlausimai (1)
s

Kokį taisyklingą apibrėžimą vartoti, kuris apimtų ir mobiliojo ryšio bazines stotis ir mobiliuosius telefonus: "mobilusis ryšys" ar "judrusis radijo ryšys".Ar naudojamas dar kitas apibrėžimas? Ačiū

Ir „mobilusis ryšys“, ir „judrusis ryšys“ reiškia visiškai tą patį dalyką, tik viena sąvoka yra sudaryta su tarptautiniu dėmeniu (mobilusis), o kita – su lietuvišku (judrusis). Skirtinguose šaltiniuose ši sąvoka apibrėžiama labai panašiai: mobilusis ryšys – ryšys tarp punktų, iš kurių bent vienas yra mobilus (Enciklopedinis kompiuterijos žodynas); judrusis ryšys – ryšys tarp judriosios ir fiksuotosios stočių arba tarp judriųjų stočių (Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas); viešasis judriojo ryšio tinklas – viešasis ryšių tinklas, kurio galiniai taškai nėra fiksuoti (Elektroninių ryšių įstatymas). Mums labiau įprastas yra „mobilusis ryšys“, tačiau lietuvių kalbos požiūriu teiktinesnis vartoti yra „judrusis ryšys“. O dėl Jūsų pateikto varianto „judrusis radijo ryšys“ – kadangi mobilusis telefonas kreipiasi į bazinę stotį radijo ryšiu, tai tas įterptas žodis patikslina ryšio rūšį, bet reiškia irgi visiškai tą patį dalyką, ką ir „judrusis ryšys“.

Informacija atnaujinta 2012-12-18
Klauskite
s
Vardas
El. paštas
Kategorija
Klausimas
Dokumentas
 
 
atgal
 

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas mūsų interneto svetainėje, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Jūs bet kada galite peržiūrėti, kokią informaciją (slapukus) įrašome. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus, Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.
Informaciją apie tai, kokie slapukai įrašomi ir kaip juos galite pašalinti, rasite čia

Slapukų saugojimas: Išjungtas Sutinku